čaplinskas

Nors pandemija, rodosi, jau slopsta ir planuojami pirmieji karantino atlaisvinimai, specialistai prognozuoja, kad ramybės dėl COVID-19 galime neturėti dar keletą artimiausių metų.  Jau trečiadienį Vyriausybė ruošiasi priimti sprendimus dėl tam tikrų karantino laisvinimo priemonių ir detalaus plano, kaip galėtų atrodyti gyvenimas C scenarijuje.

Jau kurį laiką daugiau nerimo kėlusi sparčiau plintanti ir galbūt mirtingesnė britiškoji COVID-19 atmaina užfiksuota ir Lietuvoje. Ekspertai pasakoja, ką tai reiškia Lietuvai ir kokių priemonių dabar reikėtų imtis. Pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė apie oficialiai užfiksuotą pirmą susirgimą naująja, vadinamąja britiškąja, COVID-19 atmaina.

Jau kelis mėnesius Lietuvoje gyvenant karantino režimu kaukės privalomos tapo visur – net ir atvirose viešose erdvėse. Visgi jau kurį laiką nesiliauja svarstymai tiek tarp gyventojų, tiek ekspertų, kiek toks reikalavimas yra pagrįstas ir turi įtakos viruso plitimo valdymui. Apie tai išsamiai pasisakęs virusologas, prof.

Vos nustačius naujas plintančias COVID-19 atmainas, kilo nerimas dėl didesnio jų pavojingumo ir galimo naujo infekcijos protrūkio. Nors kol kas skelbta tik apie spartesnį mutavusio viruso plitimą, atsiranda duomenų ir apie didesnę jo įtaką mirštamumui. Naują nerimą sukėlė neseniai pasirodęs Jungtinės Karalystės (JK) premjero Boriso Džonsono pranešimas apie galimą vadinamosios britiškosios atmainos didesnį pavojingumą. „Dabar atrodo, kad esama tam tikrų įrodymų, jog naujasis variantas.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) išleido naujas koronaviruso testavimo gaires, kuriose atkreipiamas dėmesys, kad mažėjant ligos paplitimui, padidėja klaidingai teigiamų PGR rezultatų rizika. Tai reikštų, kad oficialiai skelbiama susirgimų statistika iš tikro gali būti didesnė, nei susirgimo atvejų yra iš tikrųjų. Tokia žinute pasidalijo virusologas, prof. Saulius Čaplinskas.

Nuo Vyriausybės ekspertų siūlymų pakentėti karantine bent iki kovo pradžios iki svarstymų galbūt ribojimus tęsti iki pavasario vidurio arba, priešingai, kuo greičiau juos laisvinti. Tokie svarstymai viešojoje erdvėje iš specialistų lūpų sklando pastaruoju metu.

Karantino ribojimus reikia švelninti jau dabar – taip siūlo Užkrėčiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas. Ar tai nebūtų klaida, kokia buvo padaryta tarp dviejų karantinų? Apie tai – pokalbis su ULAC direktoriumi, profesoriu Sauliumi Čaplinsku. Sakote, kad nesutinkate su viešojoje erdvėje pasigirdusiais siūlymais karantiną tęsti net iki balandžio mėnesio.

Pasauliui išgyvenant didžiausią pastarojo šimtmečio infekcinės ligos protrūkį, specialistai neturi ramių prognozių ir artimai ateičiai. Profesorius Saulius Čaplinskas įspėjo, kad jei koronavirusas ir dėmesys jam užgoš kitas ligas, tarp jų – ir gripą, kai po dviejų trejų metų gali laukti ne ką mažesni šio viruso protrūkiai. Medikai jau kuris laikas pabrėžia, kad kova su Covid-19 padarė gerą darbą visų infekcinių ligų atžvilgiu, tačiau svarbu, kad tai nepadarytų meškos paslaugos.

Diskusijas dėl imuniteto ilgalaikiškumo skatinantys pakartotiniai užsikrėtimai koronavirusu nors ir nėra naujiena, vis dar ne itin dažnas atvejis. Visgi kol mokslininkai dar stokoja aiškumo, kiek gi laiko tiek persirgus Covid-19, tiek gavus vakciną išlieka imunitetas, aišku viena, kad kol kas tokie žmonės nebus visiškai laisvi nuo infekcijos prevencijos priemonių. Lietuvoje jau buvo fiksuoti atvejai, kai Covid-19 užsikrėsta antrą kartą.

Pasaulyje fiksuojant naujas COVID-19 atmainas kyla nerimas, ar vakcinos išliks tokios pačios efektyvios ir neteks susidurti su dar didesnėmis infekcijos plitimo bangomis. Visgi profesorius Saulius Čaplinskas sako neabejojantis, kad Lietuva yra viena tų šalių, kur gali atsirasti naujos koronaviruso mutacijos. Virusologas socialiniame tinkle pabrėžė, jog kuo spartesnis viruso plitimas fiksuojamas, tuo didesnė rizika, kad įvyks ir jo mutacijos.

Nors beveik metus gyvename pandemijos sąlygomis, o vakcinos laukiame kaip išganymo tikėdamiesi, kad mūsų kasdienybė stipriai pasikeis, specialistai įspėja, jog skubėti nereikėti. Jų teigimu, tiek įgijusiems imunitetą asmenims dar teks laikytis jau taip gerai išmoktų prevencijos priemonių.

Dar savaitei nedarbingumą prasitęsęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS (ULAC) centro vadovas Saulius Čaplinskas žada teisiniu keliu siekti pakeisti sveikatos apsaugos ministro sprendimą dėl atleidimo iš pareigų. „Sieksiu įrodyti, kad atleidimui yra nepakankamas teisinis pagrindas ir pažeistos procedūros“, – BNS ketvirtadienį sakė S. Čaplinskas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neturi teisinio pagrindo pakeisti savo pirmtako Aurelijaus Verygos sprendimo dėl Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovo Sauliaus Čaplinsko atleidimo iš pareigų. Ministro patarėja Aistė Šuksta BNS teigė, kad A. Dulkys susipažinęs su komisijos, kuri vertino S. Čaplinsko darbą, išvadomis ir neabejoja jų patikimumu. „Šiuo metu situacija nepasikeitusi nuo to, kokia ji buvo prieš tai.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pareiškė, kad dėl jo atleisto Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo Sauliaus Čaplinsko elgesio kreipėsi į „Sodrą“,  mat šis jau kelintą mėnesį turėdamas nedarbingumą ne tik nuolatos dalina interviu žiniasklaidai, bet trečiadienį ir aktyviai reiškėsi ir Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdyje.

Antrasis karantinas šalyje įvestas dar lapkričio pradžioje, o griežtesnių ribojimų ritmu gyvename nuo gruodžio vidurio. Visgi kol kas specialistai nemato daug prielaidų tikėtis greito „atšilimo“ ir karantino atšaukimo baigiantis sausiui. Anot jų, tam kol kas trukdo tiek šventinių dienų „iškreipta“ statistika, tiek toks skandalingas aplaidumas dėl „pražiūrėtų“ mirčių, tiek dar nuo vasaros neparuošti namų darbai.

Į Lietuvą jau keliaujant pirmosioms „Pfizer-BioNTech“ vakcinų dozės, kyla klausimų, kas tai per vakcina, kokios jos sudedamosios dalys ir veikimas. Visus akcentus šioje vietoje sudėlioja virusologas, prof. Saulius Čaplinskas. Jis visų pirma pažymi, kad tai yra sintetinė vakcina, kurios veiklioji dalis yra sintetinė modifikuota informacinė RNR molekulė (iRNR), koduojanti SARS-CoV-2 viruso spyglio glikoproteino (S) analogą.

Nauja Didžiojo Britanijoje pradėjusi plisti koronaviruso atmaina jau spėjo sukelti daug nerimo, mat nors greičiausiai ir nesukelia sunkesnės ligos formos, šis viruso štamas plinta kur kas greičiau. Profesorius Saulius Čaplinskas aiškina, kaip galėjo įvykti viruso mutacija. Kas kol kas tikrai aišku, šio viruso plitimas gali būti net 70 proc. greitesnis.

Mokslininkai neslepia, kad naujoji Didžiojoje Britanijoje fiksuojama koronaviruso atmaina jau gali būti pasiekusi Lietuvą. Visgi nors šis virusas gali plisti iki 70 proc. greičiau, dar trūksta duomenų, kiek ši viruso atmaina pavojingesnė ir ar galėtų turėti įtakos skiepų efektyvumui. Kol kas žinios optimistinės, tačiau specialistai įspėja, kad tokiu atveju lauktų dar griežtesnės karantino priemonės.

Nors COVID-19 pandemijos sąlygomis gyvename jau ilgus mėnesius, specialistai primena, kad įprastai koronavirusų plitimo sezonas gruodį dar tik prasideda. Medikai įspėja, kad nepaisant to, jog jau ir dabar sveikatos sistema esanti „ant perdegimo ribos“, susirgimų tik daugės. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas tikina, kad tiktai dabar, gruodžio mėnesį, Lietuvoje prasideda koronaviruso plitimo sezonas.

Dėl karantino pratęsimo ir griežtinimo Vyriausybė priėmė sprendimus nelaukusi įprasto trečiadienio posėdžio. Visgi neilgai trukus kritikos strėlės dėl per švelnių ribojimų nueinančiai valdžiai skriejo tiek iš prezidentūros, tiek ekspertų pusės. Tačiau dalis jų akcentuoja, kad ne tiek svarbūs patys draudimai, bet adekvatus jų pateikimas visuomenei.

Nuo pat pačios COVID-19 pandemijos pradžios iki dabar nestinga teigiančių, kad naujasis koronavirusas yra tas pats, kas gripas, todėl ir gyvenimas uždarytiems karantine nėra adekvatus. Specialistai pabrėžia, kad taip teigti būtų klaidinga, tačiau kartu primena, kad šaltuoju metų laiku visada padaugėja mirčių, nes tam turi įtakos mus supantys virusai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo, prof.

Su nekantrumu laukiant pirmųjų COVID-19 vakcinų specialistai ragina nedelsti ir jau dabar rūpintis, kur ją ketinama laikyti ir kaip paskirstyti šalies gyventojams. Mat tokios vakcinos, kurią siūlo dabar jų kūrimo lenktynėse pirmaujančios kompanijos, dar nebuvo – ją transportuoti ir laikyti gali tekti net prie -70°C temperatūros.

Nors naujų COVID-19 atvejų augimas kiek mažėja, tačiau mažiausiai dar kokį mėnesį, bent kaip siūlo operacijų vadovas Aurelijus Veryga, gyvensim karantino ritmu. Visgi su tokių ribojimų būtinybe sutinka ne visi ir įspėja, jog viruso plitimo logika tokia, kad „atleidus vadeles“ jis netruks vėl grįžta su trenksmu. Todėl ir sprendimų reikia ieškoti kitokių. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo, virusologo prof.

Vis daugiau pasirodo gerų žinių apie aspirino efektyvumą gydant koronavirusine infekcija sergančius pacientus. Visgi specialistai įspėja, kad jį paskirti gali tik gydytojas, tad jokių eksperimentų patiems imtis negalima. Kaip rašo virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas, Merilendo universiteto mokslininkų tyrimas parodė, kad dalis COVID-19 pacientų, kurie gavo aspirino, patyrė mažesnę komplikacijų riziką.

Nors kai kurie medikai abejoja kaukių naudingumu jas dėvint viešose atvirose erdvėse, kai neturima artimo kontakto su kitais asmenimis, ministras Aurelijus Veryga kategoriškas – tvarkos koreguoti neplanuojama, o kokios nors išimtys tik sukurtų sąlygas ginčams. Įvedus karantiną kaukės tapo privalomos visose – net ir atvirose – viešose vietose. Tai vėl sukėlė dalies visuomenės pasipiktinimą.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga visai neseniai atleido Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovą S. Čaplinską iš pareigų, motyvuodamas pastarojo pareigų nevykdymų ir pažeidimų. Ministras tikina, kad toks sprendimas jau buvo planuotas anksčiau.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas atleidžiamas dėl pareigų nevykdymo, pranešė sveikatos apsaugos ministras. „Atleidžiamas jis yra dėl tikrai ne vieno darbo drausmės pažeidimo ir pareigų neįvykdymo“, – ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime sakė Aurelijus Veryga. Jis atmetė, kad S. Čaplinsko atleidimas gali būti susijęs su šio kandidatavimu į Seimą opozicinės Socialdemokratų partijos sąraše.

Vis daugiau savivaldybių apimantis karantinas kelia nerimą, kuri gi nauja teritorija atsidurs raudonojoje zonoje. Vis dėlto, prof. Sauliaus Čaplinsko nuomone, dabar taikomas „šviesoforo principas“, ypač kalbant apie didžiuosius miestus, nėra geriausias sprendimas. Juo labiau specialistui nuostabą kelia ir visuotinis kaukių dėvėjimas lauke.  Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo teigimu, nors daug sprendimų suvaldant koronaviruso pandemiją ir priimama teisingų, neretai jie yra pavėluoti.

Nauji duomenys atskleidžia galimą kraujo grupės ryšį su COVID-19. Vienos jų savininkai galėtų būti mažiau jautrūs šiam virusui. Tokia žinia dalinasi profesorius Saulius Čaplinskas. Anot jo, 0 kraujo grupę turintys žmonės gali būti mažiau jautrūs COVID-19 infekcijai ir sirgti lengvesne jos forma. Tą rodo „Blood Advances“ medicininiame žurnale paskelbti retrospektyvūs tyrimai.

Pasaulį sukausčiusi pandemija iš dalies nėra labai netikėtas dalykas, tvirtina ULAC vadovas prof. Saulius Čaplinskas. Jis pabrėžia, kad buvo tik laiko klausimas kada paplis tokia liga kaip COVID-19. Visgi dabar esminis raktas šiam iššūkiui įveikti – visuomenės sąmoningumas. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas atkreipė dėmesį į jau keletą metų akcentuotas grėsmes.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas teigia, kad sprendimas iš šios įstaigos perkelti jos iki šiol valdytą Užkrečiamų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinę sistemą yra neatsakingas ir skubotas žingsnis siekiant uždaryti šį centrą. Įstaigos vadovas taip pat teigia, jog šitaip mėginama uždaryti patį ULAC. „Tokiu būdu mūsų specialistai paprasčiausiai neturės darbinio įrankio. Kitaip sakant, centrą reikės uždaryti.

Lankotės bare, sporto salėje ar pramogų parkuose? Tokie įprasti kasdieniai veiksmai gali padidinti tikimybę susirgti koronavirusu, rodo duomenys. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas socialiniame tinkle pasidalijo lentele, kurioje rizikos balais įvertinti kasdieniai žmonių veiksmai, keliantys didžiausią pavojų užsikrėsti koronavirusu.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi informacija apie koronaviruso grėsmę organų funkcijai.  Kaip pastebi S. Čaplinskas, net lengva plaučių liga sergantiems asmenims gali pasireikšti sunkių virusų poveikio smegenims ir nervams komplikacijų. „1. Sąmonės sutrikimas (kliedesiai arba encefalopatija), kartais pasireiškia psichozė ir sutrinka atmintis.

Užkrėčiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas, medicinos mokslų daktaras Saulius Čaplinskas ketvirtadienio rytą savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įžvalgomis apie koronavirusą. Anot jo, yra 3 galimi scenarijai, kaip toliau gyvensime su šia infekcija. „Koronaviruso ligos COVID-19 pasaulinė pandemija jau padarė didelę įtaką viskam: asmenims, įstaigoms ir šalims. Dar nežinome, kiek ilgai ir plačiai SARS-CoV-2 virusas plis ir kokia bus šios pandemijos pabaiga.

Užkrečiamųjų ligų specialistai sunerimę. COVID-19 (koronaviruso) pandemijos metu Lietuvoje įvedus karantiną sumažėjo skiepų aprėptys – preliminariais duomenimis, kovo mėnesį įskiepyta apie 12 tūkst. vakcinų dozių mažiau nei sausį ar vasarį. Pastebima, kad sumažėjo skiepų ir pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Planinių skiepų atidėjimas ar nutraukimas gali sukelti užkrečiamųjų ligų protrūkius ir skaudžias pasekmes.

Pirmadienį Užkrėčiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, profesorius Saulius Čaplinskas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įžvalgomis apie koronavirusą. Anot jo, ši COVID-19 pandemija gali pasižymėti tuo, kad dauguma žmonių mirs ne dėl tiesioginės žalos, o dėl Vyriausybės priemonių. „COVID-19 pandemija gali pasižymėti tuo, kad dauguma žmonių mirs ne dėl koronavirusų, bet dėl netiesioginės žalos – priemonių, kurių vyriausybės ėmėsi pandemijai stabdyti.

Trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas išreiškė nerimą dėl policijos vykdomų reidų, kurių metu yra tikrinamas vairuotojų blaivumas bekontakčiais daugkartiniais alkotesteriais.

Profesorius, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas trečiadienį savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriuo tikina, kad šiuo metu aplinka lauke yra saugesnė nei biure ar parduotuvėje. Tiesa, nepaisant to, lauke taip pat kyla ir kiti pavojai, apie kuriuos žmonės gali net nežinoti. „Gryname ore ir esant didesniam atstumui tarp žmonių pavojus užsikrėsti COVID-19 liga mažėja.

Pabrėždamas, kad sėkmingam COVID-19 pandemijos suvaldymui reikia kuo greičiau atsekti kontaktinius susirgusiojo asmenis, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas išskyrė svarbiausias tyrimų dėl koronaviruso rūšis ir paaiškino, kokie jų galimi trūkumai. „Reikia ne tik diagnozuoti sergančius žmones, bet ir kuo greičiau atsekti ir diagnozuoti (pageidautina per pirmą parą) visus jų kontaktinius, ligos simptomų neturinčius, asmenis.

Karantiną trečiadienį pratęsus iki pat vasaros kai kurie specialistai pasigedo tokio sprendimo logikos. Štai Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus prof. Sauliaus Čaplinsko teigimu, dabartiniai nurodyti argumentai visiškai neįtikina, o o išties reikalingų veiksmų valdžia nesiimanti. „Remiantis Petraičio raštu karantinas pratęstas. Ar skaitėte, kokia karantino pratęsimo argumentacija? Pasirodo, kad užtenka tik absl.

Vos prasidėjusi koronaviruso pandemija pirmiausia apsauginėmis veido kaukėmis labiau nei įprasta „apginklavo“ medikus, vėliau – ir kitus visuomenės narius taip siekiant stabdyti viruso plitimą. Nors daugeliui kaukės jau spėjo tapti kasdienybės dalimi, nemažai gyventojų nesupranta, kodėl Lietuvoje iš pradžių rekomenduota, o po to reikalauta ją dėvėti. Ekspertai įspėja, kad kelis kartus dėvima vienkartinė kaukė ar netinkamas elgesys su ja tik padidina riziką užsikrėsti.

Veidą dengiančioms kaukėms tapus kasdienybe daug žmonių imasi jas pasigaminti patys. Tačiau specialistai įspėja, kad tam tinka toli gražu ne kiekvienas audinys. Į ką atkreipti perkant ar siuvant medžiaginę kaukę, pataria Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas profesorius Saulius Čaplinskas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius profesorius Saulius Čaplinskas antradienį socialinio tinklo paskyroje atkreipė dėmesį į nustatytus naujus koronaviruso simptomus – dėmes ant pirštų ir bėrimus. „Prieš kelias savaites buvo pranešta, kad savotiškas kvapo ir skonio praradimas yra ankstyvas COVID-19 simptomas. Paaiškėjo nauji šios ligos simptomai – odos bėrimai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas socialinio tinklo paskyroje dalindamasis naujais mokslininkų tyrimais ragina Lietuvoje išbandyti efektyvesnį ir mažiau rizikos sukeliantį COVID-19 ištyrimo metodą. „Seilių PGR tyrimas yra perspektyvi, jautresnė ir saugesnė už nosiaryklės tepinėlio tyrimą COVID-19 diagnostikos alternatyva, rodo nauji Yelo mokslininkų tyrimo duomenys.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo, profesoriaus Sauliaus Čaplinsko teigimu, tol, kol COVID-19 ligą sukeliančių SARS-CoV-2 virusų bus nors vienoje vietoje, liks galimybė, kad vienas užsikrėtęs keliautojas vėl įžiebs žiežirbų šalyse, užgesinusiose ugnį. „Tai jau vyksta Kinijoje, Singapūre ir kitose šalyse, kur dar neseniai atrodė, kad epidemija kontroliuojama.

Profesorius, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas sako, kad koronaviruso protrūkis pasaulyje specialistams nebuvo didelis siurprizas. Pasak jo, jau kelerius metus kalbėta, kad užkrečiamos ligos atgimsta ir galima laukti naujo, pavojingo viruso. Tiesa, kada būtų galima nutraukti karantiną Lietuvoje, profesorius pasakyti negalėjo, mokslininkai daug vilčių į šylantį orą nededa, jis nugalėti viruso nepadės.

Profesorius, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas savo „Facebook“ paskyroje rašo apie Švediją ir tai, kokį kovos su koronaviruso pandemija kelią, pasirinko ši šalis. Pasak profesoriaus, nuomonės ar Švedija elgiasi teisingai, išsiskiria, kol kas daugiau manančių, kad švedai elgiasi tiesiog neatsargiai.  „Švedijoje gyvenimas teka įprasta vaga: mokslininkai aiškina prieštaringai vertinamą modelį.

„Kadangi matome, kad karantinas kol kas, atrodo, veikia, reikėtų pradėti ruošti jo švelninimo priemones nuo balandžio 14 d. Jei, aišku, infekcijos plitimą pavyks valdyti“, – tokią mintį trečiadienį vykusio Seimo sveikatos reikalų komiteto metu iškėlė VU Medicinos fakulteto prodekanas profesorius Vytautas Kasiulevičius. Kartu reaguodamas į posėdyje svarstytus aktualias COVID-19 infekcijos plitimo prevencines priemones jis priminė, į ką šiuo metu yra svarbiausia atkreipti dėmesį.

„Apie koronavirusą kalbame dar tik kelis mėnesius ir visi yra „pastatyti ant blakstienų“, o tuberkuliozės problema žinoma tūkstančius metų. Lietuvoje tiek sovietmečiu, tiek nuo Nepriklausomybės paskelbimo visada buvo gana daug šia liga sergančių žmonių. Aišku, gerėjant gyvenimo lygiui susirgimų mažėja.