Per Velykas daugelio nuostabai prezidentūra savo oficialiame puslapyje pasidalino „Tradiciniu p. Dianos Nausėdienės gaminamo Velykų pyrago“ receptu. Prie recepto parašyta, kad jo iš pirmosios ponios prašė žurnalistai, o šis pyragas „kartas nuo karto atsiranda ant Prezidento šeimos stalo“.
Tiesa, po žiniasklaidos dėmesio pyragui ir pasigirdusios kritikos tokiam gestui, šią savaitę prezidentūra pyrago receptą iš savo puslapio pašalino.
Iki šiol tai, ko gero, pirmas kartas, kuomet prezidentūros puslapyje viešinamas šalies vadovo ar jo antros pusės receptas. Tiesa, ir Dalia Grybauskaitė, ir Alma Adamkienė garsėjo savo kulinariniais sugebėjimais. Viena svečiams dovanodavo savo marinuotų grybų, kita garsėjo savo cepelinais.
Nausėdos kuria sau šeimos vaidmenį
Politikai visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, stengiasi nenutolti nuo rinkėjų ir parodyti jiems, kad jie gyvena taip pat, pažymi viešųjų ryšių specialistas Mindaugas Lapinskas.
„Tokiu atveju jie nori pasiimti bet kokius atributus, kurie leistų jiems pasirodyti, kad jie gyvena tokį patį gyvenimą, kaip ir žmonės, kurie už juos balsuoja. Tu gali rodyti, kaip sportuoji, kaip, pavyzdžiui, Saulius Skvernelis krepšinį žaidžia. Tu gali parodyti, kaip tu dviračiu važinėji, kaip, pavyzdžiui, Andrius Kubilius važinėdavo.
Arba tu gali parodyti, kad tu esi šeimos žmogus. Tokiu atveju kartais užleidi rolę – nebūtinai turi pats kepti pyragą – pirmajai poniai“, – tv3.lt kalbėjo M. Lapinskas.
Jam antrina ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė. Jos teigimu, dabar, kai politikai gali išnaudoti socialinius tinklus, jiems ypač svarbu ir lengva pasirodyti esant arti savo rinkėjų. O Lietuvoje, kur svarbios šeimos vertybės, politikai ir demonstruoja esantys šeimos žmonės.
„Šeima yra laikoma vertybe, tai šeimyniškumas, šeimyniškumo pabrėžimas per šeimynines nuotraukas, šeimynines istorijas, per šiltą naminių gyvūnėlių laikymą ar net tuos pačius receptus, yra tiesiog sprendimas priartėti prie savo rinkėjo, pasirodyti iš geriausios komunikacinės pusės“, – tv3.lt kalbėjo I. Petronytė-Urbonavičienė.
Prisvilęs Nausėdų pyragas
Ir štai būtent D. Nausėdienė, dalindamasi pyrago receptu, anot M. Lapinsko, bando įsipaišyti į šeimos vaidmenį. Tiesa, jo manymu, nelabai skoningai. Problema, anot specialisto, ta, kad D. Nausėdienė per kelerius metus taip ir nesugeba surasti sau tinkančios rolės.
„Pačioje pradžioje, gal koks specialistas jai patarė ar panašiai, ji gal bandė mėgdžioti kokią Jacqueline‘ą Kennedy – na, gražus prezidentas, graži žmona, tokia svajonių pora. Daliai žmonių visa tai visai puikiai veikė.
Iš kitos pusės, ji kalbėjo apie tai, kad skatins bendradarbiavimą, žmogišką bendravimą tarp skirtingų tautų, užsienio politikų ir panašiai. Tada ji kalbėjo, kad užsiimsiu labdara. Tai reiškia, kad vaikai iš vaikų namų, nuvešim mes juos prie jūros, į stovyklas ir t. t.“, – vardijo M. Lapinskas.
Ir štai per Velykas Nausėdos pabandė naują – šeimos – rolę.
„Daug dalykų, kuriuos nelabai nuoširdžiai darei arba darai dėl to, kad viešųjų ryšių specialistai patarė, tai nelabai aiškiai ir sueina“, – sakė M. Lapinskas.
Nuoširdumo pirmosios ponios velykiniame pyrage pasigenda ir I. Petronytė-Urbonavičienė. Jos akimis, prezidentui ir jo komandai nepavyko žinutės ištransliuoti iki galo.
„Prezidentienė dalinasi savo šeimos asmeniškumu, lyg ir norėtų sukurti kažkokį šiltumą, savumą, kad mes, kaip šeima, įsileidžiame jus, Lietuvos žmones, rinkėjus prie savo stalo, dalinamės receptu, bet turbūt tai padaryta ne iki galo. Ir tai palieka neaiškumo, o tas neaiškumas transformuojasi į pašaipą viešojoje erdvėje.
Jeigu tai yra natūralus Nausėdienės noras, kodėl receptą skelbia prezidento komunikacijos grupė? Galbūt tai galėtų būti šiltesnis kažkoks papildomas paaiškinimas. Ne iki galo išdirbta žinutė palieka abejonę, galbūt čia buvo komunikacininkų idėja, ne visai sava prezidento šeimai, o galbūt šeima buvo iniciatyvi šitoje vietoje, bet komunikacininkai neteisingai žinutę perdavė“, – svarstė politologė.
Skirtingos pirmosios ponios – skirtingos rolės
Pirmųjų ponių rolės būna labai skirtingos, sako M. Lapinskas. Štai, nagrinėjant JAV pirmųjų ponių pavyzdžius, viešųjų ryšių specialistas, kaip šeimos židinio kurstytoją, mini George‘o Bush‘o vyresniojo žmoną Barbarą.
„Ji į politiką nesikišo, sukviesdavo, eglutę papuošdavo per Kalėdas ir visiems ji labai patikdavo“, – sakė M. Lapinskas.
O štai buvusio JAV prezidento Baracko Obamos žmona Michelle – visiškai kitoks pirmosios ponios pavyzdys.
„Ji irgi buvo šeimos žmogus, bet jos tas šeimyniškumas buvo šiuolaikiškesnis, labiau emancipuotas. Ji irgi sakė, kad aš auginu darželį, bet auginu darželį, kad mes valgytume daugiau daržovių, nes žmonių dieta ar maisto vartojimas yra blogas, aš noriu parodyti pavyzdį“, – kalbėjo M. Lapinskas.
Tuo metu buvusio JAV prezidento Billo Clintono žmona Hillary visam pasauliui įrodė esanti labai savarankiška ir, kaip sako M. Lapinskas, galinti „daryti karjerą ne ką prasčiau, nei jos vyras“.
Jo teigimu, su H. Clinton būtų galima lyginti Kristiną Brazauskienę – buvusio Lietuvos prezidento Algirdo Brazausko žmoną.
„Ji irgi ėjo į politiką, paskui rodė, kad ji ne iš kelmo spirta“, – pastebėjo M. Lapinskas.
Kalbėdamas apie Lietuvos pirmąsias ponias, viešųjų ryšių specialistas juokais sako, kad Lietuvoje turėjome tiek įvairių pirmųjų ponių, kiek turime įvairių moterų.
„Almos Adamkienės visas gyvenimo kelias rodo, kaip ji myli savo vyrą, ir yra vyro bendražygė – stovinti šalia vyro ir visą laiką ėjusi kartu. Ji galbūt paišosi šiek tiek į lietuvybės puoselėjimo Čikagoje temą“, – pastebėjo M. Lapinskas.
I. Petronytė-Urbonavičienė Adamkų porą taip pat laiko prezidentinių nepriklausomos Lietuvos porų pavyzdžiu.
„Turbūt išskyrė tuo natūralumu ir gebėjimu bendrauti, daryti tai kultūringai ir natūraliai, akivaizdžiai, Adamkai. Ir tas netrumpas gyvenimas anapus Atlanto turėjo tam tikrą pėdsaką“, – sakė politologė.
„Tada, ko gero, turime Lietuvoje moterų, kurios yra arba norėtų būti kaip Laima Paksienė, pavyzdžiui. Kurios tvarko namus su kartais šiek tiek specifiniu skoniu, kurios nori susikurti gyvenimą, kad būtų „kaip pas žmones“. Ir atitinkamai tokį gyvenimo būdą ir gyvena“, – juokdamasis pridūrė M. Lapinskas.
Ir galiausiai – buvusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jai, anot M. Lapinsko, visai nekišo kojos faktas, kad ji neafišavo savo šeimos, vis tiek ji buvo populiari ir mylima lyderė.
„Ji buvo ne šalies mama, o teta, kuri nėra ištekėjusi ir pas kurią tu nuvažiuoji, atsiimi savo pylos dozę, bet žinai, kad, jeigu koks nors žmogus tave skriaus, tu visada jai galėsi pasiskųsti ir tada jam maža nepasirodys“, – tokią rolę M. Lapinskas priskyrė D. Grybauskaitei.
Tuo metu I. Petronytė-Urbonavičienė teigė, kad vis tik būta atvejų, kada šeimos neturėjimas D. Grybauskaitei buvo įkyriai primenamas, tačiau jos karjerai tai nesutrukdė.
„Sudėtingiausia čia turbūt buvo poniai Grybauskaitei dėl akivaizdžių priežasčių. Bet, panašu, ji irgi stengėsi. Iš kitos pusės, tai nuolat kliūdavo ir vis kišo jai koją tas šeimos nebuvimas, tai vis išlįsdavo įvairiuose kontekstuose“, – prisiminė politologė.
