Seimo įstatymai negalioja
Netiesa, kad viešieji asmenys – politikai yra prieinami visuomenei, kad su galima kalbėtis kaip su paprastais mirtingaisiais. „Balsas.lt Savaitė“ veik pusmetį beldėsi į premjero A.Butkevičiaus patarėjos ekonomikai I.Urbonavičiūtės duris. Nei durų vėrė, nei telefonu kalbėjosi. Girdi, į smalsius, bet raštu pateiktus klausimus, kad ir asmeninio pobūdžio, ji atsakysianti per tarpininkus – kanceliariją arba spaudos tarnybą. Net apeliacija į Seimo priimtus įstatymus, kurie įsakmiai nurodo, kad kiekvienas valstybės tarnautojas privalo bendrauti su interesantais, juo labiau spaudos atstovais, nesuminkštino I.Urbonavičiūtės širdies.
Paskutinis trumpas pasikalbėjimas telefonu I.Urbonavičiūtę iškart nuteikė nemaloniai. „Iš kur mano asmeninį telefoną turite? Jis neskelbiamas“, - premjero patarėjos balsas rodė, kad ji pasimetusi. Tik keliskart patvirtinus, kad jos „asmeninio telefono“ numeris yra visiems viešai prieinamas, patarėja dar kartą nusistebėjo: “Šiaip tai keista“.
Tačiau vos uždavus pirmąjį klausimą – kaip gali aukštąjį mokslą tuometinio Leningrado Lenino ir Darbo Raudonosios Vėliavos ordinų A.Ždanovo universitete baigusi ekonomistė-kibernetikė šiais laikais ryžtis paskolą imti ne iš banko, bet iš fizinių asmenų, - I.Urbonavičiūtė surimtėjo: „Žiūrėkite, mes su jumis susirašinėjome ir ten visa tvarka lyg ir nustatyta, kaip aš turėčiau atsakyti“. Patikslinus, jok kalba eis ne apie jos tarnybą Vyriausybės aparate, patarimus premjerui, o apie viešo asmens viešai skelbiamus finansinius dalykus, patarėja priminę, kad „dėl asmeninių dalykų taip pat yra atsakymas“. Atsisakiusi kalbėti telefonu, taip pat skirti laiko susitikimui, I.Urbonavičiūtė sekė seną dainą: „Aš jums siūlau skaityti, kas parašyta atsakyme. Ten nustatyta, kaip mes turime bendrauti“.
Seimo priimtas „Visuomenės informavimo“ įstatymas įsakmiai nustato, kad kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją; valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi informuoti visuomenę apie savo veiklą. Kitas – „Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų“ įstatymas nusako, kad „žodiniai prašymai telefonu arba pareiškėjui atvykus į įstaigą gali būti pateikiami tais atvejais, kai pareiškėjas pageidauja gauti informaciją žodžiu“.
I.Urbonavičiūtės teigimu, šie įstatymai jai negalioja – ji linkusi vadovautis Vyriausybės kanceliarijos veiklos reglamentu. „LRVK veiklos reglamento punktas 219 sako, kad su spaudos, radijo ir televizijos žurnalistais, taip pat interneto žiniasklaidos atstovais bendrauja Spaudos ir komunikacijos skyrius. Kitų Vyriausybės kanceliarijos padalinių tarnautojai su žiniasklaidos atstovais gali bendrauti tik suderinę su Spaudos ir komunikacijos skyriumi. Todėl siūlyčiau Jums pateikti savo klausimus LRVK Spaudos tarnybai, į kurias atsakysime įstatymų numatyta tvarka“, - raštu teigia I.Urbonavičiūtė ir nurodo spaudos tarnybos kontaktus. Nesiginčysime, I.Urbonavičiūtė gal ir gabi ekonomistė, sumani premjero patarėja. Tačiau spėtina, kad studijos Leningrade galėjo būti viena iš priežasčių primiršti lietuvių kalbą. Mat patarėja rašo:“ kitų Vyriausybės kanceliarijos padalinių tarnautojai su žiniasklaidos atstovais gali bendrauti tik suderinę su Spaudos ir komunikacijos skyriumi“. Net gerai neįsiskaičius į ši teiginį aišku, kad su žurnalistais „tarnautojai“ bendrauja „suderinę“. Taigi derinti reikėtų ne žurnalistams, bet, kaip teigiama patarėjos rašte, pačiai I.Urbonavičiūtei.
Prestižiniame rajone – pusė namo
Nors I.Urbonavičiūtė patarinėja socialdemokratui A.Butkevičiui ir yra buvusi Seimo narės Irenos Šiaulienės rinkimų į Seimą kampanijos iždininke, socialdemokratų frakcijos Seime patarėja, moteris šiai partijai nepriklauso.
Jei tikėti I.Urbonavičiūtės parašu, 2012 metais kandidatuodama į Seimą Klaipėdos Baltijos apygardoje Nr. 20, I.Šiaulienės politinės reklamos išlaidos buvo vos didesnės negu 13 tūkstančių litų, iš kurių bei pusę sudarė pačios kandidatės piniginis įnašas, likusi dalis – partijos paspirtis. Nors Klaipėda – ne I.Šiaulienės, bet I.Urbonavičiūtės gimtasis miestas, kuriame jos tėvas Eugenijus Urbonavičius kelis dešimtmečius vadovavo faktiškai ministerijos statusą turinčiam Lietuvos žuvų pramonės susivienijimui, pažinojo ne tik ilgalaikį sovietinį Lietuvos vadovą Antaną Sniečkų, bet ir prezidentą Algirdą Brazauską, socialdemokratei Seimo kėde teko tenkintis tik pagal partinį sąrašą.
Nors auditoriai ir neprikibo prie iždininkės I.Urbonavičiūtės pateiktos rinkiminės kampanijos finansinės ataskaitos, joje galima aptikti keistą smulkmeną: per du tūkstančius litų už laikraščio spausdinimą sumokėta UAB "SNORAS distressed assets", „Snoro“ rizikos kapitalo valdymo bendrovei. Nuo kada bankas ar jo dukterinė bendrovė spausdina laikraščius?
Taigi I.Šiaulienė nuėjo į Seimą, I.Urbonavičiūtė – patarinėti premjeru išrinktam A.Butkevičiui. „Valstybės žinios“ teigė, kad premjero patarėja I.Urbonavičiūtė 2012-aisiais metais buvo sukaupusi turto už 258,5 tūkstančio litų, turėjo 12 tūkstančių litų piniginių lėšų, 842 litai buvo pasiskolinta ir negrąžinta. 2013 metų rudens pradžioje moteris paima paskolą iš vieno fizinio asmens, po nepilnų dviejų savaičių sudaro kredito sutartį su juridiniu asmeniu, dar po kelių dienų – su dviem fiziniais asmenims. Už šiuos pinigus Pavilnių regioniniame parke, S.Batoro gatvėje patarėja įsigyja butą dviejų butų neseniai pastatytame individualiame name.
Redakcijos žiniomis, vietoje, kurioje dabar stūkso I.Urbonavičiūtės būstas, anksčiau stūksojo dar 1918 metais pastatyta palaikė pirkelė. Jos gyventojai neįstengė privatizuoti namui priklausančios žemės – viso 6,8 aro, tad Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktorius Valdas Klimantavičius 2006 metais siūlė „žemės sklypo naudotojams kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo (nuomos) sutarties sudarymo“. Verslininkai buvo greitesni – nekilnojamuoju turtu užsiimantis P.Š. netrukus užsakė projektą šioje vietoje statytis vienbutį namą. Vėliau savininkas pastatą dovanojo su juo susijusiai moteriai, ši – taip pat su ja susijusiai moteriai, o iš pastarosios 2013 metų rugsėjo 10 dieną pusę namo įsigijo I.Urbonavičiūtė. Beje, nors namas buvo statytas kaip vienbutis, šiandien jame gyvena dvi šeimos.
„Achemos“ uodega
Tuo metu, kai I.Urbonavičiūtė ieškojo pinigų gyvenimo pirkiniui, premjeras A.Butkevičius susitiko su Rusijos dujų monopolijos “Gazprom“ vadovu Aleksejumi Mileriu. „Energetikos ministras ir mano patarėja man pasakė, kad jie pabaigė derybas su „Gazprom“ ir dabar laukia iš „Gazprom“ kai kurių sprendimų“, - kalbėjo A.Butkevičius. Jis I.Urbonavičiūtė buvo paskyręs derybų grupės vadove. Nors A.Butkevičius pareiškė, kad apie „Gazprom“ vadovo A.Milerio vizitą jį informavo „energetikos ministras ir patarėja“, tuometinio energetikos ministro J.Neverovičiaus vyriausioji patarėja Daiva Rimašauskaitė patikslino, kad tai daro ne šis Vyriausybės narys: „Vyriausybė organizuoja susitikimą, ne mes. Taip, Irina.“
Tuo metu viešoje erdvėje buvo kilę nemažai diskusijų abejojant, ar kartais Lietuva nesutiks atsiimti milijardinius ieškinius už „Gazprom“ nuolaidą. Pagrindinė priežastis buvo įžiūrima būtent I.Urbonavičiūtės kandidatūroje.
Būta ir kitos prielaidos. Viešai kelta versija, kad mainais už nuolaidas gamtinėms dujoms Maskva slapta galėjo sutarti, kad Vyriausybė įsipareigos arba bent žodžiu pažadės iš Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įstatymo sąrašo išbraukti koncerną „Achema“.
Rusijos ekonominės žvalgybos padaliniai ne vienerius metus siekia perimti koncerną „Achema“. Tačiau tam įnirtingai priešindavosi šviesios atminties šio koncerno įkūrėjas ir pagrindinis savininkas Bronislovas Lubys. Po jo mirties Maskvoje suaktyvėjo pastangos ir vėl perimti šią itin Lietuvos ekonomikai ir nacionaliniam saugumui svarbią įmonių grupę. Rusija siekia perimti mažiausiai tris „Achemos“ koncerno įmones – azotinių trąšų ir chemijos produktų gamyklą Achema“, esančią Jonavoje, „Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją“ (KLASCO) bei ekologiškai švarios elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių užsiimančią bendrovę „Renerga“.
Rusijos pagrindinis svertas – gamtinių dujų kaina. Pavyzdžiui, 2012 metais koncernas iš „Gazprom“ pirko dujų truputį mažiau nei pusę, negu pirko Lietuva.
Tuo metu teigta, kad būtent per Rusijoje mokslus baigusią I.Urbonavičiūtę galėjo būti įsipareigota „Achemą“ išbraukti iš šio įstatymo saugomų bendrovių sąrašo. Tokiu būdu „Achema“ taptų beginklė prieš Kremliaus planus ir „Gazprom“ kainas.
Maskvai sutikus 20 procentų sumažinti Lietuvai tiekiamų dujų kainą, netrukus buvo paviešintas su „Achemos“ akcininkais susijęs skandalas. Smulkieji akcininkai į teismą padavė pagrindinę akcininkę, B.Lubio našlę Jyda Lubienę, reikalaudami iš jos milijoninės kompensacijos už neva jų pažeistus interesus. Tačiau ginčo esmė netruko išaiškėti: pasirodo, smulkieji akcininkai jau buvo suradę pirkėją savo valdomoms akcijoms – užsienyje registruotą veik nežinomą firmą. Ekspertų teigimu, šios firmos galai slepiasi ne kur kitur, kaip Rusijoje.
Taigi kyla pagrįstas klausimas: kokį vaidmenį šalies ekonomikoje – energetikoje vaidina premjerui patarianti ir jo pasitikėjimą gavusi I.Urbonavičiūtė. Vargiai galima paaiškinti ir faktą, kad būtent ją A.Butkevičius vežėsi į Sočio olimpiadą, kur buvo susitikės ir su Rusijos prezidentu, ir su premjeru.
