gintaras marcinkevičius

Virš 2 mln. eurų turtą yra sukaupę net virš 500 lietuvių, skelbia žurnalas „TOP 500”. Nors pirma vieta turtingiausiųjų sąraše jau kelis metus nepajudinama ir priklauso vieninteliam šalies milijardieriui, turtingiausiųjų trejetuke – naujas veidas. Šiandieną prekyboje pasirodęs žurnalas „TOP 500” atskleidžia, kas gi tie Lietuvos turtingiausieji. Trisdešimtuke galima išvysti ne vieną pažįstamą pavardę.

Smulkusis VP grupės įmonių akcininkas Gintaras Marcinkevičius už neskelbiamą sumą parduoda 2 proc. jo valdomų akcijų Nerijaus Numavičiaus kontroliuojamai bendrovei „Bertona Holdings Limited“. Tai BNS patvirtino pats G. Marcinkevičius. „Akcijas iš manęs perėmė ne rinkos kaina. Nes Nerijaus Numavičiaus kontroliuojamos VP įmonių grupės įmonės užversdamos kaltinimais teismuose privertė taip pasielgti.

Didžiausią mažmeninės prekybos tinklą Baltijos šalyse valdanti „Maxima grupė“ atskyrė didžiosios dalies nekilnojamojo turto (NT) valdymą - dalis jo Latvijoje ir Estijoje atiteko pagrindinio vadinamosios VP grupės akcininko, turtingiausiu Lietuvos žmogumi laikomo Nerijaus Numavičiaus kontroliuojamoms įmonėms. Pasak „Maximos grupės“ atstovų, sprendimas nuo mažmeninės prekybos veiklos atskirti NT valdymą buvo priimtas 2009 metais ir dar nėra visiškai baigtas.

Vadinamojo didžiojo VP dešimtuko nariai, „VP Grupės“ akcininkai Gintaras ir Mindaugas Marcinkevičiai vėl mina teismų slenksčius. Nors Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pripažino, kad abu Marcinkevičiai vengė mokėti mokesčius, M. Marcinkevičius yra nepatenkintas VMI atliktu tyrimu. Pasak jo, pagrindiniai sandoriai, kuriais nuslėpta milijonai eurų, dar neatskleisti.

Lietuvos teismas nagrinės, ar beveik 290 mln. eurų vertės didžiausios šalyje verslo grupės „Vilniaus prekyba“ ieškinys dviem smulkiems jos akcininkams Mindaugui ir Gintarui Marcinkevičiams, Eglei Marcinkevičiūtei bei su jais susijusiai Baltarusijos mažmeninės prekybos bendrovei „Mart Inn Food“ gali būti nagrinėjamas Lietuvoje.

Vadinamojo „Vilniaus prekybos“ dešimtuko partneris Julius Numavičius interviu „Verslo žinioms“ teigia, kad šis darinys jau nebeegzistuoja ir kad prie to itin prisidėjo nevykęs „Leo LT“ projektas. „Mano požiūriu, „Maxima LT“ dešimtukas nebeegzistuoja. Ir tas etapas man jau yra baigtas. Be abejo, dar yra likę kai kurių neužbaigtų, kaip juos pavadinčiau, klausimų. Ir mes, kaip buvę dešimtuko nariai, tuos klausimus išsispręsime.

Baltarusijos sostinėje atsidarė naujo prekybos tinklo „Mart Inn“ parduotuvė. Prekybos tinklo vadovas – vienas iš „Maximą“ valdančios „VP grupės“ akcininkų Gintaras Marcinkevičius, o jo brolis Mindaugas yra prekybos tinklo Baltarusijoje akcininkas, skelbia delfi.lt.  „Maxima“ neigia savo ryšius su šiuo prekybos tinklu Baltarusijoje.

Lietuvoje turtingiausiųjų sluoksniui priklauso tik kiek daugiau, nei 0,3 proc. žmonių. Tačiau ši grupelė daro milžinišką įtaką visiems likusiems šalies gyventojams, daugiausia per politikus stengdamasi visus mus įtraukti dar didesnės jų gerovės kūrimą. Pagal formalų turtingumo kriterijų  potencialūs Lietuvos grietinėlės sąrašai, žinoma, išties negali lygintis su kaimyninės Rusijos ar kitų didžiųjų valstybių kolegomis - šalių turtinis bei potencialas yra sunkiai sulyginamas.

Bendrovės „Maxima Grupė“ apyvarta per devynis šių metų mėnesius augo 29 proc. ir pasiekė virš 7,3 mlrd. litų, skaičiuojant su PVM. Tai beveik 1,65 mlrd. litų daugiau nei per tą patį laikotarpį 2007 metais. Tačiau, kaip ir tikėtasi, bendrovės šių metų trečiojo ketvirčio apyvarta, lyginant su šių metų antruoju ketvirčiu, sumažėjo 0,4 proc. Bendrovės pirmojo ketvirčio pajamos, palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, augo 35,1 proc., antrojo ketvirčio – 29,1 proc.

Didžiausio Lietuvoje prekybos tinklo „Maxima“ vadovas Gintaras Marcinkevičius sako, jog ruošiasi dėl lėtėjančios ekonomikos mažėsiančiam vartojimui. „Nors mūsų rezultatai ir geri, tačiau pastebime lėtėjantį vartojimo augimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje“, – sakė G. Marcinkevičius. Anot jo, numatoma, kad jau artimoje ateityje atidžiau apgalvoti savo poreikius ir riboti vartojimą bus linkusi didesnė dalis vartotojų.

 Didžiausiam Baltijos šalyse prekybos tinklui „Maxima“ paskelbus karą „nepagrįstam kainų didinimui“, gamintojai tokį karo šūkį sutinka abejonėmis, rašo „Verslo žinios“. Pasak dienraščio, „Maxima Lt“ valdybos pirmininkas  Gintaras Marcinkevičius „nepagrįstą“ kainų didėjimą aiškina ne tik kokiomis nors pasaulinėmis makroekonominėmis tendencijomis, o kovą pasirašytu Prekybos tinklų geros valios praktikos kodeksu.

Mažmeninės prekybos lyderė „Maxima LT“ palaiko šalies prekybos įmonių asociacijos iniciatyvą tris didžiąsias metų šventes – Šv. Kalėdų, Velykų ir Naujųjų metų dieną – paskelbti parduotuvių nedarbo dienomis. „Situacija darbo rinkoje, ypatingai paslaugų sektoriuje, keičiasi. Visuomenėje kilus diskusijai, kad parduotuvės turėtų nedirbti švenčių dienomis, apie tai pradėjome kalbėti su savo darbuotojais.

Naujų prekybos tinklų artimiausiu metu Lietuvoje neatsiras, prognozuoja didžiausio Baltijos šalyse mažmeninės prekybos tinklo operatorės "Maxima LT" valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Gintaras Marcinkevičius. "Greičiausiai tuoksis ir skirsis tie patys tinklai - iš dviejų pasidarys vienas, galbūt pasikeis kurio nors tinklo "mama" arba "tėtis", bet, iš principo, turėtų likti panaši tinklų struktūra ir kiekvienas sieks didinti savo rinkos dalį", - dienraščiui "Verslo žinios" sakė jis.

Didžiausią mažmeninės prekybos tinklą Baltijos šalyse valdanti bendrovė "Maxima LT" savo veikloje koncentruojasi į nedidelių šalių - Lietuvos, Latvijos, Estijos, Bulgarijos - rinkas, todėl atidėjo plėtros planus į Ukrainą ir Lenkiją. Tai interviu dienraščiui "Lietuvos rytas" teigė "Maxima LT" vadovas Gintaras Marcinkevičius. Anot jo, šiuo metu Ukrainoje neaiški nei verslo, nei politinė tvarka, o Lenkijoje yra kitokia verslo ir administracine struktūra.

Prekybos centrų aikštelėse iškilti degalinėms trukdo vietos trūkumas ir griežti reikalavimai. Su šiomis problemomis susidūrė degalų prekybininkai, norintys statyti degalines didelius srautus traukiančių prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelėse, penktadienį rašo "Verslo žinios". Degalais prekiaujančios bendrovės sutinka, kad didžiajai daliai prekybos centrų ir taip trūksta automobilių stovėjimo vietų, žemė brangi, todėl prekybos centrų savininkai vertina, ar apsimoka įsileisti degalinę.

Didžiausią Baltijos šalyse mažmeninės prekybos maisto produktais tinklą valdanti UAB „VP Market" nuo trečiadienio vadinsis UAB „Maxima Lt". Nauji bendrovės įstatai įregistruoti Juridinių asmenų registre, pranešė portalas DELFI.

Lietuvos mažmeninės prekybos tinklas "VP Market" iki metų pabaigos Latvijoje planuoja atidaryti 14 naujų mažmeninės prekybos centrų ir parduotuvių. Tuomet grupės turimos rinkos dalis pasieks 22 proc., rodo kompanijos skaičiavimai. Planuojama, jog parduotuvės "T-Market" bus atidarytos Aizkraulėje, Tukume, Jekabpilyje, Salaspilyje, Alūksnėje ir Rygoje. Taip pat bus atidarytos du nauji "Maxima" ir "Mini Maxima" prekybos centrai.

Lietuvos mažmeninės prekybos įmonė "VP Market" per praėjusius dvejus metus Latvijoje investavo 35 mln. latų, šią savaitę Latvijos žiniasklaidai pasakė "VP Market" reklamos ir viešųjų ryšių vadybininkas Kęstutis Liutkus. Iki šių metų pabaigos bendra investicijų Latvijoje apimtis išaugs iki daugiau kaip 50 mln. latų ir visoje šalyje veiks 80 parduotuvių su "T-Market" iškaba. Šiuo metu kompanija Latvijoje yra įdarbinusi apie 3,8 tūkst. žmonių. Metų pabaigoje per 4 tūkst.

Latvijos verslo dienraštyje "Dienas Bizness" teigiama, kad didžiąją dalį šalyje neteisėtai dirbančių lietuvių įdarbina mažmeninės prekybos bendrovė "VP Market", Latvijoje valdanti parduotuves "T-Market" ir "Maxima". Latvijos pasienio imigracijos tarnybos vadovas Janis Zepsas dienraščiui teigė, kad nuo gegužės 9 dienos iki birželio 5-osios pasieniečiai sulaikė devynis lietuvius, dirbančius Rygos Slokas gatvėje esančioje "Maxima" parduotuvėje.

Didžiausias Baltijos šalių mažmeninės prekybos tinklas "VP Market" penktadienį (03.21) Latvijoje atidaro prekybos centrą "Mini Maxima". Tai jau 50-oji "VP Market" tinklo parduotuvė kaimyninėje šalyje. Iki šiol Latvijoje veikė 2 prekybos centrai "Maxima" ir 47 - "T-Market". Nauja parduotuvė įsikūrė Rygos senamiestyje, Lapkričio 11-osios krantinėje. Ji tapo naujo pramogų ir verslo centro "Triangula bastions" dalimi. "Mini Maxima" yra Lietuvoje veikiančių prekybos centrų "Media" analogas.