Lietuvoje turtingiausiųjų sluoksniui priklauso tik kiek daugiau, nei 0,3 proc. žmonių. Tačiau ši grupelė daro milžinišką įtaką visiems likusiems šalies gyventojams, daugiausia per politikus stengdamasi visus mus įtraukti dar didesnės jų gerovės kūrimą.
Pagal formalų turtingumo kriterijų potencialūs Lietuvos grietinėlės sąrašai, žinoma, išties negali lygintis su kaimyninės Rusijos ar kitų didžiųjų valstybių kolegomis - šalių turtinis bei potencialas yra sunkiai sulyginamas. „Atsilikimas“ nuo šios kaimynės – vienintelė menka paguoda.
Lyderis – B. Lubys
Šių metų vasarą savaitraščio „Veidas“ sudarytame turtingiausių Lietuvos piliečių sąraše pirmasis - pagrindinis „Achemos“ grupės savininkas Bronislovas Lubys, kurio turtas vertinamas 3 mlrd. litų. Jis pakilo į pirmąją vietą, iš jos išstumdamas vieną VP grupės savininkų Nerijų Numavičių (2,8 mlrd. litų). Vienintelis koncerno „MG Baltic“ savininkas Darius Mockus (2,3 mlrd. litų) tiek pernai, tiek šiemet užima trečią vietą.
Tuo tarpu turtuolių trisdešimtuke buvo daugiau poslinkių. Pakilę - statybų grupės „Ranga IV“ savininkas Laimutis Pinkevičius (480 mln. litų), prekybos ir logistikos kompanijos „Sanitex“ savininkai Stanislavas Michnevičius ir Saulius Butkus (po 203 mln. litų), investicijų bendrovės „Invalda“ pagrindinis akcininkas ir valdybos pirmininkas Vytautas Bučas (128 mln. litų). Vienas iš „Snoro“ banko savininkų Raimundas Baranauskas iš 13 vietos nusmuko į 20, pagrindinis „Lytagros“ savininkas Adomas Balsys - iš 19 į 22.
Pastaraisiais metais politikoje nuolat stiprėjo asmenų, pasivadinusių „VP dešimtuku“ pozicijos. Šiemet šios kompanijos atstovams pavyko išsikovoti lemiamą reikšmę nacionalinėje energetikoje. Taip nutiko, kuomet Seimas, vyriausybė ir Prezidentas palaimino „Leo.LT“ projektą.
Oligarchai užvaldę institucijas
Garsiai apie oligarchus prabilta po to, kai 2006 m. metiniame pranešime apie šio reiškinio keliamą grėsmę atvirai perspėjo šalies prezidentas Valdas Adamkus. Žiniasklaidai puolus spėlioti, kas tiksliai turimi omenyje, daugiausia žvilgsnių tuo metu nukrypo į karjeros zenite buvusį Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą. Neilgai trukus, Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius tarp tokių įvardijo ir Andrių Janukonį („Rubicon Group” vadovą). Pastarojo finansine parama, kaip įtariama, naudojosi ne tik liberalcentristų lyderis, buvęs sostinės Artūras Zuokas. Kartu su juo, po Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) reidų į pagrindinių partijų būstines, oligarchams tarnaujančiais buvo paskelbti dar keli įvairioms politinėms jėgoms atstovaujantys parlamentarai. Kai kuriems teko atsistatydinti ir bylinėtis, bet niekas nuteistas nebuvo.
2006 m. rugpjūtį mįslingomis aplinkybėmis Baltarusijoje žuvus VSD pulkininkui Vytautui Pociūnui buvo pradėtas parlamentinis šios institucijos veiklos tyrimas. Jis praskleidė uždangą, slepiančią turtingiausių verslo grupuočių įtaką svarbiausioms šalies institucijoms ir pareigūnams. Paaiškėjo, kad UAB „Dujotekana“ šefui šalies žvalgybos tarnybos vadai galėjo padėti tvarkyti Kauno termofikacinės elektrinės privatizavimo reikalus, nutraukti pareigūnų pradėtus tyrimus dėl korupcijos transporto ir energetikos sferoje. Šios įmonės – Rusijos dujų monopolijos GAZPROM tarpininkės – savininkas Rimandas Stonys turtingiausių lietuvių sąraše tuo metu pateko į pirmąjį dešimtuką.
Spaudimas buvo toks didelis, jog tyrimus vykdę saugumiečiai turėjo atsisveikinti su pareigomis.
Oligarchų galimybes iliustruoja faktas, jog postą netrukus užleisiantis premjeras Gediminas Kirkilas 2006 m. vasarą nukonkuravo partijos kolegą Zigmantą Balčytį po pasitarimo, įvykusio parlamentaro Jono Pinskaus namuose. Pastarajame dalyvavo ir minėtasis Rimandas Stonys, jo finansiškai remiamo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politinių mokslų instituto (VU TSPMI) vadovas Raimundas Lopata. Tiesa, pastarasis portalui „Balsas.lt‘ šviežiai pareiškė oligarchijos Lietuvoje neįžiūrįs (žr. komentarus šone).
Vis akivaizdesnės tampa ir oligarchų manipuliacijos žiniasklaida. Prieš pat Seimo rinkimų 2-ąjį turą Tautos prisikėlimo partijos pirmininkas Arūnas Valinskas viešai pripažino, kad vasario mėnesį TV-3 televizijoje transliuota laida „Kam tarnaus „liūtukas?“, kurią pats vedė, buvo užsakomoji. Laida buvo vienkartinė. „NDX Energija“ vadovui Ž. Marcinkevičiui oponuoti lyg tyčia surinkta marga ir nekompetentinga opozicija. Tarp oponentų buvo radikalusis Petras Gražulis ir menkai kam žinomos partijos „Lietuvos kelias“ vadovė Lilijana Astra. Laidos anonsai žadėjo kitokią oponentų sudėtį.
Politikai apie oligarchus
Šalies politikai apie oligarchijos egzistavimą kalba skirtingai. Premjeras Gediminas Kirkilas 2008 rugsėjį portalui „Balsas.lt“ teigė, kad jokios oligarchijos Lietuvoje nėra ir negali būti, nes tam prieštaraujanti pati Europos Sąjungos, kuriai priklauso ir Lietuva, teisė. Tiesa, jo partijos narė – socialdemokratė – Birutė Vėsaitė dar šių metų pavasarį Lietuvos radijui skundėsi, kad socialdemokratų reitingus žlugdanti „oligarchinės žiniasklaidos“ kritika.
Liberalų ir Centro sąjungos (LiCS) pirmininkas A. Zuokas, kurio partija buvo koalicijoje su G. Kirkilo vadovaujama LSDP, irgi nesutiktų, kad oligarchijos nėra. Interviu, duotame „Balsas.lt“ (2008 09) jis teigia, kad pats yra oligarchų-dujininkų keršto auka. Konservatorių lyderis Andrius Kubilius į klausimą, ar Lietuvą valdo oligarchai, atsakė teiginiu, kad jos nevaldo teisėta demokratinė valdžia, kuri yra silpna.
Prezidentas V. Adamkus apie oligarchiją daugiau nebedrįso kalbėti. Iš metinių pranešimų tema dingo kaip atsiradusi, o ir paklaustas išsisukdavo nuo temos ar bent jau taip ir nepasakė nieko konkretaus.
G.Petrikas – garbingas LDDP svečias
Kitas unikalus atvejis – buvęs koncerno EBSW vadovas Gintaras Petrikas irgi kitados laikytas oligarchu. Maždaug prieš metus šis žmogus buvo pargabentas į Lietuvą iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Su antrankiais. Ten jis dešimt metų slapstėsi svetima pavarde ir padirbtu pasu. Kad išgyventų, jei tikėsime jo paties pasakojimais, prekiavo akiniais nuo saulės.
Koncernas EBSW tuo metu visose televizijose reklamavo savo „pramonės grupę“, „turizmo grupę“, „statybos grupę“ ir, žinoma, „Kauno holdingo kompaniją“ (KHK). Savo žinion jam buvo pavykę perimti Lietuvos valstybinį komercinį banką. KHK iš žmonių rinko indėlius, žadėdama ir ilgą laiką netgi realiai mokėdama iki 120 proc. metinių palūkanų, kol burbulas galiausiai sprogo. 800 milijonų litų – suma, kurią iššvaistęs G. Petrikas iki šiol kaltinamas.
Tuometinės valdančiosios LDDP būstinėje – Vilniuje, Barboros Radvilaitės g.1 – G. Petrikas buvo visai neretas ir pageidaujamas svečias. Visuomet buvo įtarimų, kad kalbėtasi ten ne tik apie pramogas, medžioklę ar labdarą. Kuomet JAV buvo suimtas, G. Petrikas ne kartą siuntė įvairius signalus apie tai, kad grįžęs į Lietuvą būtinai papasakosiąs visą tiesą apie politikų vaidmenį EBSW klestėjime ir žlugime. Po kelerius metus trukusio bylinėjimosi sutikęs grįžti – jis jau nebėra nei toks drąsus, nei šnekus. Tiesa, jis vis dar tvirtina, kad KHK buvo sužlugdyta tuometinės Vidaus reikalų ministerijos, nes „kitos koncerno įmonės jos skolas būtų galėjusios padengti“.
„Liūtuko“ nasrai
Šių dienų praktika rodo, jog oligarchijai klestėti, nuo EBSW laikų, neatsirado rimtų kliūčių. Ryškiausiu pavyzdžiu Lietuvoje laikytinas „Leo.LT“ projektas. Ir ne tik todėl, kad formuojant šį nacionalinės energetikos gigantą be jokių konkursų buvo pasitelktas „VP dešimtuko“ kapitalas. Nuo 2003 m., kai buvo privatizuoti Vakarų skirstomieji tinklai (VST), juos įsigijusi, minėtam dešimtukui priklausanti „NDX energija“ pagarsėjo šimtų milijonų apyvartinių lėšų pumpavimu į dividendus ir valdžia į tai nereagavo praktiškai niekaip – tokią praktiką leidžiantys įstatymai liko nepakeisti. Mažai kas abejoja, jog tai – įtakos politikams rezultatas.
Užtat visuomenėje daug daugiau abejonių kelia formalus „Leo.LT“ sukūrimo tikslas – Atominės jėgainės ir elektros tiltų į Lenkiją bei Švediją statyba. Dividendais išsimokėjus daugiau nei pusantro milijardo litų iš VST, manipuliuojant turto vertinimais laimėjus dar apie 1,5 milijardo, vėliau drąsiai prabilta apie poreikį kelti elektros kainą vartotojams – esą siekiant sukaupti lėšas minėtiems projektams. Kartu buvo pagrasinta, kad jie gali likti nepastatyti, jei nebus pakankamas „Leo.LT“ „finansinis pajėgumas“.
Visus remi, visada laimi
Kalbant apie koncerno „Achemos grupė“ savininką, vieną iš „liūto“ kritikų B. Lubį, jam nedraugai vis primena už nerealiai sumažintą kainą privatizavosi dabar valdomo savo turtų pagrindą – Jonavos „Azoto“ gamyklą, taip pat dalį Klaipėdos uosto infrastruktūros.
Peržvelgus Vyriausios rinkimų komisijos tinklalapio informaciją, matyti, kad koncernas remia beveik visas politines jėgas. Net ir tas, kurios dar tik mėgina patekti į Seimą, nors niekada ten nebuvo. Naujas B. Lubio inicijuojamas projektas – suskystintųjų dujų terminalo Klaipėdos uosto teritorijoje statyba. Jis turėtų užtikrinti pačios „Achemos“ nepriklausomybę nuo nepakeičiamojo GAZPROM vamzdžio. B. Lubiui be konkursų ir didelių svarstymų pavyko užsitikrinti „Achemai“ 20 proc. terminalą statysiančios įmonės akcijų, 80 proc. valdys valstybė.
Tik faktai
• VP dešimtukas: Nerijus Numavičius, Julius Numavičius, Vladas Numavičius, Žilvinas Marcinkevičius, Mindaugas Marcinkevičius, Gintaras Marcinkevičius, Mindaugas Bagdonavičius, Ignas Staškevičius, Renatas Vaitkevičius ir Darius Nedzinskas.
• Dar ir dabar neišnagrinėta Darbo partijai, kurios lyderis, oligarchu laikomas Viktoras Uspaskichas praturtėjo iš dujų tarpininkavimo verslo, iškelta byla. Teismo posėdis buvo paskirtas dieną po rinkimų į Seimą pirmojo turo, tačiau vėl atidėtas. Partija įtariama neįtraukusi į buhalterinę apskaitą daugiau kaip 24 mln. litų pajamų ir apie 23 mln. išlaidų, bei nesumokėjus apie 4 mln. litų mokesčių.
• Net Seimui nepavyko išsireikalauti 12-os informacinių-analitinių pažymų, kurias yra parengę iš darbo išėsdinti VSD pareigūnai. Viena jų atskleidžia žiniasklaidos paperkamumo mąstą ir schemas. Kitos 11 galimai atskleidžia pareigūnų ir politikų komercinius-korupcinius ryšius su oligarchais. Pažymos neduodamos remiantis ypatingos skubos tvarka konstitucinio Teismo paskelbtu išaiškinimu, o taip pat aiškinant esą šios pažymos yra „operatyvinės“.
• Svarstant „liūtą“, Lietuvos plutokratai nepasibodėjo televizijos eteryje pasiaiškinti santykių. VP dešimtuko atstovas Žilvinas Marcinkevičius televizijos eteryje išvadino „MG Baltic“ savininką D. Mockų beveik Rusijos šnipu, o pastarasis ironiškai paklausė ar oponentas esąs „gerai nupudruotas“, ką kai kas įvertino kaip grasinimą. Tiesa, jokių teisinių ar kitokių padarinių visa tai kol kas neturėjo, neskaitant „MG Baltic“ valdomos LNK televizijos atviros bei kryptingos opozicijos „Leo.LT projektui ir visiems jo rėmėjams.
• 2008 m. vasario mėnesį, įsiutinti visuomeninių protestų dėl korupcinio Leo.LT” projekto pobūdžio, valdantieji Seime mėgino sudaryti laikiną parlamentinę komisiją. Ji turėjo tirti „Leo LT“ projektui nepritariančių konservatorių ir „Tvarkos ir Teisingumo“ partijų bei jų vadovų ryšius bei išaiškinti juos neva bandžiusius paveikti asmenis.
• Kaip ir kitiems magnatams, B. Lubio imperijai periodiškai tenka kautis su valstybės institucijomis dėl milijonų. Mokesčių inspekcija koncernui „Achemos grupė“ turi pretenzijų dėl 8 milijonų litų valstybei nesumokėtų mokesčių. Tyrimą dėl dar puspenkto milijono litų aferos tiria Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Komentarai
Viktoras Uspaskichas: nesu oligarchas, bet oligarchija yra
Darbo partijos lyderis, Lietuvos oligarchams ne kartą priskirtas Viktoras Uspaskichas portalui „Balsas.lt“ teigė, kad jo neįtikina premjero Gedimino Kirkilo argumentai – esą oligarchijos šalyje nėra, nes to neleidžia Europos teisė. „To turbūt teoriškai neleidžia ir mūsų Konstitucija. Deja, tik teoriškai“, - apgailestavo politikas.
Kartu V. Uspaskichas sakė, jog pats nėra iš oligarchų padermės. „Oligarchijai reikia trijų „cheminių elementų“: didelių pinigų, galimybių valdyti centrinį administracinį resursą ir valdyti centrinę žiniasklaidą. Aš to neturiu. Pasižiūrėkit kas turi ir žinosit, kas yra mūsų oligarchai“, - sakė V. Uspaskichas.
Politologas Raimondas Lopata: oligarchijos nematau
Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politinių mokslų instituto (TSPMI) direktorius, pasitarimo – skirti ar neskirti premjeru G. Kirkilą dalyvis Raimondas Lopata sako oligarchijos nematąs.
Jo argumentas – kolegos politologo Vladimiro Laučiaus straipsnis. „Neseniai buvo V. Laučiaus straipsnis apie oligarchijos požymius. Tai pagal tuos požymius ir nematau“, - sakė politologas „Balsas.lt“ žurnalistams.
Slaptojo pasitarimo dalyvis neatskleidė ar dalyvautų tokiame pokalbyje ir skiriant naująjį premjerą. Paklaustas, ar jo nuomone, tokie oligarchų, politologų ir politikų pasitarimai šį kartą įvyks ir kur, jis nusijuokė: „Nekomentuosiu“.
Politologas Vladimiras Laučius: Oligarchiją matau
Pagal tuos pačius požymius, kurie R. Lopatą įtikina, jog oligarchijos Lietuvoje nėra, pats aukščiau minėto straipsnio autorius Balsas.lt“ redakcijai vėl patvirtino ją matąs.
„Oligarchijos esmę sudaro politinio su svarbiausi gyvenimo bruožai. Pirmasis jų tas, kad „didžiąja“ politika kryptingai užsiima ir valstybę valdo arba siekia valdyti turtingi žmonės, paprastai ateinantys iš verslo pasaulio ir tampantys aukštais valstybinės valdžios pareigūnais ar politinių partijų lyderiais.
Antrasis bruožas - oligarchinė tauta suteikia valdžią turtuoliams ne dėl jų politinių privalumų - išminties, teisingumo, kitų savybių, bet pirmiausia arba dėl to, kad jie yra turtingi: girdi – pinigų turi, tai nedurni ir nebevogs. Ši absurdiška nuostata, padariusi daug žalos, labai gerai matoma žiūrint į tokius politikus, kaip V. Uspaskichas, „socialdemokratas“ Bronius Bradauskas, partijas keičiantis J. Jagminas“- sako V. Laučius.
