Premjerei Ingridai Šimonytei pranešus apie galimybę ilginti intervalą iki antros „Pzifer“ dozės įskiepijimo taip siekiant didinti bent pirmą vakcinos dozę gavusiųjų skaičius, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pranešė sudaręs darbo grupę šiam klausimui išspręsti.
Vyriausybės vadovė teigė, kad tokį sprendimą dėl skiepo pavėlinimo jau yra priėmusi ir Prancūzija, kitos šalys, o svarstomas atidėjimo laikas būtų net iki 8 savaičių. Visgi toks išsakytas užmojis ilginti intervalą tarp pirmos ir antros skiepo dozės dar praėjusią sulaukė nevienareikšmių vertinimų.
Būtų galima ilginti ir iki 12 savaičių
Palaikymą tokiam siekiui išsakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen: „Manau, kad tai yra gera mintis, nes tikslas yra pirmu skiepu kuo daugiau žmonių paskiepyti, dabar tam tikslui reikia mesti visas pajėgas.“ Tam, kad antrąjį skiepą būtų galima atidėti, neprieštaravo ir dalis sveikatos ekspertų.
Kaip BNS sakė Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas, biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga, antrosios dozės pavėlinimas yra įmanomas, tą rodo ir klinikiniai tyrimai, tačiau būtina pasirinkti saugų intervalą:
„Iki šešių savaičių – laisvai, galbūt galima svarstyti ir iki aštuonių savaičių, tačiau daugiau – būtų diskusinis klausimas. Aš manyčiau, kad saugu pakankamai tą padaryti prailginant iki aštuonių savaičių.“
Anot Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro imunologės, profesorės Aurelijos Žvirblienės, antrąją skiepo dozę suleisti būtų galima ne po šešių ar aštuonių, o ir po dvylikos savaičių.
„Esu tas žmogus, kuris pritaria antrosios dozės termino pratęsimui, nes tai moksliškai pagrįsta ir nereikėtų baimintis, kad tai kažkaip paveiktų vakcinų veiksmingumą. Kaip tik atvirkščiai – tai kaip tik būtų naudinga, nes imuninės atminties ląstelėms reikia tam tikro laiko, kad jos susidarytų. Taigi ilgesnis intervalas galėtų sukurti tvaresnį imunitetą.
Tai atrodo visapusiškai naudingas sprendimas, nes taip pat leistų paskiepyti ir didesnį kiekį žmonių. Juo labiau kad daug kitų šalių yra pratęsusios rekomenduojamą terminą būtent „Pfizer“ vakcinoms. Žinome ne tik Jungtinės Karalystės (JK) pavyzdį, kai pasirinkus antros dozės įskiepijimą po 12 savaičių matomas labai ryškus infekcijos atvejų sumažėjimas, bet ir Suomijos, kur visoms vakcinoms taikomas toks intervalas. Labai daug šalių yra prailginusios šį intervalą iki, pavyzdžiui, 30, 35, 42 dienų. Tad šalys imasi tokios iniciatyvos“, – portalui tv3.lt komentavo mokslininkė.
Tiesa, ji pridūrė, kad tiek JAV, tiek Izraelis (kartu su JK pagal skiepijimo apimtys pasaulyje pirmaujančios šalys) laikosi gamintojo reikalavimo ir laikosi 3 savaičių intervalo.
Rizikų daugiau nei galimų naudų
Visgi Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) į tokius svarstymus reagavo griežtai ir teigė, kad toks vakcinos vartojimas būtų ne pagal preparato charakteristikų santrauką.
Savo ruožtu gydytojas infektologas prof. Vytautas Usonis teigė nesuprantantis, kiek priimant sprendimus apskritai galima tiek blaškytis.
„Tai „AstraZeneca“ stabdome, tai leidžiame, dabar – sprendimai dėl antros dozės įskiepijimo: vienai vakcinai laiką norima prailginti, kitai – sutrumpinti. Tai kur viso to logika?“ – svarstė jis.
Anot pašnekovo, toks blaškymasis nieko gero neduoda tiek psichologiškai, tiek atsiliepia skiepijimo punktų apkrovimui, kad būtų tinkamai suvaldytas srautas ir nebūtų tokių eilių.
V. Usonio nuomone, ilginti „Pfizer“ antros dozės įskiepijimo laiką nėra tikslinga, nes rizikų yra daugiau nei galimų naudų.
„Intervalas tarp pirmos ir antros dozės yra nurodytas gamintojo – tai yra 3–4 savaitės, mes neturime analogų ir patirties su tokia vakcina, kad galėtume laikotarpį ilginti. Juo labiau negalime šio skiepo lyginti su viruso vektoriaus vakcinomis, kurių intervalai yra žymiai ilgesni, nes jos veikia truputį kitaip.
Imuninės sistemos prasme viena logika yra vienas mėnuo, kita logika – trys mėnesiai. Didelė bėda, kad žmonės skaičiuoja dozes, bet neįsigilina, kas už jų slypi, kokia yra biologinė prasmė, kodėl vienu atveju daroma vienaip kitaip, o kitu – kitaip“, – aiškino gydytojas.
Klausimas, ar pavyktų paskiepyti daugiau
Negana to, pašnekovas abejojo, ar išties prailginus intervalą tarp dviejų dozių pavyktų paskiepyti daugiau gyventojų.
„Kas iš to, jei paskiepysi dvigubai daugiau, jei to paskiepijimo kokybė gali nukentėti? Ir ką laimėsime? Mėnesį laiko? Gal geriau reikia mobilizuoti panaudojimą to, kas guli sandėliuose ir pradėti laisviau ir lanksčiau skiepyti žmones, kalbėti apie tiekimus.
Vis skelbiama, kad gauname naujas vakcinų siuntas, tad reikia žiūrėti, kaip maksimaliai optimizuoti šitą procesą, kad viskas būtų daroma operatyviai, bet pagal taisykles“, – sakė V. Usonis.
Nors argumentuojama, kad kaip įmanoma greitinti skiepijimą verčia ir faktas, kad į ligonines patenka vis jaunesni koronavirusine infekcija sergantys žmonės, profesorius teigė, kad ir čia per daug ko laimėti neišeitų.
„Taip, jaunesni asmenys patenka į reanimacijas, bet tai, ką skiepysime šiandien, poveikį bus galima matyti geriausiu atveju po 3–4 savaičių. Taigi šios dienos problemos neišspręsime pakeisdami skiepijimo schemas arba daugiau žmonių įskiepijus vakcinas“, – neslėpė jis.
Gydytojas pridūrė jau nekalbantis apie teisinius aspektus: kas bus atsakingas už pakeitimus, jei vakcina skiepijama ne pagal patvirtintą vakcinavimo schemą?
„Visokių administracinių, juridinių niuansų yra ir kalbant apie vadinamąjį imuniteto pasą – ar jis galios, jei vakcina įskiepyta ne pagal reikalavimus? Nežinau, gal tai žinoma? Bet akivaizdu, kad vis dar lieka ne vienas neatsakytas klausimas“, – konstatavo jis.
Nors iš mokslinės pusės A. Žvirblienė teigė nematanti minėtojo intervalo ilginimo problemų, sutiko kad į teisinius aspektus būtina atkreipti dėmesį: „Reiktų įsiklausyti ir į tai, ką sako VVKT ir Sveikatos apsaugos ministerijos teisininkai, tai nėra toks nereikšmingas dalykas, kurį būtų galima ignoruoti.“
Kompromisas – atidėti skiepą 6 savaitėms?
Anot LSMU Infekcinių ligų klinikos profesorės Auksės Mickienės, maksimalus gamintojo rekomenduojamas laikas revakcinacijos atidėjimui galėtų būti 6 savaitės.
„Nukėlimas iki 42 dienų yra tai, kas telpa į mūsų reguliacijas, vaisto charakteristikas ir klinikinius tyrimus, kas yra žinoma, ištirta ir įteisinta“, – praėjusią savaitę Kauno klinikų surengtoje konferencijoje „COVID-19 infekcija ir vakcinacija: ką galime padaryti geriau?“ sakė ji.
Tuo metu kalbos šį intervalą ilginti iki 8 savaičių, profesorės teigimu, nėra tvirtai pagrįstos ir vis dar lieka įvairių šalių imunologų ir infektologų draugijų diskusijų objektu.
„Čia tarytum daromas kompromisas, turint tikslą su visuotine imunizacija laimėti lenktynėse, aplenkti viruso plitimą. Kuo mes daugiau žmonių suleisime pirmąją dozę ir atidėsime antrosios įskiepijimą, tuo greičiau padidinsime žmonių po vienos vakcinos dozės skaičių“, – pažymėjo A. Mickienė.
Profesorė kartu pabrėžė, kad imuninio atsako formavimasis visgi yra subtilus dalykas, tad teigė pati labiau linkusi palaikyti 42 d. intervalą, kad nebūtų padaryta tai, ko iki galo patys nesuvokiame.
„Tai nėra taip paprasta. Su kitomis vakcinomis yra atidirbtos schemos, kas kiek laiko stimuliuojant ląsteles atsakas susidaro geriausias, tvariausias, ilgiausiai besitęsiantis. 42 dienos būtų kompromisas, kaip geriausiai išeiti iš situacijos. Tokia yra mano asmeninė pozicija. Apie tai diskutuoja daug garbingų infektologų ir imunologų draugijų, bet sutarimo nelabai randa“, – aiškino gydytoja.
Leistų paskiepyti kritinę masę žmonių
Antrindamas šiai pozicijai doc. dr. Vaidotas Gurskis pažymėjo, kad 42 d., t. y. 6 savaičių terminą nurodo ir pats gamintojas. Argumentuodamas, kodėl Lietuvai būtų svarbios tos šešios savaitės, pranešėjas tvirtino, kad tokio laiko užtenka paskiepyti kritinei masei, kuri jau leistų stabdyti infekcijos plitimą.
„Mums nereikia išeiti iš tų taisyklių ir labai galvoti, kaip jas pažeisti teisiniu keliu. Tai tikrai yra išeitis mūsų valstybei, tos 42 dienos – 6 savaitės. Nemanau, kad mums reikia 8 ar 12 savaičių. Britai taip padarė, jie kol kas laimėjo, o ilgalaikėse lenktynėse sunku pasakyti, kaip bus“, – pastebėjo jis.
Portalas tv3.lt primena, kad praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 84 žmonės, antrą – vienas, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas.
Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 563 tūkst. 724 asmenys, abiem – 209 tūkst. 600.
Bent viena vakcinos doze yra paskiepyta 46,5 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 59 proc. 70–79-erių metų gyventojų ir 37,6 proc. 60–69 metų gyventojų.
Iš viso Lietuva yra gavusi 806 tūkst. 525 vakcinos dozes, 801 tūkst. 725 iš jų pristatytos į skiepijimo centrus. Juose iki šiol sunaudota 773 tūkst. 324 dozės.
