Jei dar prieš kurį laiką COVID-19 aerozolinis (smulkių lašelių) plitimo kelias buvo diskutuojamas, tai šiuo metu pateikiama vis daugiau tą pagrindžiančių tyrimų.
„Vis daugiau atsiranda darbų, kuriuose grindžiama nuomonė, kad pagrindinis koronaviruso plitimo ir perdavimo kelias yra oras. Virusas platinamas sergančiam iškvepiant orą aerozolio pavidalu, kuriame gausu viruso dalelių. Aerozolinis, o ne oro-lašelinis SARS-CoV-2 platinimo kelias, daugelio mokslininkų nuomone, yra pagrindinis ir pats pavojingiausias, nes šiuo metu masiškai naudojamų kaukių apsauga yra tik minimali“, – yra aiškinęs Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas.
Oro-lašelinis užsikrėtimo kelias – antraeilis
Jis pažymėjo, kad oro-lašelinis užsikrėtimo kelias yra tik antraeilis, jau nekalbant apie kontaktinį viruso perdavimo būdą, kuriam pandemijos pradžioje buvo nepagrįstai rodomas per didelis dėmesys.
Kaip teikė pavyzdį J. Kalibatas, oro mėginių, paimtų iš palatų, kur buvo gydomi kovidiniai ligoniai, o taip pat iš transporto priemonių, kuriomis naudojosi sergantys COVID-19, atlikti tyrimai parodė, jog virusas ore išlieka gyvybingas net 3 valandas.
„Sveikam, ilgiau pabuvus tokioje aplinkoje, tikrai kyla didžiulis pavojus užsikrėsti, nežiūrint, kad dėvimos kaukės. Beje, ištyrus ligoninėse, kur gydomi kovidiniai pacientai, ventiliacinių sistemų oro filtrus, visur rastas koronavirusas. (...) Kad SARS-CoV-2 perduodamas oro keliu, dar kartą patvirtino eksperimentai ir su laboratoriniais gyvūnais. Sujungus sveiko gyvūno narvą vamzdžiu su narvu, kuriame laikomas sergantis individas, sveikas taip pat užsikrėsdavo“, – duomenis yra pateikęs jis.
Profesorius pažymėjo, kad turimi duomenys infekcinių ligų specialistus turėtų paskatinti kardinaliai keisti požiūrį į koronavirusą, priskiriant jį tai grupei infekcijų, kurios iš esmės perduodamos oro keliu.
Todėl čia jis, be jau įprastų apsaugos priemonių, pabrėžė „visų patalpų, kur gali rinktis žmonės, maksimalią ir pastovią ventiliaciją“.
„Tas pasakytina ir apie transporto priemones. Kalbant apie švietimo įstaigas, atėjus vasarai, pabandyti perkelti pamokas į atviras erdves“, – aiškino jis.
Reikėtų papildomų higienos normos reikalavimų
Kalbėdamas apie ventiliacijos svarbą užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas pabrėžė, kad visi to reguliavimai – SAM rankose.
„Visa tai yra ministerijos kompetencijos, kokios turi būti higienos normos išlaikomos vienai ar kitai veiklai ir kokie papildomi reikalavimai turi būti. Tą ir reikia kurti, o ne iš kavos tirščių burti, kiek laiko gali galioti kovido sertifikatas būnant vienoje ar kitoje veikloje.
Seniai apie tai kalba ekspertai, kad būtent šias normas reikia peržiūrėti. Ir jau aišku, kokia turi būti ilgalaikė investicija, nes COVID-19 yra oru ir aerozoliu plintanti infekcija. Pavyzdžiui, lėktuvuose seniai yra diegiami hepafiltrai ir t.t. Tai atitinkamai tas pats turėtų būti daroma vaikų darželių grupėse, sveikatos priežiūros, slaugos įstaigose. Juk kodėl taip greitai būtent čia Lietuvoje išplito virusas? Todėl, kad buvo pažeistos higienos normos“, – pažymėjo jis.
Ekspertų taryboje aptarta ne kartą
Tai, kad ventiliacijos svarba buvo akcentuojama ekspertų tarybų, suburtų tiek prie prezidento, tiek Vyriausybės, posėdžių metu, patvirtino ir abiejų jų narys LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas.
„Ventiliacija vienareikšmiškai labai svarbu, šitas dalykas jau aptarinėjamas jau metai laiko ir visada tą pabrėžėme“, – sakė jis.
Visgi jis teigė negalintis komentuoti, ar valdžios atstovai ketino dėl to imtis kokių veiksmų tai įgyvendinant.
„Nežinau, matyt, čia susiję su daug dalykų. Bet iš kontrolės pusės buvo ne vieną kartą paminėta, kad tai labai svarbu“, – pažymėjo pašnekovas.
Dulkys pripažino, kad pokyčių mažai
Vis dėlto SAM vertinimu, nors ventiliacijos nauda yra neabejotinai svarbi ir būtina, COVID-19 ligos prevencija yra paremta priemonių kompleksu, o ne pavienėmis priemonėmis.
Konkrečiai dėl ventiliacijos užtikrinimo ugdymo įstaigose kiek vėliau žurnalistų paklaustas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys konstatavo, kad šioje srityje nėra pajudėta iš mirties taško.
„Deja, ne, šioje srityje yra mažai pokyčių. Reikia pripažinti, kad visi, matyt, buvo susikoncentravę į gyvenimą nuotolyje. Ofisai – į darbą nuotoliu ir keičia savo darbo organizavimo dalykus. Deja, mokymuisi visiems reikės sugrįžti į mokyklas ir reikia pripažinti, kad čia yra tie darbai, kuriuos dar reikės nuveikti. Nei stadionai neatsirado, nei aktų salės pasikeitė, nei su vėdinimu kažkas įvyko“, – konstatavo jis.
