Redakcija rekomenduoja

Partnerystės projektas pasiekė finišo tiesiąją. Seimo nariai parengė Partnerystės įstatymo projektą, kurį gavo ir naujienų portalas tv3.lt. Tai atvers kelią tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties asmenų santykių įteisinimui. Politikai planuoja leisti sudaryti partnerystę metrikacijos skyriuose, pasiimti partnerio pavardę, tačiau neleis įsivaikinti vaikų.

Valdantieji yra pasiryžę nustatyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą kai kuriems verslams. Esą tai jiems padėtų išgyventi popandeminį laikotarpį. Prezidentūra gana atsargiai žiūri į šią lengvatą ir siūlo geriau mažiau apmokestinti darbuotojus, kurie uždirba menkiausias algas. Jau netrukus Seimas turėtų galutinai priimti įstatymo pataisas, kuriomis vietoje įprasto 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo būtų taikomas lengvatinis 9 proc.

Rusija ruošiasi oficialiai skelbti nedraugiškų šalių sąrašą, kuriame greta kitų valstybių turėtų atsidurti ir Lietuva. „Juodasis sąrašas“ yra ne vienintelis Kremliaus atsakas Vakarams – režimas iš Rusijos išsiuntė dalį užsienio diplomatų taip atsakydamas į Vakarų veiksmus prieš Kremlių.

Pensijų reikalais daugelis gyventojų rūpinasi iš anksto. Vilnietė Kristina ėmė skaičiuoti savo sukauptą darbo stažą ir pastebėjo, kad iš jo dingo pusė metų. Tuo metu moteris augino dukrą ir anot jos, nesąžininga, kad dėl šios priežasties darbo stažas buvo sumažintas. „Sodra“ aiškino, kad tais metais, buvo kitokia darbo stažo skaičiavimo tvarka, todėl moteris jį ir prarado. Vilnietė Kristina portalui tv3.lt pasakojo, kad iš jos sukaupto darbo stažo dingo pusė metų.

Gali būti, kad netolimoje ateityje prezidentas Gitanas Nausėda nebebus populiariausias politikas Lietuvoje. Sociologo Vlado Gaidžio manymu, jei ir toliau labiau bus siejama ne su savo vadovaujama partija, o su Seimo pirmininkės pozicija, Viktorija Čmilytė-Nielsen pavys prezidentą savo populiarumu. Naujausi visuomenės nuomonės tyrimai rodo ryškius pokyčius aukščiausių šalies politikų populiarume. Matyti, kad per kiek daugiau nei pusmetį ženkliai smuko G. Nausėdos palaikymas.

Trečiajai COVID-19 bangai rodant savo nagus ir vėl didėjant į ligonines guldomų pacientų srautui gydytojai vis garsiau kalba apie greitu metu užplūsiančius pokovidinio sindromo kamuojamus žmones. Įspėjama ne tik dėl ilgus mėnesius ir lengvai sirgusiuosius galinčių varginti poinfekcinių reiškinių, bet ir stipriai išaugsiančių sveikatos sistemos kaštų.

Rusijos žiniasklaidoje paskelbta apie mistišką „nedraugiškų Rusijai šalių sąrašą“, jo egzistavimą patvirtino ir šalies URM vadovas Sergejus Lavrovas. Oficialiai sąrašas dar nėra sudarytas, o ir jame numatytos sankcijos yra labai riboto poveikio. Ekspertai jau daugelį metų pažymi, kad Rusija kažkuo reikšmingu atsakyti į Vakarų sankcijas neturi galimybių.

Atlaisvinus karantiną daugiau privilegijų bendrauti ar lankyti pacientus numatyta ir COVID-19 persirgusiems ar pilna schema vakcinuotiems asmenims. Vis dėlto tai piktina tokių teisių negaunančius gyventojus, kurie turi antikūnų, kas rodo, jog jie sirgo šia infekcija, nors oficialios ligos diagnozės ir neturėjo. Jokių privilegijų tokiems asmenims nenumatyta ir planuojamame įdiegti galimybių pase.   Štai labai gyvenimiška situacija.

Per žingsnį nuo išsvajotos rezidentūros esantys medicinos absolventai skundžiasi esantys palikti likimo valiai, mat ilgus metus paskyrę pirmos pakopos studijoms sulaukė valdančiųjų sprendimo dėl mažinamų finansuojamų rezidentūros vietų skaičiaus. Jie sako esantys palikti ant ledo ir įspėja, kad jei į situaciją nebus staigiai reaguojama, jaunieji gydytojai paprasčiausiai bus priversti emigruoti arba apskritai keisti profesiją.

Artėjantys rinkimai, kylančios kainos, o su tuo ir socialinis nepasitenkinimas, bei tolygiai smunkantys reitingai gali išprovokuoti ne tik Aleksejaus Navalno ir jo komandos egzekuciją, bet ir „parodomąjį karą“ Ukrainos rytuose.

Visuomenę įaudrino kalbos apie siūlymą Lietuvoje kelti darbingo amžiaus kartelę. Tačiau buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis visiškai atmeta tokias kalbas, manydamas, kad tai tėra visuomenės erzinimas. Jo manymu, užuot ilginus darbingo amžiaus trukmę, reiktų pasirūpinti, dar darbo rinka noriai priimtų senjorus, o jie būtų pakankamai sveiki dirbti.

Ne pačius geriausius laikus išgyvenantiems socialdemokratams Lietuvoje skubiai reikia atsinaujinimo. Dėl to politologai sutaria vieningai. Klausimas, ar tikrai naujas lyderis sugebės įpūsti taip reikalingo permainų vėjo. O dar didesnė dilema – ar tarp keturių kandidatų į partijos lyderius yra bent vienas tinkamas šiai užduočiai. Politologų nuomonė išsiskiria tik dėl vieno iš pretendentų. Gegužės 3–9 dienomis Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pradės savo pirmininko rinkimus.

Lietuva nori stiprinti draugystę su Jungtinėmis Valstijomis. Mūsų šalis norėtų nuolatinio amerikiečių karių dislokavimo Lietuvoje, turėti glaudesnį bendradarbiavimą energetikos, ekonomikos srityse, daugiau eksportuoti prekių į už Atlanto. Tam valdžia pasiruošusi pasitelkti ir Amerikoje gyvenančius lietuvius. Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas Seimo nariams pristatė ministerijos parengtas gaires dėl tolesnio strateginės partnerystės plėtojimu su JAV.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę kreipėsi ir rusus, ir į Vakarus teigdamas, kad kas perpildys Kremliaus kantrybės taurę – sulauks negailestingo atsako. Daug nerimo kėlė Rusijos kaupiamos didžiulės karinės pajėgos Ukrainos pasienyje, tačiau, panašu, kad Kremlius atsitraukė. Ekspertų teigimu, nors Ukrainos visuomenė per pastaruosius metus kardinaliai pasikeitė, narystė NATO šiai šaliai dar tolima svajonė, o Rusija ir toliau stengsis išlaikyti varginančią pato situaciją.

Nors praėjusią vasarą bent du mėnesius oficialiai gyvenome be karantino suvaržymų, praėjus metams specialistai nesiūlo tikėtis, kad visi apribojimai lyg mostelėjus stebuklinga lazdele šiemet irgi imtų ir išnyktų. Anot sveikatos specialistų, tai, kaip gyvensime vasarą, nulems ne tik skiepijimo apimtys, bet ir pačių žmonių elgesys. Specialistai vieningai konstatuoja, kad tai, ko galima tikėtis iš vasaros, nulems tiek skiepijimo tempas, tiek tai, kaip pavyks suvaldyti dabar daromus atlaisvinimus.

Nors šiemet kelių tiesimui ir remontui Vyriausybė numačiusi skirti daugiau nei 530 mln. eurų, tai beveik 60 mln. eurų mažiau nei pernai. Susisiekimo ministras tikisi, kad milijonai bus panaudoti tikslingiau nei anksčiau, o valdantieji viliasi, kad ateityje pavyks išvengti tokių istorijų kaip su Sauliaus Skvernelio „keliuku“. Seimo Biudžeto ir finansų komitete nagrinėtas Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų naudojimas 2021 metais.

Trečiadienio vakarą visoje Rusijoje vyksta, tikėtina, paskutinės Aleksejaus Navalno protesto akcijos iki jų pripažinimo ekstremistais. Prieš protestų pradžią opozicijos lyderiams teko rinktis: išvykimas į užsienį arba maksimalus atsiribojimas nuo viešos politinės veiklos. Tačiau ir tai nepadėjo, mat visoje Rusijoje prasidėjo masinis visuomenės veikėjų, žurnalistų sulaikymas.

Vyriausybė atlaisvino karantiną, tačiau ne visos atveriamos veiklos džiaugiasi vienodai. Turgavietės piktinasi, kad joms atsidaryti leista vėliau nei didiesiems prekybos tinklams. Jų atstovai tikina, kad saugumu didžiosioms parduotuvėms nenusileidžia ir tvirtina, kad Vyriausybė iš jų tyčiojasi. Specialistai į karantino atlaisvinimus žiūri kiek atsargiau ir tikina, kad artėjančios dvi savaitės gali būti lemiamos.

Viešumoje nemažai diskusijų sukėlė Europos Komisijos (EK) prognozės, kad Lietuvai norint išlaikyti dabartinį dirbančiųjų skaičių, pasiekus 2040 metus, lietuviai turės dirbti iki 72 ar 74 metų. Tačiau nemažai žmonių užtarnauto poilsio išeiti norėtų gerokai anksčiau. Tad ką daryti, kad taip ilgai dirbti nereikėtų? Portalo tv3.lt kalbinti ekonomistai skirtingai atsako į šį klausimą. Viena vertus, anot jų, kuo anksčiau reikia pradėti investuoti į save, skirtingą turtą, vaikus.

Nors skirtingų gamintojų vakcinų „maišymas“ nėra rekomenduojamas, kai kurie specialistai prireikus tame nemato didelės bėdos. Visgi pabrėžiama, kad tiek organizmui lengviau „atpažinti“, tiek geresnis imuninis atsakas formuojasi vienai skiepijimo schemai naudojant to paties tipo vakciną. Tiesa, prognozuojamai revakcinacijai po kurio laiko jau tiktų bet kurio gamintojo skiepai.

Vyriausybės siūlymas vėlinti skiepijimą antrąją „Pfizer-BioNTech“ vakcinos doze galbūt net iki 8 savaičių medikų sutinkamas nevienareikšmiškai. Jei vieni kaip kompromisą siūlytų svarstyti nebent tik atidėjimą 6 savaitėms, kiti apskritai įžvelgia daugiau rizikų nei galimų naudų.

Mokytojai nuo pat pirmosios karantino dienos atidūrė nepavydėtinoje situacijoje, kai teko greitai keisti savo darbo metodus ir aplinką. Tačiau net ir po metų juos lydinti įtampa ir nežinia niekur nesitraukia. Pedagogas ir mokytojų atstovas Egidijus Milešinas pasakoja, kad mokytojai patiria ne tik didžiulį psichologinį stresą, bet ir fizinių problemų. Nežinia, kada ir ar apskritai kada nors atsisveikinsime su nuotoliniu ugdymu, kuris tapo visų mokytojų kasdienybe.

Vladimiras Putinas, kaip ir visa valstybinė Rusijos propaganda, dažnai giriasi, kad Rusija sėkmingai įveikė koronaviruso pandemiją. Ne tik įveikė, bet ir atliko tai geriau nei JAV ar ES. Tačiau Rusijos perteklinio mirtingumo lygis rodo visai priešingą rezultatą – šalis yra viena labiausiai nuo pandemijos nukentėjusių valstybių pasaulyje.

Namie gaminto maisto receptai, nuotraukos su numylėtais augintiniais – nieko naujo, kad šalies politikai rinkėjams bando pasirodyti šeimos žmonėmis. Tačiau, specialistų teigimu, vieni tai sugeba padaryti natūraliai, o kiti jau ne pirmus metus taip ir neranda savo rolės. Ir tuomet visuomenė stebisi, kodėl pirmoji ponia dalinasi velykinio pyrago receptu prezidentūros puslapyje.

Nors jau daugiau nei metus dėmesio centre atsidūrė SARS-CoV-2 virusas, sukeliantis COVID-19 ligą, pasigirsta įspėjimų, kad niekur nedings ir kita pavojinga oro lašeliniu būdu plintanti liga – gripas. Negana to, prognozuojama, kad po kelerių metų ši infekcija galinti padaryti ne mažiau bėdų nei dabar plintantis koronavirusas.

Viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų, kad premjerė Ingrida Šimonytė pagrasino konservatoriams, kad jei Vyriausybei toliau bus daromas spaudimas, ji atsistatydins. Vyriausybės vadovė gandų nekomentuoja, bet pripažįsta, kad jei ministrų kabinetui Seime nebus palaikymo, galimybės dirbti ji nemato. Ekspertai neatmeta galimybės, kad I. Šimonytė pasitrauktų, tačiau dėl to daug labiau nudegtų ne ji, o konservatoriai.

Prie vakcinavimo centrų pastarosiomis dienomis nutįsta eilės pasiskiepyti laukiančių gyventojų. Net jei ir būtų galima džiaugtis išaugusiu gyventojų noru skiepytis, tokie vaizdai kelia siaubą sveikatos priežiūros specialistams. Pirma, senyvo amžiaus gyventojams sunku ilgą laiką stovėti eilėje, antra, eilės susidaro tokios didelės, kad jose rizika užsikrėsti gerokai padidėja.

Specialistai su nerimu stebi kasdienius naujų nustatomų COVID-19 atvejų skaičius, mat tokių jų neregėjo nuo sausio pabaigos, o kai kurios ligoninės sunkiai talpina pacientus. Nors karantino išvarginti žmonės į ribojimus vis labiau žiūri pro pirštus, gydytojai įspėja, kad ne tik skiepijimo tempas, bet ir pačių gyventojų elgesys lems, kaip greitai sulauksime naujų laisvinimų.

Daugėjant persirgusių koronavirusu ir plečiantis vakcinacijos apimtims, vis garsiau kalbama apie imuniteto pasą. Ši priemonė Lietuvoje galėtų atsirasti jau balandžio mėnesį ir suteiktų galimybę naudotis dalimi paslaugų, kurios šiuo metu užvertos. Visgi imuniteto paso kritikai tikina, kad ši priemonė tik supriešintų visuomenę ir užsiimtų žmonių rūšiavimu.

Dar net negavus leidimo skiepyti didelių įmonių kolektyvų, darbuotojus ginančios profsąjungos sulaukė skundų apie privalomus skiepus. Skiepytis atsisakiusiems darbuotojams vienur esą grasinama nušalinimu, kitur – atleidimu. Tiesa, darbdavius vienijančios organizacijos tvirtina, kad šie atvejai tėra išpūstas burbulas. O sveikatos apsaugos ministras akcentuoja – skiepai neprivalomi niekam.

Gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvos gyventojai jaučiasi diskriminuojami tik dėl lyties, amžiaus ar negalios, o tos diskriminacijos – ne taip jau ir daug. Nes skundų, atrodytų, nedaug. Tačiau naujoji Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pažymi, kad ne skundų mažai, o gyventojų žinių, kas ta diskriminacija, ir tikėjimo, kad jų patiriamai diskriminacijai galima užkirsti kelią. Iš viso pernai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba dėl galimos diskriminacijos gavo 944 kreipimųsis.

Koronavirusas ir pandemija išryškino, kad neturime geros krizių valdymo sistemos, Rusijos karinis pranašumas pastaraisiais metais nuėjo į priekį, o vis didesne grėsme Lietuvai tampa už tūkstančių kilometrų esantis Azijos drakonas – Kinija. Laurynas Kasčiūnas siekia, kad per šią kadenciją atsirastų integruotas krizių valdymo centras ir atnaujinta Nacionalinio saugumo strategija ir prideda, kad vertybiniais ginčais dėl Stambulo konvencijos ar partnerystės įteisinimo netruks pasinaudoti Rusija.

COVID-19 testavimas ėminį imant „giliai iš nosies“, t. y. nosiaryklės, nuo pat pradžių kėlė nemalonias reakcijas ar net siekį jo išvengti. Šiuo metu infekcijai diagnozuoti gali užtekti tik seilių arba negiliai pakrapštyti nosies landą.

Kovo mėnesį prasidėjęs karo veiksmų okupuotoje Donbaso teritorijoje suaktyvėjimas virto į geopolitinę įtampą keliantį konfliktą ne tik tarp Ukrainos ir Rusijos, tačiau ir JAV ar kitų NATO šalių. Rusija jau pareiškė, kad jos kariuomenės dislokavimas prie sienos su Ukraina yra vertintinas kaip „tikslingas“, o JAV į tai atsakė visapusišku Kijevo palaikymu.

Tomas Tomilinas savo liberaliomis pažiūromis, atrodytų, kiek iškrenta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos konteksto. Seimo narys atmeta bet kokiųs gąsdinimus apie tariamą globalų sąmokslą prieš Lietuvos šeimą, vertybes ar tradicijas ir LGBT bendruomenės esą keliamas grėsmes, kaip kartais tvirtina homoseksualių asmenų priešininkai. Atvirkščiai, tai homoseksualūs asmenys, kaip pažymi politikas, Lietuvoje patiria daug diskriminacijos, patyčių ir neteisybės.

2020-ųjų gruodį pasaulis sužinojo apie naujas, pavojingesnes COVID-19 atmainas. Viena jų, „britiškoji“ arba „Kento“ atmaina staiga įsivyravo daugelyje pasaulio šalių, įskaitant JAV ar Estiją. Pastarojo mėnesio tyrimai rodo, kad šios, mirtingesnės ir lengviau užkrečiamos, atmainos atvejų sparčiai gausėja ir Lietuvoje. Masinio vakcinavimo esmė nuo praėjusių metų pakito.

Kasmet pensinis amžius Lietuvoje ilgėja, o gyventojams tenka dirbti ilgiau, kad galėtų išeiti į pensiją. Vis tik ne visi sukaupia reikiamą pensinį amžių. Tokie gyventojai gauna dvigubai mažesnę pensiją nei tie, kurie turi sukaupę reikiamą darbo stažą.

Lietuva ir Europos Sąjunga pamažu juda į priekį, kurdamos dokumentus, kurie leistų gyventojams ne tik savo šalies viduje, bet ir kitose valstybėse įrodyti turint imunitetą nuo COVID-19. Planuojama, kad dar balandį lietuviai galėtų pradėti naudotis tokiu imuniteto pasu. Tiesa, kol kas neaišku, kokių laisvių gyventojai su tokiais dokumentais turėtų daugiau.

Specialistams įspėjant apie trečiąją koronaviruso bangą ir didėjant naujų fiksuojamų susirgimų skaičiui įspėjamuosius ženklus siunčia didžiosios šalies ligoninės. Čia toliau augant COVID-19 pacientų srautui daugėja ir jaunų ligonių. Be kita ko, nerimą kelia ir nuogąstavimai, ar pavyks išlaikyti kitų sveikatos paslaugų lygį.

Jau daugiau nei metus trunkant COVID-19 pandemijai ir gyvenant griežtų ribojimų ritmu vis garsiau svarstoma ne tik apie išsisėmusias karantino priemones, bet ir tai, kad koronavirusas ilgainiui greičiausiai taps į gripą panašia sezonine liga. Visgi ekspertai įspėja, kad iki to dar – nemažas kelias ir didelį vaidmenį čia turės pačios visuomenės elgesys.

Neilgai trukus didžiausia ir seniausia Lietuvos politinė partija – socialdemokratai – rinks savo naują lyderį. Tarp keturių kandidatų į pirmininkus – įvairaus kalibro ir šilto, ir šalto matę politikai. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su lyderio kėdės siekiančias politikais, kurių biografijose – ne tik įspūdingi pasiekimai, bet ir primiršti skandalai.

Vietoj nuolat besitęsiančio karantino – dvi savaitės ribojimų, o tuomet trys mėnesiai laisvės. Būtent tokia kovos su COVID-19 pandemija idėja šovė Seimo nariui Gintautui Paluckui, siūlančiam peržiūrėti karantino ribojimus ir trukmę. Socialdemokratas G. Paluckas Vyriausybei siūlo apsvarstyti dabartinio karantino alternatyvą. Politiko manymu, būtų protinga karantiną įvesti ir atšaukti cikliškai, t. y., 14 dienų gyventume karantine, po to tris mėnesius laisvėje, ir taip toliau.

Nors dauguma naujienų pastaraisiais mėnesiais sukasi aplink koronavirusą ir jo valdymą, itin didelę dalį informacinio lauko užima ir Laisvės partija bei jos pasiūlymai. Pirmą kartą į Seimą patekusios politinės jėgos idėjos sulaukia daugybės prieštaringų diskusijų viešojoje erdvėje. Ekspertai teigia, kad Laisvės partijos veikloje matomas lengvas chaosas, o nesantaikos kibirkščių gali kilti ne tik su koalicijos partneriais, bet ir partijos viduje.

Jei kur regione išsikvietę greitąją medicinos pagalbą (GMP) jos sulauksite po kelių valandų, o gal ir kitą dieną – nenustebkite. Tokie kiek makabriški apibendrinimai taikomi dabartinei realybei apibūdinti: tiek merai, tiek GMP stočių atstovai konstatuoja, kad greitoji pagalba dėl neproporcingo finansavimo rajonuose tik tolsta nuo žmonių. Jau dešimtmetį vis labiau kaistanti „raudona lemputė“ dėl GMP tinklo optimizavimo, panašu, pasiekia apogėjų.

Po muzikinių apdovanojimų kilus šaršalui ir klausimui, ar neigiamo COVID-19 testo išties pakanka, kad susibūrusieji iš skirtingų šeimų jaustųsi saugūs, specialistai teikia skirtingas nuomones. Visgi ministras Arūnas Dulkys konstatavo, kad neigiamas testo atsakymas ir galvojant apie imuniteto pasus dar „pakabintas ant daug klaustukų.

Balandžio pirmoji, ne tik pradeda šventinį Velykų savaitgalį, bet ir atneša pasikeitimų į Lietuvos kelius. Vienas tokių – didesnis leistinas greitis, tačiau vairavimo instruktorius perspėja: didesnis leistinas greitis nebūtinai bus saugus. Vairavimo mokyklos „Rigveda“ vyriausiasis vairavimo instruktorius Darius Zakarauskas pasakoja, kad važiuoti nuo šiandien galėsime greičiau.

Sveikatos apsaugos ministro atnaujinta prioritetinės skiepijimo eilės tvarka toliau kelia nesutarimų. Audrina ne tik pykčiai, kad keliaujančiuosius į „Euroviziją“ skiepijama pirmiau nei policijos pareigūnus. Savo skiepo eilės sulaukia ir ne visi į didesnę rizikos grupę patenkantys onkologiniai pacientai. Dar sausio mėnesį pradėję kilti į kovą dėl to, kad būtų skiepijami prioriteto tvarka, onkologiniai pacientai šiandien jau švenčia mažą pergalę.

Kol Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) prašo išaiškinimo, ar persirgusiems COVID-19 asmenims gali užtekti vieno skiepo, kai kurie šalies infektologai šiuo metu siūlo užsiimti daug aktualesniais klausimais. Anot profesoriaus Arvydo Ambrozaičio, tokios diskusijos visiškai neracionalios, kai penktadalis pakviestųjų skiepytis tiesiog neatvyksta.

Dar mėnesiui pratęstą karantiną Lietuvos gyventojai pasitiko nevienareikšmiškai. Vieni stojo į kilometrines automobilių eiles, bandydami sprukti iš miestų. Kiti gerą orą masiškai pasitiko miestų centruose, veidų nebedengdami kaukėmis. Politikos ir komunikacijos žinovai pripažįsta, kad žmonės nebegirdi Vyriausybės, todėl nebeklauso ir draudimų.