Posėdžio metu M. Marcinkevičius prabilo ne tik apie tai, jog VMI neatsižvelgė į jo pateiktus faktus ir informaciją apie vykusius sandorius, bet ir jautė spaudimą, kuo greičiau pasirašyti, susimokėti ir nekelti visko į viešumą. Pats M. Marcinkevičius neneigia nemokėjęs mokesčių, bet teigia, apie juos net nežinojęs. Visgi VMI atstovas įsitikinęs, patikrinimas parodė, kad visi akcininkai balsavo vienbalsiai ir apie įmonėse vykusius procesus žinojo.
„Mano nuomone, patikrinimo apskritai nebuvo. Tai kas prasidėjo 2013 metų gruodžio mėnesį yra VMI bandymas nepatikrinti mokesčių mokėtojo, ar jis tinkamai atliko prievolę valstybei, bet tiesiog uždaryti periodą. Viso mokestinio patikrinimo metu, kuris vyko pusantrų metų, pateikiau begalę informacijos, bet nei į vieną pateiktą faktą nebuvo atsižvelgta. Buvo pasirinktos vos kelios sutartys paslaugų, nors esminiai su mokesčiais susiję veiksmai tiriami nebuvo. Antras aspektas susijęs su derybomis. Mano tikrinimas prasidėjo 2013 metų gruodį. Pirmuoju derybų raundu buvo sakoma sumokėti 800 tūkst. litų, antruoju apie 500–600 tūkst. litų, trečiuoju sakyta 200 tūkst. litų ir uždarome periodą. Aš ne vienus metus dirbęs finansininku ir turėjęs patikrinimų. Paprastai viskas vyksta atvirkščiai ir VMI nespaudžia uždaryti periodo, o mokesčių mokėtojas siūlo sumažinti mokestinę prievolę. Bet šį kartą aš buvau spaudžiamas uždaryti mokestinį periodą įvairiomis priemonėmis. Pirmiausia tai mažinama suma, aš pats siūliau 120 tūkst. litų, kodėl paaiškinti negaliu, vienintelis dalykas, kad 12 mano mėgiamas skaičius. Kitas, gal grasinimu to neįvardinčiau, bet VMI sakė pagalvoti apie savo šeimos ir vaikų ateitį. Mano išvada, kad tokiu būdu buvo siekiama praleisti pro akis didžiuosius pelnų atskyrimus nuo įmonių, išvengiant gyventojų pajamų mokesčio (GPM)“, – viešame posėdyje kalbėjo M. Marcinkevičius.
VMI atstovas: buvo atsižvelgta į įrodymus byloje ir sandorių aplinkybes
Viešame posėdyje buvo prašoma VMI atlikti patikrinimą iš naujo. M. Marcinkevičiaus advokatas teigė, kad turi būti išsiaiškinta, kodėl buvo tirta akcininkų veikla, tačiau įmonės patikrinimų nesulaukė.
Pasak advokato, Juliaus Numavičiaus, G. Marcinkevičiaus ir M. Marcinkevičiaus mokestinių patikrinimų metu buvo tiriamos analogiškos aplinkybės, toms pačioms bendrovėms suteiktos paskolos ir jų grąžinimas, tačiau VMI skirtingai įvertino visų jų mokestines pasekmes ir naudojo skirtingus motyvus: tirtos paskolos nesutampa tarpusavyje, kaip ir nesutampa nuo jų paskaičiuotos sumos, nors paskolos buvo išduodamos tiksliai pagal turimų akcijų grupėje kiekį.
M. Marcinkevičiaus atstovų nuomone, patikrinimas buvo neefektyvus ir tik imitacija. Posėdžio metu jie kėlė klausimus kodėl buvo tiriama tik dalis sandorių bei neišaiškinta, kas atsakingas už mokesčių vengimo schemas.
VMI atstovas Igoris Janavičius išklausęs M. Marcinkevičiaus pusės pasisakymų teigė, kad buvo nagrinėjama visa informacija ir akcijų pirkimų pardavimų aplinkybės susijusios su „NDX energija“, „Vilniaus prekyba“ ir UAB „EVA Grupe“. Taip atskleista, kad sprendimai dėl įmonių reorganizavimo priimti vienbalsiu visų akcininkų sutikimu.
„Nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas būtų nesutikęs su reogranizavimu. Yra akcentuota, kad visi sprendimai reorganizavimo buvo sudaryti vienbalsiai, čia minėtų 9 ar 10 asmenų, kurie valdė tuos ūkio subjektus. Mokesčių administratorius patikrinimus atlieka remdamasis rašytiniais įrodymais, sutartimis. Nematydamas objektyvių įrodymų, kad kažkas dėl kažko prieštaravo, padarė išvadas, kad įtaka tikrai galėjo būti daroma. Kada ūkio subjektai atlieka sau neekonomiškai naudingas veiklas, be akcininkų valios tai negali būti atlikta“, – sakė VMI atstovas.
Komentuodamas VMI atliktu patikrinimo metodus, jis pabrėžė, kad Lietuvos įstatymuose nėra nustatyta, jog kažkas turi teises įpareigoti mokesčių administratorių tikrinti vieną ar kitą įmonę ar asmenį, nes mokesčių administratorius pats gali pasirinkti kaip turi būti atliekamas tyrimas ir kokie asmenys turi būti tikrinami.
Gintaras Marcinkevičius: buvo siekiama kuo greitesnio periodo uždarymo
Nors posėdžio metu G. Marcinkevičiui liudyti nebuvo leista, po jo jis pasisakė, kad visiškai sutinka su jo brolio M. Marcinkevičiaus ir jų atstovų išsakytomis mintimis. Jo pasakojimu, visi „Vilniaus prekybos“ akcininkai turėjo savo konkrečius darbus, o korporatyviniams reikalams spręsti buvo įkurta „VP Grupė“.
„Realiai aš tik dėjau parašus. Atvirai kalbant, jei man reikėtų dabar paaiškinti, kokie sandoriai vyko, aš negalėčiau. Tik kai mokesčių administratorius padarė visą tyrimą, aš pamačiau kaip viskas vyko“, – sakė jis.
G. Marcinkevičiaus pasakojimu, jam iš pradžių buvo nurodyta sumokėti 140 tūkst. litų mokesčių, tačiau galiausiai buvo susiderėta iki 40 tūkst. litų. Jo teigimu, taip buvo siekiama greitai uždaryti periodą.
„Kadangi pamačiau, kad čia negražu ir taip nesibaigs, tai aš pasiryžau eiti į teismus ir ieškoti viešumo. Jeigu yra tokia pareiga (sumokėti daugiau), tai bus kaip bus. Pagrindinis dalykas buvo periodo uždarymas. Tai 5 metų laikotarpis, kada vyko Vilniaus prekybos pagrindiniai sandoriai, kada vyko „LEO“ sandoris, didieji sandoriai atskiriant pinigus nuo įmonių, kada vyko Nerijaus Numavičiaus sandoriai su broliais bei akcijų pasikeitimai. Labiausiai šito periodo uždarymu suinteresuotas Nerijus Numavičius. Gal ir Vladas Numavičius. Taip buvo imituojami patikrinimai, nubaudžiant nedidelėmis sumomis ir dar derantis dėl šitų sumų šis periodas būtų uždarytas. Man asmeniškai už 2013 metus pirmą kartą buvo sumokėti dividendai, lygiai ta suma, kiek mokesčiai priskaičiavo, skyrėsi 2000 litų. Kitaip sakant, Nerijus sako: pamokėjau pinigų, jūs vyrai susimokėkit, viskas čia tvarkoje, o jei dar norite paprašykite jums tikrai nuleis“ – sakė Gintaras Marcinkevičius.
Pasak jo brolio, M. Marcinkevičiaus, tuo svarbiu 2008 – 2012 metų periodu buvo atskirti 800 mln. litų, šitaip išvengiant GPM valstybei.
„Reorganizacijos būdu buvo atskirtas įmonių pelnas į atskiras įmones, kurio suma per visus atskyrimus siekia 800 mln. litų dydį. Vėliau tos įmonės naudotos kaip pinigų laikytojos, prijungiant prie kitų įmonių užsienyje. Kitaip sakant, galutinis rezultatas toks, kad nuo šitos pelno dalies, išmokant ją fiziniams asmenims natūra, buvo išvengtas gyventojų pajamų mokestis. Natūra tai akcijos kitų įmonių, kurios buvo atskirtos nuo pelno generuojančių įmonių . Atskiriant įmones reogranizavimo būdu buvo nurodoma, kad taip daroma verslo plėtros tikslu. Aš su tuo projektu sutikau. Faktiškai jos tų verslų nedarė, o laikė pinigus bei vėliau buvo kaip kurios iš jų prijungtos prie įmonių užsienyje. Tos veiklos, kuri buvo deklaruojama man, kad darys, ji buvo nevykdoma. Dėl to ir teigiu, kad atskyrimas buvo forma prieš turinį, turinys prieš formą. Jis buvo padarytas ne verslo tikslais, o su tikslu išvengti GPM. Tai aš sužinojau 2014 metų viduryje, kai prasidėjo mano tikrinimas. Mano nuomone, N. Numavičius VMI pavertė įrankiu kovoje su mažaisiais akcininkais“, – mano M. Marcinkevičius.
N. Numavičiaus teisininkė: Marcinkevičius toliau skleidžia šmeižtą
N. Numavičiaus advokatė Olga Petroševičienė teigė, kad jiems tik belieka apgailestauti, kad M.Marcinkevičius ir toliau tęsia savo šmeižimo kampaniją, kurią pradėjo dar prieš metus.
„Gindami savo reputaciją teisme, sužinojome, kad M.Marcinkevičius informavo VMI apie savo abejones dėl įmonių nesumokėtų mokesčių ir pateikė VMI visas jo manymu nelegalias schemas ir aplinkybes, kurių dėka, pasak jo, neteisėtai buvo nesumokėti mokesčiai. VMI, atsižvelgdama į M.Marcinkevičiaus pateiktą informaciją, atliko VP grupės įmonių mokestinius tyrimus. Panašu, kad Mindaugo ir Gintaro Marcinkevičių netenkina atliktų tyrimų rezultatai, nes jie nepatvirtino tų teiginių, kuriuos jie buvo iškėlę. Kadangi Mindaugui ir Gintarui Marcinkevičiams nesiseka išsireikalauti “ramybės mokesčio” už norimas parduoti akcijas ir siekdami daryti spaudimą jie išgalvoja vis naujas istorijas, kurių nebuvo, tad komentuoti jas tampa beprasmiška ir tikimės, kad teisme tai bus įrodyta“, – komentuoja O. Petroševičienė.
Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimą šioje byloje skelbs birželio 14 d.
