čaplinskas

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) jau paskelbė anksčiau KIEK atidėtos visų pilnamečių vakcinacijos antrąją sustiprinamąja COVID-19 skiepo doze startą. Tačiau ar reikėtų skubėti dar kartą pasiskiepyti visiems iš eilės? Nors kviesdama pasiskiepyti ministerija pažymi, kad konsultacija prieš skiepą su šeimos gydytoju būtų rekomenduotina, vis tik nėra jokių kliūčių tą praėjus atitinkamam laikui nuo paskutinio skiepo ar persirgimo padaryti nusprendus savarankiškai.

Kartu su artėjančiu šaltuoju metų laiku grįžta ir peršalimo ligų sezonas. Nors pastaraisiais metais COVID-19 infekcija „užgožė“ gripą, gydytojai įspėja, kad būtų klaidinga manyti, jog šios ligos neliko. Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad trimis būtinomis šaltajam sezonui vakcinomis pasiskiepyti galima vieno vizito metu.  Dar prieš kurį laiką SAM priminė, kad šį rudenį daugiau dėmesio skirs ne tik COVID-19 vakcinoms, bet ir kitiems skiepams.

Jau nuo penktadienio, liepos 1 d., nustojant veikti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui (ULAC) vadovo posto netenka ir dar neseniai jį atsikovojęs prof. Saulius Čaplinskas. Įstaiga kartu su keliais kitais centrai Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) uždaroma įgyvendinant nacionalinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizaciją. Apie tai, kad ketvirtadienis yra paskutinė jo darbo diena ULAC, S. Čaplinskas paskelbė ir socialiniame tinkle.

Dešimtmečius vykdyti tyrimai artėja prie finišo – pelno nesiekianti mokslinių tyrimų organizacija – Tarptautinė AIDS vakcinų iniciatyva (International AIDS Vaccine Initiative – IAVI) ir biotechnologijų bendrovė „Moderna“, pirmoji sukūrusi informacinės RNR (mRNR) gydymo metodus ir vakcinas, paskelbė, kad netrukus pradės dalyvių atranką į mRNR ŽIV vakcinos antigeno pirmojo etapo klinikinį tyrimą Ruandoje ir Pietų Afrikos Respublikoje.

Kone 20 Europos šalių fiksuoti beždžionių raupų atvejai sukėlė nerimą specialistams ir visuomenei, mat paprastai ši liga plinta tik dalyje Afrikos valstybių. Nors mokslininkai dar aiškinasi tikslią viruso išplitimo priežastį, raminama, kad dėl to atostogų planų dar tikrai nereikia skubėti keisti. Medikai pažymi, kad plintant beždžionių virusui gera žinia ta, kad šis virusas yra tos pačios linijos kaip ir raupai, kurie žmonijai yra žinomi jau seniai.

Lietuva atidžiai stebi situaciją dėl Europoje plintančių beždžionių raupų, tačiau grėsmės kol kas nėra, sako sveikatos apsaugos viceministras. „Lietuva ruošiasi, Sveikatos apsaugos ministerija mato, stebi situaciją šalyse, vertina ir šios ligos paplitimą“, – žurnalistams trečiadienį sakė Aurimas Pečkauskas. Anot jo, tolesni sprendimai tiek Europos lygiu, tiek Lietuvoje priklausys nuo ligos plitimo. „Bet viskas priklauso nuo ligos eigos.

Su laiku vis tobulėjančios medicinos technologijos, išrandami vaistai suteikia vis daugiau įrankių padėti žmonėms išgyti arba kuo ilgiau džiaugtis kiek įmanoma labiau visaverčiu gyvenimu. Specialistai gi įspėja, kad vieną iš tokių medicinos pasiekimų – antibiotikus vartojant neracionaliai sėdima ant uždelsto veikimo bombos. Anot jų, augant atsparumui šiems vaistas greitai galime nebeturėti kuo gydyti net paprastų ligų.

Mokslininkai prognozuoja, kad galiausiai kiekvienas užsikrės COVID-19 ir tikriausiai dar daug kartų per savo gyvenimą. Tokia žinia pasidalino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas. „Jeigu tirsi, tai ir rasi, rodo Ispanijos pavyzdys. Jie diagnozavo moterį, užsikrėtusią COVID-19 (koronaviruso infekcija) mažiau nei praėjus 3 savaitėms po buvusio užsikrėtimo. Reinfekcija (pakartotinas užsikrėtimas) tikrai įmanoma“, – rašė jis socialiniame tinkle.

Į Lietuvą plūstant nuo karo bėgantiems ukrainiečiams specialistai įspėja ir apie galimas grėsmes mūsų sveikatos sistemai. Medikai primena, kad karinius konfliktus neišvengiamai lydi humanitarinė katastrofos ir atsiranda geros sąlygos įvairioms infekcinėms ligoms plisti.   Paklaustas apie tai, kokias grėsmes karas apskritai sukelia sveikatos sektoriui, ilgametę infekcinių ligų gydymo patirtį turintis prof. habil. dr.

Nors suvaržymų dėl pandemijos Lietuvoje lieka visai mažai, ne vienas laukia dar likusiojo ribojimo – privalomų kaukių – atsisakymo ar bent jau didesnio sušvelninimo. Specialistai sutinka, kad anksčiau ar vėliau kaukės nebebus privalomos, tačiau tai greičiausiai nutiks dar ne artimiausiomis dienomis. Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį pareiškė, kad dar klausimas dėl kaukių gali būti persvarstytas dar iki kovo pabaigos.

Ne paslaptis, kad toli gražu ne visi, pajutę koronavirusinei infekcijai būdingus simptomus, skuba ligą išsitirti į mobiliuosius punktus ir tiesiog tyliai praserga namuose. Medikai sutinka, kad bendra testavimo strategija ateityje neabejotinai keisis ir tokia taktika turbūt mažai ką stebins. Visgi kol kas ligą vis dar patariama pasitvirtinti PGR tyrimą norint išvengti nemalonios situacijos, jei reikėtų paslaugų ligoninėje.

Dar neseniai su nuo COVID-19 mirusiais žmonėmis reikėjo atsisveikinti prie uždaro karsto. Šermenys buvo trumpi, o laidotuvėse galėjo dalyvauti tik patys artimiausi žmonės. Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar pernai metų gale pakoregavo rekomendacijas ir nuo šiol toks žmogus gali būti šarvojamas bei laidojamas įprasta tvarka. Žmonės stebisi, kad rekomendacijos pasikeitė. Nuo COVID-19 miręs žmogus dabar jau gali būti šarvojamas atvirame karste.

Lietuvoje plintant omikron variantui, profesorius Saulius Čaplinskas paaiškino, kodėl šis variantas plinta taip greitai.  Pasak profesoriaus, tai susiję su tuo, kad omikron ilgai išlieka ant įvairių pavirščių.

Neseniai visuomenės ir specialistų dėmesį patraukė žinutė iš Kipro, kai paskelbta apie kelias dešimtis užsikrėtimų vadinamąja „deltakron“ atmaina. Nors vėliau pranešta, kad toks dviejų virusų hibridas ir nauja atmaina neegzistuoja, vis tik abejomis infekcijomis vienu metu užsikrėsti įmanoma. Specialistai įspėja, kad rizika tam ypač didėja, jei žmogaus imunitetas yra nusilpęs.

Jau patvirtinus omikron atmainą ir toliau įtariant naujus jos atvejus Lietuvoje specialistai kol kas su nerimu žiūri, kaip tai pakeis pandemijos eigą ir ar galima sulaukti didesnio ligoninių užpildymo. Virusologas prof. Saulius Čaplinskas konstatuoja, kad nors buvusio rekordinio ligonių skaičiaus gal ir nepasieksime, bet didesnis spaudimas sveikatos sistemai neišvengiamai gali kilti.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ragina dabartinį ministrą Arūną Dulkį skųsti teismo sprendimą dėl Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) buvusio vadovo Sauliaus Čaplinsko grąžinimo į pareigas. „Teismas vertino atleidimo pagrindus. Jis nevertino Čaplinsko kaip vadovo ar virusologo. Gaila, kad teismui atleidimo pagrindai pasirodė nepakankami. Tačiau tai tik pirmos instancijos teismas“, – šeštadienį feisbuke rašė A. Veryga.

Saulius Čaplinskas penktadienį grąžintas į Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovo pareigas po palankaus teismo sprendimo, BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Šiuo metu jau yra pasirašytas sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymas dėl Sauliaus Čaplinsko grąžinimo į Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus pareigas nuo lapkričio 5 dienos“, – pranešė ministerija.

Buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS (ULAC) centro vadovas Saulius Čaplinskas iš pareigų atleistas nepagrįstai, jis skubos tvarka grąžinamas į pareigas. „Nenustatyta, kad jis pažeidė darbo drausmę“, – ketvirtadienį paskelbė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė.

Lietuvoje sparčiai augant susirgimų COVID-19 skaičiui, virusologas profesorius Saulius Čaplinskas paaiškina, kodėl pernai rugsėjį turėjome keliasdešimt kartų mažiau koronaviruso atvejų. Profesoriaus teigimu, situacija iš esmės pasikeitė dėl trijų priežasčių. Žemiau pateikiame profesoriaus S. Čaplinsko komentarą: PIRMA priežastimi įvardinčiau pasikeitusį gyventojų požiūrį į virusą.

Nuo visuotinio galimybių paso taikymo prekybos centruose, paslaugų ir renginių vietose praėjo kiek daugiau nei mėnuo. Vis garsiau girdimas verslo atstovų šauksmas, kad šie ribojimai mažina apyvartą ir neatneša saugumo nuo COVID-19. Galimybių paso medicinine nauda abejojo ir virusologas Saulius Čaplinskas bei siūlė šią priemonę derinti su testavimu.

Naujas koronaviruso rudens bangos rekordas. Per vakar Lietuvoje daugiau nei 2000 gyventojų sužinojo, kad serga COVID-19, mirė dar 21-as žmogus. Dalis sergamumo rodiklius analizuojančių ekspertų pradėjo abejoti galimybių paso efektyvumu valdant pandemiją. Tačiau, sveikatos apsaugos ministerija konstatuoja kaukės ir ribojimai neturintiems imuniteto geresnė priemonė nei karantinas ir visos šalies uždarymas.

Nors šalyje jau pasiekta 70 proc. nuo COVID-19 paskiepytų suaugusiųjų riba, įspėjama, kad to, norint grįžti į įprastą gyvenimą, nepakaks. Štai Danija koronavirusą jau nusprendė laikyti sezonine liga ir didesnių ribojimų atsisako. Kokios imunizacijos apimtys taip leistų pasielgti ir Lietuvoje?  Nuo rugsėjo 10 d. Danija COVID-19 nebelaikys „didelę grėsmę visuomenei keliančia liga“, o tai reiškia, kad dauguma likusių apribojimų nustos galioti.

Dominuojančiai tapus delta koronaviruso atmainai specialistai ėmė reikšti nuogąstavimus, kad greičiausiai 70 proc. imunitetą virusui turinčios populiacijos nepakaks ir šie skaičiai turėtų siekti net 90 proc. Apie tokį siekį neseniai pasisakė ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda. Vis dėlto pabrėžiama, kad kol kas pagrindine visuomenės imuniteto „funkcija“ reikėtų laikyti mirčių skaičiaus nuo COVID-19 mažinimą, bet ne plitimo užkardymą.

Vyriausybei užsimojus gerokai apriboti neturinčiųjų galimybių paso, t. y. nepersirgusių ir nepasiskiepijusių žmonių, gyvenimą ne tik dalis gyventojų rodo nepasitenkinimą, bet ir kai kurie specialistai sako į tai žiūrintys labai rezervuotai. Anot profesoriaus Sauliaus Čaplinsko, jei ir toliau bus toks visuomenės skaidymas į turinčiuosius pasą ir neturinčius, į vakserius ir antivakserius, laukia labai sunkus žiemos sezonas.

Vienintelis pretendentas į Užkrečiamų ligų ir AIDS centro vadovo (ULAC) vadovo postą nesurinko reikiamo balų skaičiaus, todėl Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) konkursą skelbs dar kartą. „Atrankoje dalyvavo vienas pretendentas, deja, konkursas įvyko nesėkmingai, nes pretendentas nesurinko šešių balų pagal vertinimo kriterijų, todėl ministerija skelbs kitą konkursą“, – BNS informavo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atstovė Aistė Šuksta.

Prognozuojama, kad jau netrukus Lietuva gali prisiminti, ką reiškia tūkstančiais per dieną skaičiuojami COVID-19 atvejai, o Delta variantas taps dominuojantis. Vis dėlto specialistai pažymi, kad augantys užsikrėtimo atvejai savaime neturėtų gąsdinti, jei ligoninių užimtumas nedidėja. Tiesa, jau prabylama ir apie galimą pokovidinio sindromo kamuojamų pacientų apgultį pas gydytojus.

Nors COVID-19 skaičiai vasarą leidžia labiau atsipalaiduoti, dalis ekspertų nuogąstauja, kad, niekaip nepavykus pasiekti pakankamo visuomenės imuniteto, rudenį teks neišvengiamai užsidaryti į karantiną. Kiti specialistai gi tvirtina, kad daug proto karantinui paskelbti nereikia ir siūlo mokytis iš jau padarytų klaidų. Premjerė Ingrida Šimonytė dar praėjusią savaitę pasiuntė žinią, kad COVID-19 situacijos gerėjimas šalyje sustojo.

Dabartinė epidemiologinė šalies situacija nuteikia itin pozityviai, kad ir rudenį turėsime visai kitokį nei pernai. Visgi dalis sveikatos specialistų abejoja, ar iki žiemos pavyks pasiekti 70 proc. visuomenės imunitetą. Taip pat išlieka klausimų dėl masinio paauglių skiepijimo ir ar tai reikšmingai prisidėtų prie viruso plitimo stabdymo. Užkrečiamųjų ligų specialistas, prof. Saulius Čaplinskas teigia labai abejojantis, kad šių metų žiemą paskiepijus jau galima pasiekti 70 proc.

Vos tik prasidėjus pandemijai ekspertai be kitų COVID-19 valdymo priemonių didelį dėmesį skyrė tinkamos patalpų ventiliacijos svarbai. Pabrėžiama, kad žinant ne tik oro-lašelinį, bet ir aerozolį viruso plitimo būdą tai būtų ilgalaikė investicija bet kokių virusų kontrolės atžvilgiu. Visgi, panašu, Sveikatos apsaugos ministerija, be ginčų sutinkanti, kaip tai svarbu, žodžių kūnu paversti neskuba.

Nors dalis tiek savivaldybių, tiek gyventojų aktyviai diskutavo dėl palyginus su kitomis vakcinos ilgo intervalo tarp pirmos ir antros „AstraZeneca“ dozės, kitos šalys visoms vakcinoms taiko kuo ilgesnį laikotarpį siekiant paskiepyti kuo daugiau gyventojų. Panašu, kad nauji tyrimai patvirtina ir didesnį „Pfizer“ vakcinos veiksmingumą įskiepijant ją vėliau.

Mažėjantys susirgimų COVID-19 skaičiai ir rekordiškai kritęs pandemijos pagreitis teikia optimizmo, kad galbūt vasarą karantino ribojimų nebeliks. Nors ekspertai neslepia tokio staigaus kritimo net neprognozavę, įspėja, kad per daug atsipalaiduoti negalima. Pabrėžiama, kad tai, ar turėsime ketvirtąją bangą rudenį ir kokia ji bus, dabar priklauso nuo pačios visuomenės. Komentuodamas naujausius duomenis LSMU profesorius, Nepriklausomos ekspertų tarybos prie Vyriausybės narys prof.

Besistebintiems, kodėl ir praėjus pusmečiui po pilnos vakcinacijos numatytas privalomas profilaktinis testavimas, specialistai primena, kad imunitetas su laiku išblėsta. Todėl, jų teigimu, jau po pusmečio vertėtų pasitikrinti antikūnų titrą. Be kita ko, šitai aktyvina kalbas ir apie greičiausiai būsimą reikalingą trečiąją vakcinos dozę.

Trečią dieną iš eilės naujų patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius Lietuvoje yra žemesnis nei 1000 ir siekia 680–760. Jei savaitgalį šis rodiklis įprastai kiek pakrenta, žemesni skaičiai išliko ir pirmadienį iš viso atlikus 18,3 tūkst. tyrimų.

Paskelbus, kad Lietuvoje jau nustatyta ir braziliškoji koronaviruso atmaina, profesorius Saulius Čaplinskas sako, kad tai kelia rūpestį.  Profesorius atkreipė dėmesį į tai, kad ši atmaina sparčiau plinta ir užsikrėtus ja padidėja rizika sunkiai susirgti.

Ispanijoje surengus eksperimentinį roko koncertą, po jo praėjus porai savaičių paaiškėjo, kad iš penkių tūkstančių dalyvių užsikrėtė šeši asmenys.  Profesorius Saulius Čaplinskas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo nuomonę, kad užsikrėtusių dalyvių skaičius nėra didelis, o toks eksperimentas parodo, kad pasitelkus reikiamas priemones masiniai renginiai gali būti saugiai rengiami.  „Šeši iš penkių tūkstančių dalyvių.

Atlaisvinus karantiną daugiau privilegijų bendrauti ar lankyti pacientus numatyta ir COVID-19 persirgusiems ar pilna schema vakcinuotiems asmenims. Vis dėlto tai piktina tokių teisių negaunančius gyventojus, kurie turi antikūnų, kas rodo, jog jie sirgo šia infekcija, nors oficialios ligos diagnozės ir neturėjo. Jokių privilegijų tokiems asmenims nenumatyta ir planuojamame įdiegti galimybių pase.   Štai labai gyvenimiška situacija.

Pasaulyje kiekvieną dieną paskiepijant vis daugiau žmonių nuo koronaviruso vis daugiau kalbama, kad tai – vienintelis bilietas į laisvę.  Tačiau profesorius Saulius Čaplinskas sako, kad yra dar vienas svarbus momentas.  „Skiepai nuo COVID-19 ligos viešoje erdvėje pristatomi kaip vienintelis „bilietas į laisvę“, tačiau niekas per daug nepaaiškino, jog šio rezultato turėtų būti siekiama įgyvendinant atitinkamą vakcinacijos strategiją.

Nors praėjusią vasarą bent du mėnesius oficialiai gyvenome be karantino suvaržymų, praėjus metams specialistai nesiūlo tikėtis, kad visi apribojimai lyg mostelėjus stebuklinga lazdele šiemet irgi imtų ir išnyktų. Anot sveikatos specialistų, tai, kaip gyvensime vasarą, nulems ne tik skiepijimo apimtys, bet ir pačių žmonių elgesys. Specialistai vieningai konstatuoja, kad tai, ko galima tikėtis iš vasaros, nulems tiek skiepijimo tempas, tiek tai, kaip pavyks suvaldyti dabar daromus atlaisvinimus.

Kova su koronavirusu pasaulyje tęsiasi. Valstybės vis didina vakcinavimo tempus. Lietuva visai neseniai sulaukė „Johnson&Johnson“ vakcinos pirmąją siuntą, tačiau kol kas jos gamintojo prašymu nenaudoja. Profesorius Saulius Čaplinskas savo „Facebook“ paskyroje atkreipė dėmesį į JAV, kuri laikinai sustabdė skiepijimą šia vakcina dėl retų kraujo krešulių susidarymo. Anot jo, kraujo krešuliai kasdien ir taip susidaro daugumai žmonių.

COVID-19 testavimas ėminį imant „giliai iš nosies“, t. y. nosiaryklės, nuo pat pradžių kėlė nemalonias reakcijas ar net siekį jo išvengti. Šiuo metu infekcijai diagnozuoti gali užtekti tik seilių arba negiliai pakrapštyti nosies landą.

Jau daugiau nei metus trunkant COVID-19 pandemijai ir gyvenant griežtų ribojimų ritmu vis garsiau svarstoma ne tik apie išsisėmusias karantino priemones, bet ir tai, kad koronavirusas ilgainiui greičiausiai taps į gripą panašia sezonine liga. Visgi ekspertai įspėja, kad iki to dar – nemažas kelias ir didelį vaidmenį čia turės pačios visuomenės elgesys.

Po muzikinių apdovanojimų kilus šaršalui ir klausimui, ar neigiamo COVID-19 testo išties pakanka, kad susibūrusieji iš skirtingų šeimų jaustųsi saugūs, specialistai teikia skirtingas nuomones. Visgi ministras Arūnas Dulkys konstatavo, kad neigiamas testo atsakymas ir galvojant apie imuniteto pasus dar „pakabintas ant daug klaustukų.

Kokios COVID-19 perspektyvos? Virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas, lygindamas dabartinę situaciją su gripo pandemijų pamokomis, prognozuoja, kad „naujojoje realybėje“ plintant virusui gali tekti gyventi dar net 18–24 mėnesius. Profesorius priminė, kad gripas labai skiriasi nuo COVID-19, bet šios virusinės infekcijos panašios tuo, kad abi yra perduodamos kvėpavimo takais ir geresnio lyginamojo pandemijų modelio tiesiog neturime.

Po keturis mėnesius trukusio nedarbingumo pirmadienį iš Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovo pareigų atleistas Saulius Čaplinskas nepasiduoda. Jis tvirtina, kad buvęs ministras Aurelijus Veryga tai padarė neteisėtai ir ketina teisybės ieškoti teismuose.

Penktadienį pasibaigus Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovo Sauliaus Čaplinsko nedarbingumui, jis yra atleidžiamas iš užimamų pareigų, BNS informavo sveikatos ministro atstovė Aistė Šuksta. „Ponas Čaplinskas dirba, jo biuletenis baigėsi vasario 26 dieną ir buvo nepratęstas. Taigi šiandien, kovo 1 diena yra laikoma jo atleidimo diena“, – BNS sakė A. Šuksta. S. Čaplinską atleisti nuspręsta dar lapkričio 5 dieną, tačiau jis turėjo nedarbingumą.

Profesorius Saulius Čaplinskas antradienį pasidalijo mintimis apie pasirodžiusį siūlymą nepripažinti medvilninių kaukių ir leisti gyventojams dėvėti tik medicinines. Pasak profesoriaus – medvilninių kaukių dėvėjimas nėra blogis ir jokiu būdu nereikia drausti jų dėvėti. „Dėl medvilninių kaukių – grubi komunikacinė klaida. Siūlymas drausti medvilninių kaukių dėvėjimą yra neadekvatus, ne laiku ir ne vietoje, kuris pirmiausia suklaidino visuomenę.

Įsibėgėjant visuomenės vakcinacijai ir sulaukiant vis daugiau skiepų dozių didėja ir žmonių susidomėjimas nepageidaujamomis COVID-19 skiepų reakcijomis. Į tai reaguodamas virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas pasidalino JAV atliktų stebėjimų duomenimis apie nepageidaujamų reakcijų statistiką. Kaip dalinosi jis, JAV ligų kontrolės centras (CDC) parengė apžvalgą apie nepageidaujamas reakcijas po skiepo COVID-19 vakcinomis.

Apsauginių kaukių dėvėjimo ypatumai pandemijos ir ypač karantino metu ne tik audrina gyventojus, bet ir verčia diskutuoti ekspertus. Jų teigimu, nors vis daugiau prasmės atsiranda kalbėti apie aukštesnio lygio apsaugą, daug neatsakytų klausimų – dėl kaukių dėvėjimo efektyvumo viešose atvirose erdvėse. Nepaisant to, kaip numato Vyriausybės patvirtintas karantino lygių planas, jų atsisakyti būtų galima tik įžengus į „žaliąjį“ A scenarijų.

Daugiau žinių dėl Sauliaus Čaplinsko, atleidžiamo iš Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovo pareigų, bei Roberto Petraičio, kuriam pasiūlyta trauktis iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovų, tikimasi turėti per vasarį, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Manau, kad vasario mėnuo yra tas, per kurį mes turėsime kažkokių žinių šiuose frontuose“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė jis. Pasak ministro, S. Čaplinskas vis dar yra nedarbingas.