Jau dešimtmetį vis labiau kaistanti „raudona lemputė“ dėl GMP tinklo optimizavimo, panašu, pasiekia apogėjų. Teigiama, kad rajonų gyventojai yra palikti likimo valiai, nes dabartinis GMP stočių finansavimas nei patenkina rajonų poreikio, nei leidžia suteikti kokybiškas paslaugas.
Politikai ir GMP atstovai vieningai sutinka – sistemos reformai pribręsta. Tačiau pažymima, kad dalį problemų reikia spręsti nedelsiant.
Lieka be greitosios pagalbos
VšĮ „Greitoji medicinos pagalbos stotis“ vadovas Zdislavas Skvarciany dabartinę greitosios pagalbos situaciją šalyje apibūdino kaip sudėtingą ir „įdomią“. Anot jo, yra ne viena skubiai spręstina problema, apie kurias diskutuojama labai daug metų. Visų pirma, tai – tinklo reformavimo klausimas.
„Akivaizdu, kad šiandien paslaugos teikimo kokybė yra netolygi. Nes kartais iš vieno taško labai ilgai važiuoja keletas greitųjų, ypač kaimo regionuose, brigados negali per tam tikrą laiką pasiekti pacientų.
Dar viena problema, į kurią reikėtų atkreipti dėmesį, tai kalbama apie labai didelę decentralizaciją šiuo metu, kai iš regionų, daugiausiai – rajonų automobilis išvažiuoja į Vilnių, Kauną ar kokį miestą. Ir galimai kartais būna, kad greitoji pagalba praktiškai negali būti suteikta, nes visi automobiliai būna išvažiavę ir reikia važiuoti iš kitų rajonų. Jei nėra tokio tinklo, tai pacientai pasiekiami gana sudėtingai“, – Sveikatos reikalų komiteto posėdžio metu kalbėjo jis.
Finansuoja tik pagal gyventojų skaičių
Bene daugiausiai klausimų ir nesusipratimų kelia GMP finansavimo sistema. Nuo 2010 m. GMP stotys finansuojamos tik pagal gyventojų skaičių. Sistemoje dirbančiųjų nuomone, logikos galbūt ir būtų, tačiau tai turėtų būti tik viena iš dedamųjų. Pažymima, kad nors rajonuose gyventojų ir mažėja, iškvietimų skaičiai nemenksta, ypač jų gausu pandemijos metu.
Kaip pasakojo Raseinių meras Audrius Bautronis, šis klausimas savivaldybei yra itin skausmingas ir aktualus jau daug metų.
„Šiuo metu rajonai yra palikti likimo valioje. Per pastaruosius 10 metų mūsų savivaldybės GMP brigadoms finansavimas stipriai sumažėjo. Tai susiję ir su kitomis savivaldybėmis, kurios šalia magistralės, bet Raseiniams tai yra skausmingas dalykas.
Šiandien mes iš skiriamų lėšų galime turėti tik 2 brigadas, o dabar vieną brigadą papildomai išlaikome iš savivaldybės lėšų. Ką tai reiškia, kai per visą rajoną driekiasi magistralė ir eina Žemaičių plentas ir nuo Kauno klinikų esame nutolę per 80 km, kai reikia vežti sunkų ar klasterinį pacientą? Tai jei viena brigada išvyksta į Kauną, į magistralę nuimant dvi brigadas rajonas lieka visiškai nepadengtas dėl medicininės pagalbos“, – konstatavo jis.
Jo teigimu, raštų kalba problemos jau spręsti neišeina, reikia imtis ir daryti.
„Turima situacija yra paradoksas, nes iškvietimų skaičius augo, pervežimų skaičius dvigubėjo, o finansavimas ženkliai sumažėjo“, – jam antrindama kalbėjo Raseinių GMP vadovė.
Ji pažymėjo, kad Raseinių rajonas yra toliausiai Kauno zonoje, per metus rida pasiekia net iki 100 tūkst. km: „Vienam iškvietimui gaištama 2–2,5 val. O kur dar kovidas, kai atraminės ligoninės buvo ir Kėdainiuose, Jonavoje, Prienuose, Jurbarke, tai arčiausias atstumas kovidinių pacientų buvo 100 km, o tai labai toli. O Raseiniai rudenį su koronaviruso banga susidūrė pirmi, patyrė daug nuostolių.“
Žemaitaitis: „Tai yra genocidas“
Savo patirtimi pasidalino ir Druskininkų savivaldybės GMP. Čia, kaip pasakojo savivaldybės gydytoja Eglė Sadauskaitė, iki 2 GMP brigadų nuolatos trūksta 0,1 brigados.
„Tai reiškia, kad ją turime finansuoti iš savivaldybės. O mes esame vienas didžiausių kurortų Lietuvoje, aptarnaujame ir turistus, čia veikia 9 sanatorijos, yra daug padidintos rizikos objektų (vandens parkas, slidinėjimo kompleksas), o pervežimų skaičius nuo 2018 m. padidėjo net 74 proc. Mums būtinai ne mažiau dviejų brigadų reikia, nes pervežimų daugėja, ligoninė aptarnauja ir kitų savivaldybių gyventojus“, – pasakojo ji.
Kaip pridurdamas teigė valstietis Zenonas Streikus, buvo nutikę net taip, kad Druskininkai 81 parą liko visiškai be GMP. „Tai juk rizika žmonių sveikatai ir gyvybei sukeliama milžiniška“, – sakė jis.
Politikas pabrėžė, kad situaciją reikėtų taisyti iškart ir vien jau gyventojų skaičiavimo ne pagal Statistikos departamento, o Gyventojų registro duomenis pakeitimas jau būtų žingsnis į priekį.
Šiai, kaip įvardijo komiteto nariai, nenormaliai situacijai iliustruoti dar vieną pavyzdį pateikė Mišrios Seimo narių grupės atstovas Remigijus Žemaitaitis. Jis pasakojo, kad Šilalėje 2010 metais registruotų gyventojų būnant 29 tūkst. GMP brigadų skaičius siekė 2,47.
„Dabar teritorija nesusitraukė, gyventojų sumažėjo iki 24 tūkst., o brigadų skaičių nustatė 1,64. Šilalė aptarnauja ilgiausią autostrados teritoriją, taip pat, kaip ir Raseiniai, Žemaičių plentą.
Tai yra genocidas, šiandien greitosios realiai fiziškai negali net privažiuoti. Džiaugiuosi, kad bent pas privati paslaugas teikianti įmonė išlaikė, nežinau, ar iš savo lėšų, ar kitur kažkur „nuimdami“, tokį patį brigadų skaičių“, – sakė jis.
Iš Kauno į rajonus padėti vyko 4 tūkst. kartų
Reaguodamas į išsakytas problemas Kauno miesto GMP stoties direktorius Nerijus Mikelionis pritarė, kad dėl brigadų kiekio esama problemos. Vis dėlto Kauno miesto GMP kiek įmanoma stengiasi padėti kolegoms.
„Minėtosios Raseinių ir Druskininkų savivaldybės yra Kauno GMP centralizuotos dispečerinės zonoje. Taip, tik 2 GMP brigados įstaigoje, kai kvietimų skaičius išsidėsto netolygiai paros eigoje ir kartais sukrenta į vieną vietą, sukelia problematiką.
Kaip mes bandome spręsti šiuos klausimus? Per praėjusius metus Kauno GMP įstaigos išvyko į rajonus beveik 4000 kartų, t. y. Kauno miesto brigados vyko padėti kolegoms, į Raseinius turėjome 244 kvietimus“, – kalbėjo GMP asociacijos valdybos pirmininkas.
Jis priminė, kad esama ministro patvirtintos tvarkos, jog už klasterinius pacientus, kuriuos perveža rajono GMP į Kauno miestą, su įstaiga už kvietimus yra atsiskaitoma.
„Ir Raseiniams sumokėta per metus virš 10 tūkst. už pervežimus nesant klasterinės brigados. Taigi dalis yra papildomi apmokama, bet labai pritariu kolegoms, kad reikia galvoti apie įstaigų veiklos optimizavimą, tam tikrą centralizavimą“, – sakė N. Mikelionis.
GMP stoties vadovas priminė problemą, kad nėra aiškaus reglamentavimo arba jis interpretuojamas skirtingai, kas turėtų finansuoti paciento parvežimą iš klasterio centro ar didesnė ligoninės į rajoną.
Parlamentarė Jurgita Sejonienė pridūrė, kad gerą dešimtmetį kalbama apie pavežėjimo paslaugas, bet vis nerandama sutarimo, kaip tai turėtų būti organizuojama.
Viceministrė: vien daugiau brigadų problemos nespręs
Savo ruožtu diskusiją išklausiusi sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė teigė, kad problemų šioje srityje yra 10 kartų daugiau, nei buvo įvardyta.
„Problema ne vien rajonų finansavimas, turime raštus iš 12 savivaldybių, kurios visos prašo padidinti brigadų skaičių ir tai niekada nesibaigs, jei viską spręsime terapinėmis, o ne chirurginėmis priemonėmis.
Nuo 2013 m. GMP finansavimas buvo 40 mln., dabar jis išaugęs iki 75 mln. ir tik kiekvienais metais didėja prašymų gauti daugiau brigadų tai absoliučiai rodo, kad darbo organizavimo modelis yra visiškai ydingas“, – kalbėjo viceministrė.
Anot jos, galime brigadų pristeigti dvigubai daugiau, bet tai neišgelbės, nes visada šalia 2–3 iškvietimų tuo pačiu metu bus 3 ar 4.
„Taip niekada nebaigsime, spręsdami, kaip rajonams decentralizuotame modelyje tų brigadų dar daugiau padidinti. Juo labiau kad gyventojų skaičius rajonuose mažėja. Taigi finansavimo ir darbo organizavimo modelis iš principo visiškai ydingas. Centralizavimas, kuris bręsta, ir kuriam visi priešinasi, faktas, kad jį reikia tvarkyti“, – sakė D. Jankauskienė.
Ji pridūrė, kad Vyriausybės priemonių plane yra numatytas visos GMP reformos sistemos modelis, bet tą reikia suderinti su komitetu.
