Dėl stringančių planų kaltinami „svetur paruošti žlugdymo planai“.
Suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos problemas ir kitus energetinius projektus nueinanti Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė palieka spręsti būsimai Andriaus Kubiliaus buriamai Vyriausybei.
„Mes paliekame šitą meškerę naujai Lietuvos Vyriausybei“, – trečiadienį pasibaigus Ministrų kabineto posėdžiui sakė G. Kirkilas, rašo „Respublika“.
Minėtą dujų terminalą buvo siūloma statyti Lietuvos pajūryje, o jo dalininku turėjo tapti Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Bronislovo Lubio kontroliuojamas koncernas „Achemos grupė“.
Tačiau parengtam planui Ministrų kabinetas nepritarė, nes dėl „Lietuvos dujų“ 17,7 proc. akcijų paketo, kaip valstybės įnašo į Vyriausybės ir „Achemos“ įkurtą suskystintų dujų importo terminalo įmonę Gamtinių dujų terminalą (GDT), gauta nemažai pastabų iš specialiųjų valstybės ir kitų institucijų.
Be to, tokiems mainams prieštaravo ir būsimasis premjeras A.Kubilius, jis ragino nepriimti skubotų ir neskaidrių sprendimų dėl „Lietuvos dujų“ akcijų perdavimo GDT.
Pasigirdus prieštaravimams, „Lietuvos dujų“ akcijų perdavimo klausimas buvo pašalintas iš trečiadienio posėdžio darbotvarkės, tačiau paties klausimo svarstymo atsisakyta nebuvo – jis buvo apsvarstytas pasitarime prieš posėdį, kuris vyksta už uždarų durų.
Konkurso nebuvo
Šiuo metu įstatinis GDT kapitalas – 100 tūkst. litų. 80 proc. įmonės akcijų valdo valstybė, 20 proc. – „Achemos grupė“. „Lietuvos dujų“ 17,7 proc. akcijų paketo rinkos kaina šiuo metu siekia 127,87 mln. litų.
Vyriausybė ketino papildomais įnašais padidinti GDT įstatinį kapitalą investuojant minėtas valstybės valdomas „Lietuvos dujų“ akcijas, tačiau būsimoji Vyriausybė paskelbė, kad jas planuoja ne perduoti, o parduoti ir gautomis lėšomis papildyti kitų metų biudžetą.
G. Kirkilas aiškino, kad nutarta sudaryti darbo grupę, kuri išnagrinėtų visas pastabas ir pateiktų įvertinimą akcijų, kurios būtų investuotos į GDT. Toks vertinimas, anot jo, užtruktų 1-1,5 mėnesio, nes reikia skelbti vertintojo konkursą. Jis taip pat sakė žinojęs, kad Ūkio ministerija privačiam investuotojui į dujų terminalą konkurso neskelbė, bet surengė apklausą.
Esą jos pakanka, nes dujų rinkoje žaidėjų nėra daug, o pačios „Lietuvos dujos“ esą atsisakė šiame investiciniame projekte dalyvauti. Pačią schemą dėl GDT, anot premjero, pasiūlė Ūkio ministerijos ekspertai.
G. Kirkilas teigė, kad suskystintų dujų terminalas Lietuvai būtų alternatyvus dujų šaltinis.
Jame būtų galima saugoti 1,5-2 mlrd. Kubinių metrų dujų, beveik pusę šiuo metu Lietuvai tiekiamo kiekio.
Kenkėjai?
G. Kirkilas pabrėžė, kad jo vadovaujamai Vyriausybei energetikos projektai buvo prioritetiniai. Jis tiki, kad sukurtas nacionalinis investuotojas LEO LT bus pajėgus pastatyti naują atominę elektrinę ir nutiesti elektros jungtis į Lenkiją bei Švediją, jei nesutrukdys „svetur paruošti žlugdymo planai“.
Pasibaigus Vyriausybės posėdžiui premjeras žiniasklaidai teigė, kad tie planai iki šiol yra įgyvendinami ir „kažkodėl labai palaikomi viešojoj erdvėj“.
Paklaustas, apie kokius konkrečius kenkėjiškus planus premjeras kalba, jis savo teiginio išsamiau nedetalizavo. Vis dėlto tai nesutrukdė pareikšti, kad planai esą žlugdomi nuolat – ir LEO, ir suskystintų gamtinių dujų terminalo, ir nacionalinės energetikos strategijos, o žlugdytojai yra įvairūs, tarp jų ir biurokratai.
Tai sakydamas jis omenyje turėjo Vyriausybės posėdžiui pateiktas Valstybės kontrolės, Valstybės saugumo departamento ir kitų institucijų pastabas dėl beveik penktadalio „Lietuvos dujų“ akcijų, kaip valstybės įnašo, perdavimo į Vyriausybės ir „Achemos“ įkurtą suskystintų dujų importo terminalo įmonę Gamtinių dujų terminalą (GDT).
G. Kirkilas perskaitytame pranešime taip pat teigė, kad jo vadovaujama Vyriausybė svarbių energetikos objektų akcijų nepardavė ir nepravalgė, o investavo valstybės turtą į strateginius objektus. Dėl to akcijų vertė ateityje padidės, esą belieka jas tik tinkamai valdyti.
Angelė Adomaitienė
