Portalo tv3.lt kalbinti specialistai sutinka, kad tiek PGR ar antigeno testo atlikimas vos pakrapščius nosies landą ar tyrimai iš seilių – artima šios infekcijos diagnozavimo ateitis. Tą galbūt galėsime atlikti patys namuose.
Šiuo metu dažniausiai atliekami diagnostiniai COVID-19 tyrimai naudojant PGR metodą. Tuo metu ėminys imamas iš nosiaryklės, nors tiriant kaupinių metodu užtenka ėminio iš nosies landos. PGR tyrimas laikomas „auksiniu standartu“, bet kartu yra ir brangiausias.
Kita alternatyva – greitieji antigeno testai, kurie gali būti imami tiek iš nosiaryklės, tiek nosies landos. SAM kaip tik neseniai paskelbė, kad būtent pastaruoju būdu kviečianti dalį darbuotojų testuotis profilaktiškai. Tiesa, specialistai pažymi, kad naudojant šiuos testus kitą kartą reikia įvertinti ne tik jų privalumus, bet ir ribotumą.
Be kita ko, tiek PGR, tiek antigeno tyrimą galima atlikti jau iš seilių, tačiau kol kas tai prieinama tik privačiose laboratorijose. Kaip informavo Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), šiandien ji neturi galimybės atlikti tyrimus iš seilių ėminių.
Alternatyvos nemaloniajam PGR tyrimui
Paklaustas, ar ne laikas būtų aktyviau naudoti kitus, mažiau intervencinius tyrimus koronavirusinei infekcijai diagnozuoti ar bent juos derinti, užkrečiamųjų ligų specialistas, profesorius Saulius Čaplinskas, teigė, kad tam testų įvairovė ir kuriama.
„Kuo didesnė jų įvairovė, tuo galima tiksliau juos pritaikyti ir atliepti konkretiems visuomenės, jos grupės ar specialisto poreikiams. Tada galima ir derinti metodus, atlikti kelis tyrimus, jei specialistas mato, kad reikia tą daryti, juk neatsitiktinai yra tokia sąvoka kaip tyrimų algoritmas. Įvairūs testai ir kuriami tam, būtų kuo platesnis panaudojimo galimybių spektras, nes vienoje vietoje labiau tiks vienokie, kitoje – kitokie tyrimai“, – aiškino jis.
Jam antrindamas Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro vadovas doc. Dalius Vitkus išskyrė du svarbius aspektus. Viena vertus, jo teigimu, kokią alternatyvą beimtume, kol kas bent vadinamas auksinio standarto ėminys būtent išlieka „bjaurusis“ nosiaryklės.
„Bet alternatyvų tikrai atsiranda vis daugiau ir jų naudojimas didele dalimi apsprendžiamas arba nulemiamas, kaip vystosi pačios technologijos, ar laboratorijose naudojami reagentai gamintojo validuoti atitinkamo tipo ėminiams – ar tai būtų priekinė nosies landa, ar seilės, kas irgi yra neinvazinis tyrimo metodas.
Vis daugiau atsiranda gamintojų, kurie savo metodus validuoja būtent tokiems ėminiams ir, atrodo, kad jie visiškai pasiteisina. Svarbiausia, kad toje aplinkoje, iš kur ėminys paimamas, kad būtų pakankamas kiekis viruso tuo atveju, jei žmogus yra užsikrėtęs“, – pažymėjo jis.
Tyrimas priklauso ir nuo infekcijos stadijos
Taigi tai, kodėl vienam tyrimui pakanka pakrapštyti nosies landą, o kitam pagaliuką reikia kišti giliau, realiai priklauso nuo to, kaip tyrimo paėmimą rekomenduoja daryti testo gamintojai.
„Kita vertus, nėra didelio skirtumo, iš kur imsi mėginį, jei tą padarysi teisingai ir rasi ten viruso – ar iš seilių, ar gerklės, ar nosies, ar nosiaryklės. Bet, savaime aišku, atitinkamoje infekcijos stadijoje vienoje vietoje bus daugiau viruso, kitoje stadijoje – kitoje. O kadangi nosies landa ir nosiaryklė yra pagrindinė vieta, kur virusas greičiausiai patenka ir dauginasi, ten jam, sakykim, labiausiai patinka, tai paėmimas ten gali būti tiksliausias. Nors tai pagrindiniai infekcijos vartai, viskas neišvengiamai siejasi ir su gerkle, seilėmis ir t.t.
Suprantama, kad paimti seiles žmogui pats paprasčiausias būdas, bet su jomis atitinkamai reikia kiek kitaip elgtis laboratorijoje, todėl visi šie dalykai turėtų būti aiškiai suprantami ir išaiškinami specialistui, kuris ima tyrimą, kuris tą galėtų išaiškinti žmogui ir pritaikyti tinkamą paėmimo metodą“, – pastebėjo S. Čaplinskas.
Anot D. Vitkaus, būtent dėl netinkamo ėminio paėmimo ir PGR tyrimo atveju pasitaiko, kai atsakymas būna klaidingai neigiamas.
„Aišku, tai nėra labai dažni atvejai, bet visko būna gyvenime. Taigi čia yra patikimumo, pasikliovimo lygmens klausimas. Profilaktiškai testuojant, kur yra santykinai mažesnė tikimybė, kad bus užsikrėtimas, pavyzdžiui, tarp vaikų, tada gal ir mažesnio pasikliovimo lygmuo yra pakankamas. Bet kai reikia diagnozuoti, natūralu, kad norima naudoti kuo jautresnius tyrimo metodus, kuriais jau tikrai neabejotų“, – pridūrė jis.
Kaupinių tyrimo metodas – ne tik mokykloms
Dar vienas prieš atveriant dalį mokyklų pradėtas taikyti koronaviruso ištyrimo būdas – kaupinių metodas. Jo metu į vieną mėginį sudedami 5 žmonių ėminiai, paimti iš nosies landos ir ištiriami PGR metodu. Jei toks kaupinys būna „teigiamas“, tada kiekvienas žmogui kartojami PGR tyrimai iš nosiaryklės.
Šiuo metu šalyje yra 13 laboratorijų, kurios yra verifikuotos atlikti kaupinių tyrimus iš nosies landos. Kaupinių PGR tyrimai organizuojami ir atliekami ugdymo įstaigose, taip pat Santaros klinikos taiko šį metodą atliekant darbuotojų profilaktinius periodinius tyrimus.
Specialistai savo ruožtu primena, kad toks metodas gali pasitarnauti ir testuojant kitas bendruomenes.
„Yra ir į mus kreipęsi kelios įmonės, kurios savo darbuotojus nori testuoti. Nėra daug tokių įmonių. Bet ir mes savo darbuotojus, nesvarbu, kad didžioji dalis yra paskiepyti, kurie dirba su didelės rizikos pacientai, tiriame kaip tik kaupinių metodu“, – aiškino Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro vadovas.
SAM neatmetė galimybės, kad, atsižvelgiant į įsitraukiančių mokyklų ir mokinių skaičių bei vertinant laboratorijų pajėgumus, bus svarstomos galimybės kaupinių PGR tyrimus plėsti ir kitose organizuotose struktūrose, kaip įstaigos ar įmonės.
Tiesa, S. Čaplinsko pastebėjimu, naudojant šį metodą reikia įvertinti ir viruso paplitimo lygį.
„Jei jis labai aukštas ir kiekvienas kaupinys bus teigiamas, o vėliau vėl reikės kiekvieną tirti individualiai, tai reikia įvertinti, ar pavyks tada sutaupyti tiek lėšų, tiek laiko. Nes šis būdas visų pirma ir taikomas siekiant taupyti tiek juos, tiek reagentus, darbo sąnaudas ir kt.“, – sakė jis.
Įžvelgią silpnąją grandį
Visgi kartu pašnekovas atkreipė dėmesį, kad nors kam šis būdas gal nuskambėjo kaip naujiena, tai tik pasekmė silpnosios pandemijos suvaldymo grandies pasekmė.
„Ar daug girdėjote inovatyvių pasiūlymų, palyginimų, kaip veikia tie įvairūs testai iš Nacionalinės laboratorijos? Čia jų turėtų būti uždavinys – stebėti, analizuoti, tirti ir teikti pasiūlymus visuomenei. Čia yra viena iš silpniausių grandžių mūsų atsako, todėl visuomenei ir kyla klausimas, kurie specialistams paprastai nekyla.
Nereikia išradinėti dviračio, reikia tik kuo greičiau į praktiką įdiegti tyrimo metodai, kurie yra prieinami, kurie yra rinkoje ir, be abejo, stebėti, kokia jų yra kokybė, t. y. vykdyti išorinę kokybės kontrolę. Lietuvoje, deja, daug kur yra vėluojama. Kaip kažkas ypatingo buvo pateiktas ir kaupinių tyrimo metodas. Specialistams tai gali sukelti tik atlaidžią šypseną, nes čia nėra nieko ypatingo ir naujo. Kraujo donorai tokiu metodu tiriami seniai“, – savo nuomonę išsakė specialistas.
Ar leistų pasirinkti tyrimą?
Paklausta, galbūt ateityje ketinama numatyta daugiau laisvės pačiam žmogui pasirenkant testavimo būdą, SAM paaiškino, kad valstybės biudžeto lėšomis mobiliuosiuose punktuose yra atliekami su NVSPL įsigytais reagentais ir greitaisiais testais ir ėminio tipas parenkamas atsižvelgiant į gamintojo pateiktą informaciją.
„Šiuo metu, priklausomai nuo atliekamo tyrimo (PGR ar greitojo antigeno testo), mobiliuosiuose punktuose ėminys gali būti imamas iš nosiaryklės ar nosies landų, privačiose įstaigose, turinčiose teisę atlikti šiuos tyrimus, gali būti naudojami ir kiti (pvz. seilių) ėminiai“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Kaip portalui tv3.lt tikslino SAM Farmacijos politikos skyriaus vyr. specialistė Monika Girdvainytė, PGR testas yra taikomas tiems asmenims, kuriems atliekamas tikslinis tyrimas. „Tai yra tiems asmenims, kurie turi didesnę riziką gauti tyrimo rezultatą – kurie turi simptomų, turėjo sąlytį su sergančiuoju, yra grįžę iš užsienio, prieš hospitalizacijas. Taip pasirinkta ir dėl to, kad PGR tyrimas ir yra kiek tikslesnis, ir dėl to, kad antigeno ėminiai negali būti panaudojami tolimesniam genomo sekoskaitos tyrimui, kurie leidžia stebėti viruso atmainų paplitimą.“
Tuo metu tiems asmenims, kurie yra tiriami periodiškai ar profilaktiškai atlaisvinant karantiną, yra atliekamas antigeno tyrimas.
Tyrimą pakaks atlikti namie?
Kitos šalys jau siūlo ne tik greituosius antikūnų (rodančius persirgimą), bet ir minėtuosius greituosius antigeno testus įsigyti parduotuvėse. Apie tai, kad netrukus galbūt COVID-19 tyrimą pakaks atlikti tiesiog namuose, neseniai užsiminė ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Testavimo apimtys yra plečiamos, juoba atsiranda ir naujų įrankių, greitųjų testų, kuriems nereikia nosiaryklės krapštymo, o pakanka krapštyti nosies landas. Ir manau, kad greitai galime sulauki tos situacijos, kai kiekvienas galės sau pasidaryti testą jį tiesiog įsigijęs vaistinėje“, – neseniai sakė ji Seime, komentuodama situaciją dėl testavimo.
Kaip diskusijos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio metu trečiadienį patvirtino sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė, yra ruošiamasi įteisinti greitųjų testų prekybą vaistinėse. Tokie testai būtų mažiau invaziniai – užtektų ėminio iš nosies landos ar seilių.
„Šiuo metu rengiamas SAM įsakymo projektas, kuris numatys, kokius testus bus galima naudoti savitestavimui. Tai suteiks galimybę rinkoje prekiauti ir įsigyti profesionaliam naudojimui skirtus greituosius SARS-CoV-2 antigeno testus“, – teigė ministerija.
Nepaisant to, kai kurios vaistinės jau skelbia, kad tokie testai jau yra prekyboje.
D. Vitkaus nuomone, apie išsityrimo namuose pajutus simptomus galimybę kalbėti tikrai realu, o tokių testų prieinamumas prekybos centre ar vaistinėje – išties netolimos ateities reikalas.
„Toks teigiamas testas išties leistų užsidaryti pačiam save ištyrus, nes gavus teigiamą antigenų testą jis yra patikimas. Bet dėl neigiamo atsakymo visgi kyla daugiau klausimų. Jei jis neigiamas jaučiant simptomus, vertėtų dar patikrinti ir atliekant PGR tyrimą.
Taigi neigiamas antigeno testo rezultatas negalėtų atverti durų į visų taip laukiamą laisvesnį gyvenimą, nes labai svarbu, kokiomis aplinkybėmis tas testas paimtas – ar buvo pavojingų kontaktų su susirgusiu, kiek dienų praėjo ir t.t. Visgi diagnostinis antigeno testo langas yra gerokai siauresnis nei PGR testų“, – pastebėjo jis.
Tą aspektą išskyrė ir viceministrė. Anot jos, jei po savitestavimosi paaiškės užsikrėtimas, žmogus dar turės važiuoti į mobilųjį punktą ir „pasidaryti tikrą testą“: „Šie testai nesukurs visų kitų sąlygų, ką sukuria kiti testai: netaps po teigiamo savitestavimosi nei privaloma izoliacija ar nedarbingumo išmokos.“
Svarbu žinoti savo COVID-19 „statusą“
S. Čaplinskas savo ruožtu priminė, kad jau esama ko pasimokyti iš kitų pandemijų, pvz., AIDS.
„Juk ŽIV testą galima nusipirkti vaistinėje arba apskritai internetu ir atlikti namuose. Neabejoju, kad taip bus ir su COVID-19 testu. Jau praktiškai dabar galima tai padaryti techniškai ir kai kurios šalys jau tai turi, Vokietijoje ir nemokamai dalinama“, – sakė jis.
Pašnekovas pažymėjo, kad čia grįžtame prie platesnės diskusijos – poreikio įgalinti žmones, kad jie turėtų informuotą supratimą, patys priimtų sprendimą, kaip elgtis.
„Viena vertus, kad jie suprastų, kaip reikia saugoti save ir artimus žmones, kita vertus, mokėtų sužinoti savo COVID-19 statusą. Kaip žmogus gali sužinoti savo ŽIV, nėštumo, hepatitų statusą, tai techninės galimybės ir čia yra kuriamos. Ir tai yra dar vienas „naujos realybės“ elementų.
Taigi ne apie ribojimus reikia galvoti, gali žentas ar marti nuvažiuoti į laidotuves aplankyti mamą per Velykas, o apie tai, kaip šioje naujoje realybėje informuoti žmogų, kad jis priimtų sprendimus, kurie mažintų riziką sau, artimiesiems, darbo kolektyvui“, – pažymėjo S. Čaplinskas.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kodėl teigiamas PGR rezultatas dar nebūtinai nereiškia, kad žmogus platina COVID-19 virusą.
