Pasak „Maximos grupės“ atstovų, sprendimas nuo mažmeninės prekybos veiklos atskirti NT valdymą buvo priimtas 2009 metais ir dar nėra visiškai baigtas. Juo siekiama išgryninti skirtingus veiklas ir pritraukti apyvartinių lėšų, kurių poreikis buvo išaugęs dėl prasidėjusios ekonominės krizės. Tuo metu VP smulkusis akcininkas Gintaras Marcinkevičius tvirtina, kad tokiais veiksmais N.Numavičius su verslo partneriais pasisavino didelės vertės bendrovių turtą.
„Apie 2009 metus buvo priimta bendra „Maximos grupės“ verslo valdymo efektyvinimo strategija, kuomet visose grupės kontroliuojamose įmonėse nuo mažmeninės prekybos veiklos operatoriaus buvo pradėtas atskirti NT valdymas. Iš principo NT atskyrimo procesas yra labiau nei natūralus, būdingas visiems žinomiems mažmeninės prekybos operatoriams pasaulyje“, - BNS sakė „Maximos grupės“ korporacinių reikalų vadovas Giedrius Juozapavičius.
Pasak jo, išgryninus skirtingas veiklas, atsirado galimybių vertinti atskirų veiklų efektyvumą, taip pat palyginti jų rezultatus atskirose šalyse, miestuose ir panašiai.
„Šią verslo valdymo efektyvinimo strategiją „Maximos grupė“ įgyvendino visose tuo metu kontroliuotose šalyse - Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Bulgarijoje“, - tvirtino G.Juozapavičius.
Jis pabrėžė, kad NT atskyrimas vyko rinkos sąlygomis, o turto rinkos vertę nustatė Šiaurės Europoje ir Baltijos šalyse veikianti NT konsultavimo ir vertinimo grupė „Newsec“. Atskirtas turtas buvo parduotas įsteigtoms nekilnojamo turto įmonėms.
„Struktūriškai didžioji dalis naujai įkurtų nekilnojamo turto bendrovių priklausė ir toliau yra kontroliuojamos „Maximos grupės“, likusi dalis NT rinkos sąlygomis buvo parduota kitoms bendrovėms. Pavyzdžiui, išlyginant apyvartinių lėšų trūkumą krizės laikotarpiu, „Verdispar“ grupei Lietuvoje buvo parduotos 9 „Maxima“ parduotuvės, kurias grupė rinkos sąlygomis nuomojasi iki šiol. Už rinkos vertę kiti objektai buvo parduoti ir kitoms bendrovėms“, - teigė G.Juozapavičius.
N.Numavičiaus advokatė Olga Petroševičienė patvirtino, kad atkiriant „Maximos grupės“ NT, dalis šio turto Latvijoje ir Estijoje atiteko verslininko kontroliuojamoms bendrovėms.
„N.Numavičiaus kontroliuojama Kipro bendrovė „Foumico“ tiesiogiai ir netiesiogiai valdo 22 Estijoje esančius ir „Maxima Eesti“ nuomojamus NT objektus bei 11 objektų, esančių Latvijoje. Šie objektai buvo įsigyti NT valdančių bendrovių akcijų pirkimo būdu, taikant konservatyvią sandorio skaičiavimo metodiką, kuomet iš nekilnojamojo turto vertės, nustatytos nepriklausomo gerą reputaciją turinčio turto vertintojo, yra minusuojami bendrovių turimi įsipareigojimai“, - BNS sakė O.Petroševičienė.
Ji neatskleidė konkrečios NT valdančių bendrovių akcijų įsigijimo kainos.
Pasak O.Petroševičienės, ne visi NT objektai, kuriuos netiesiogiai valdo „Foumico INVESTMENT“, yra „supakuoti“ į vieną bendrovę.
„Skirstant NT objektus į kelias bendroves, kas visiškai atitinka pasaulinę NT valdymo praktiką, yra atsižvelgiama į rizikos diversifikavimą, be to yra ir tam tikra turto „geografijos“ paskirstymo logika. Pavyzdžiui, Estijoje didžioji dalis „Metria Properties“ parduotuvių sudaro objektai, esantys Taline ir Tartu, o „Eural Properties“ valdo objektus provincijoje, nors keli objektai yra ir didžiuosiuose miestuose“, - teigė O.Petroševičienė.
Jos žiniomis, po du NT objektus Estijoje turi ir N.Numavičiaus verslo partnerių Igno Staškevičiaus bei Mindaugo Bagdonavičiaus kontroliuojamos bendrovės, kurios šį turtą įsigijo taip pat išimtinai rinkos sąlygomis. BNS duomenimis, I.Staškevičius turtą Estijoje valdo per bendrovę „Epus Properties“, o M.Bagdonavičius - per įmonę „Tala Properties“. Pasak O.Petroševičienės, Lietuvoje N.Numavičius nei tiesiogiai, nei netiesiogiai „Maxima“ parduotuvių nevaldo.
G.Marcinkevičius tvirtino, kad 2011-2012 metų „Maximos grupės“ NT atskyrimo sandoriuose Estijoje galima įžvelgti ir neteisėtos veiklos.
„Slapta su bendrininkais pasisavinti ypač didelės vertės bendrovių turtą, liepus turto perrašymą įforminti įmonės vadovybei, mano supratimu, yra nusikaltimas bet kokioje ES valstybėje. Šioje situacijoje jaučiuosi nukentėjęs bei apvogtas. Ar žalą patyrė Estijos valstybė gali pasakyti tik Generalinė prokuratūra kuri, kaip suprantu, savo ruožtu ir atlieka tyrimą“, - BNS tvirtino G.Marcinkevičius.
Jis sakė nuo 2009 metų negaunantis jokios informacijos apie „Maxima“ grupės veiklą ir apie bendrovės NT atskyrimo sandorius sužinojęs tik 2015 metų pabaigoje.
„Buvęs „Maxima Eesti“ vadovas Vaidas Pačėsa man apie tai papasakojo. Jis sakė, kad jam buvo liepta nesigilinant į detales ir įvykdyti šį sandorį“, - teigė G.Marcinkevičius.
Jis pripažino, kad 2005-2008 metais apie grupės NT pardavimą ar nepardavimą tretiesiems, nesusijusiems asmenims už rinkos kainą buvo kalbama, tačiau nesutiko, kad vėliau sudarytus sandorius galima vadinti „atskyrimu rizikų suvaldymų tikslais“.
„Būdamas „Maximos grupės“ vadovu, atlikau sandorį, kai tarptautinio konkurso būdu Norvegijos NT fondui „Verdispar“ buvo parduota 10 parduotuvių Lietuvoje. Tuomet viešai skelbto sandorio kaina buvo apie 50 mln. eurų. Estijoje 26 naujausios bei geriausias apyvartas turinčios parduotuvės buvo persirašytos už 33 mln eurų. Skirtumas akivaizdus – rinkoje viena parduotuvė kainavo 5 mln. eurų, tuo tarpu Nerijus su bendrais jas persirašė po 1,27 mln. eurų už vieną“, - piktinosi G.Marcinkevičius.
Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje veikiančios „Maximos grupės“ bendros konsoliduotos pajamos pernai padidėjo 3,6 proc. iki 2,677 mlrd. eurų. Praėjusių metų pabaigoje šiose šalyse veikė 535 bendrovės parduotuvės, iš kurių 233 buvo Lietuvoje, 148 - Latvijoje, 75 - Estijoje, 48 - Bulgarijoje, 31 - Lenkijoje.
„Maxima grupė“ priklauso vieną didžiausių verslo grupių Lietuvoje valdančiai bendrovei „Vilniaus prekyba“, kurią netiesiogiai kontroliuoja N.Numavičius. Likusios „Vilniaus prekybos“ akcijos tiesiogiai ir netiesiogiai priklauso Mindaugui Marcinkevičiui, Vladui Numavičiui, I.Staškevičiui, M.Bagdonavičiui, G. Marcinkevičiui.
