Lietuvos trąšų gamintojai tikina, kad kol brangsta žaliavos, laukti laikų, kai žemės ūkiui būtinos trąšos pigs, neverta.
Apie 60 proc. visų pasaulyje naudojamų trąšų sudaro azoto trąšos. Lietuvoje jos sudarytų dar daugiau. Žemdirbiai pripažįsta, kad kalio ir fosforo trąšų vienus kitus metus, iš bėdos, dar galėtų atsisakyti, tačiau be azotinių trąšų jie neišsiverstų. Gero derliaus be šių trąšų nebūtų. Bet pastaruoju metu jos labiausiai ir brangsta. Požymių, kad situacija nors kiek pasikeistų į gera, nėra.
Dotuoja tik Lenkija
UAB „Agrochema“ generalinio direktoriaus Liudo Mediekšos teigimu, trąšos brangsta ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Kaip pavyzdį jis pateikė Lietuvoje pačią populiariausią amonio salietrą. Lietuvoje ši trąša per metus - nuo praėjusių metų rugpjūčio iki šių metų rugpjūčio pabrango 97 procentais. Prancūzijoje, Latvijoje ir Estijoje jos kaina padidėjo 90 proc., Jungtinėje Karalystėje - 87 procentais.
Tik kaimyninėje Lenkijoje azotinės trąšos brango kiek mažiau - 43 procentais. L.Mediekšos teigimu, taip atsitiko dėl to, kad Lenkijos Vyriausybė, turėdama savo įtakos sferoje azoto fabrikus, dirbtinai palaiko žemesnes nei europinės kainas. Todėl ten azoto ir kitos trąšos yra kiek pigesnės nei aplinkinėse valstybėse.
Neazotinių trąšų kainos, anot jų gamintojų - AB „Lifosa“ atstovų, jau beveik pasiekusios savo augimo viršų. Todėl gali būti, kad artimiausioje ateityje šios trąšos jau nebrangs - kainos turėtų išlikti panašios, kaip yra dabar.
Tačiau vienu fosforu ar vien tik kaliu mažai kas tręšia, nebent tie, kurie yra atlikę išsamius dirvožemių tyrimus ir žino, kurios konkrečiai medžiagos dirvožemyje trūksta. Dažniausiai naudojama įvairių azoto, kalio ir fosforo mišinių. Brangstant kuriam nors vienam komponentui, brangsta ir trąšų mišiniai.
„Nuolatos esam kritikuojami, kad mes neva brangininkai ir vis branginam trąšas. Tačiau realiai trąšos brangsta visur. Mes patys stebim ir analizuojam situaciją. Pernai rugpjūtį, rugsėjį buvo palankus grūdų ir salietros kainų santykis. Tuo metu ūkininkai tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, kurių rinką mes stebim, toną salietros galėjo nusipirkti už kiek mažiau nei toną maistinių kviečių. Dabar situacija visai kita“, - pripažino L.Mediekša.
Lemia žaliavos
Azoto trąšų ir chemijos produktų gamintojos - AB „Achema“ komercijos direktoriaus Tautvydo Misiūno teigimu, nuolatos didėjančias trąšų kainas lemia brangstančios žaliavos.
„Azotinių trąšų kainai atsiliepia padidėjusi dujų kaina. Jei mūsų bendrovė 2005 metais jas pirko už tūkstantį kubinių metrų ir mokėjo 230 litų, tai dabar dujos kainuoja jau 1080 litų, o metų pabaigoje planuojama, kad kaina pasieks net 1250 litus už toną“, - aiškino T.Misiūnas.
„Achemos“ komercijos direktoriaus tikinimu, dėl šoktelėjusios žaliavų kainos brango ne tik pačios populiariausios azotinės trąšos, bet ir fosforo, kurių Lietuvos žemdirbiai naudoja mažiau. Šių trąšų gamybai reikalinga siera. Jos tonos kaina prieš keletą metų tesiekė 30-50 JAV dolerių, šiuo metu kainuoja 700-800 JAV dolerių. Apatitų tona, iš kurių yra gaminama fosforo rūgštis, neseniai kainavo apie 80-150 JAV dolerių, o dabar apatitų tonos kaina pašoko iki 325-440 JAV dolerių. Todėl brango ir fosforo rūgštis. Jos kaina kilo nuo 400 iki 2500 JAV dolerių.
„Tokį žaliavų kainų šuolį lėmė dar tai, kad šiuo metu tiek sieros, tiek apatitų pasaulio rinkoje trūksta. Todėl jų pardavėjai naudojasi proga papildomai uždirbti“, - sakė T.Misiūnas.
Anot jo, didžiulę įtaką žaliavų kainos turi ir kalio trąšų kainoms. Šių kaina nuo 100 JAV dolerių už toną prieš keletą metų padidėjo iki maždaug 800 JAV dolerių. Žaliavų tiekėjai naudojasi tuo, kad vis dar yra didelė kalio druskos paklausa. Ji kasama nedaugelyje šalių - Rusijoje, Baltarusijoje, Kanadoje, Vokietijoje ir dar keletoje. Tad rinkoje nuolat jaučiamas kalio druskos deficitas ir gamintojai naudojasi galimybėmis didinti kainas.
Įtakos trąšų, ypač azotinių, kainoms turėjo ir šį pavasarį Kinijoje įvestas 135 procentų karbamido eksporto muitas, kuris nuo rugsėjo bus didinamas dar iki 175 procentų. Tai daroma bandant apriboti karbamido eksportą iš Kinijos ir stabilizuoti jo kainas šios šalies vidaus rinkoje.
„Trąšų kainas reguliuoja pasaulinis pasiūlos-paklausos balansas. Šiuo metu jis yra aiškiai deficitinis, - aiškino T.Misiūnas. - Pigių dujų šalyse - Arabų valstybėse, Trinidade, Irane ir kitur yra ruošiamasi azoto trąšų gamybai, bet tai įvyks tik po keleto metų. Tai turėtų kiek pakeisti balansą padidėjusios pasiūlos kryptimi. Tačiau kol kas yra, kaip yra. Tuo tarpu kalio ir fosforo trąšų pasiūlą riboja iškastinių žaliavų resursai ir čia pasiūlos greitai padidinti neįmanoma.“
Didėja naudojimas
Trąšų gamintojai neslepia, jog įtaką trąšų kainoms daro ir nuolatos didėjantis jų naudojimas. Tik Lietuvoje, Latvijoje ir kai kuriose kitose mažiau pasiturinčiose šalyse, pabrangus trąšoms, jų perkama mažiau, kai kitose valstybėse trąšų naudojimas didėja. „Manyčiau, kad nemenką įtaką kainoms turi padidėjęs jų naudojimas JAV ir Europos Sąjungos šalyse, kur itin sparčiai didėja biokuro gamyba ir paklausa“, - minėjo T.Misiūnas. Pasak jo, trąšos brangsta dėl didėjančio jų naudojimo besivystančiose šalyse, tokiose kaip Kinija, Indija, taip pat Lotynų Amerikos valstybės.
„Vakarų Europoje, Amerikoje trąšų paklausa didėja. Ten derliai geresni, ūkininkai daugiau gauna už grūdus, jiems skiriamos didesnės išmokos, todėl žemdirbiai yra finansiškai pajėgesni. Mūsų ūkininkams skirti pakankamai lėšų brangioms trąšoms įsigyti yra kur kas sudėtingiau“, - pripažino „Agrochemos“ vadovas L.Mediekša.
Nieko guodžiančio
„Kol trąšų naudotojui - žemdirbiui yra pelninga auginti grūdus ir tam naudoti trąšas, jis jas pirks - kol jam tai ekonomiškai apsimokės. Šiuo metu ta naudingumo riba toli gražu dar nepasiekta. Todėl manyčiau, kad kitais metais nereikėtų laukti tokio didelio kainų didėjimo, kaip buvo šiemet, bet ir mažėjimo laukti nederėtų“, - mano „Achemos“ komercijos direktorius.
Panašias prognozes LŽ išsakė ir L.Mediekša. Anot jo, iki metų pabaigos azoto trąšų kainos tikrai nemažės, gal net didės. Tuo tarpu kas dėsis kitų metų pavasarį - prognozuoti esą sunku.
„Yra tikimybė, kad trąšos jau nustos brangti. Bet tik tikimybė. Mes turime tokių vilčių. Galėtų būti ir kitas scenarijus - pradės brangti grūdai. Šiuo metu grūdų kainos yra labai kritusios. Jei lyginti, kaip pastaraisiais metais kito grūdų ir trąšų kainos, jos kilo panašiai, proporcingai. Šiemet trąšų kainos yra pakilusios ir kyla toliau, o grūdų kainos - kritusios ir krinta toliau. Tai nenatūralu. Manau, kad grūdų kainos turėtų kilti. Panašiai, ko gero, mano ir ūkininkai, nes šiuo metu grūdų jie jau beveik neparduoda - kas tik gali laukia didesnių kainų. Todėl nemaža tikimybė, kad grūdai netrukus brangs“, - prognozavo L.Mediekša.
Kazys Kazakevičius
