Profesorius, dalyvavęs spaudos konferencijoje Seime, pabrėžė, kad užkrečiamos ligos išgyvena savotišką renesansą ir jau kelerius metus pasaulio mokslininkai spėliojo, kada pasirodys rimtesnis virusas, kuris persiduos iš gyvūno žmogui, mutuos ir ims kelti nemenkų problemų. Būtent todėl koronaviruso protrūkis nekėlė nuostabos su užkrečiamomis ligomis dirbantiems medikams.
„Kasmet 25 milijonus eurų išleidžiame gripo gydymui. <..> O kai atėjo koronavirusas, supratome, kad reikia ruoštis. Kinija mums davė šiek tiek laiko, Italija parodė, kaip viskas gali būti sudėtinga. Turime suprasti, kad, deja, mes negyvensime taip, kaip gyvenome iki Covid-19 protrūkio“, – sakė jis.
Profesorius, kalbėdamas apie karantino nutraukimą arba švelninimą, pacitavo Danijos premjerę Mettę Frederiksen, kuri sakė, kad dabartinę situaciją galima palyginti su vaikščiojimu lynu, jei skubėsime – nuslysime.
„Šiuo metu į kiekvieną asmenį reikia žiūrėti, kaip į koronaviruso nešiotoją. Bet kaip mes galime kovoti su priešu, jei nežinome, kur jis yra ir kiek jo yra? Reikia plėsti naujus modernius testavimo metodus, tam, kad žinotume, kas jau turi imunitetą. <..> Kai kurie tyrimų duomenys rodo, kad iš 7 infekuotų, 6 gali nežinoti, kad yra užsikrėtę. Svarbu, kad kiekvienas savo ginklais kovotų. Jei greitai būtų įdiegti ekstra metodai, tyrimai, gal viskas vyktų lengviau. Greitieji antigeno testai taip pat svarbu“, – kalbėjo profesorius.
Anot jo, tai, kas savaitgalį nutiko Nemenčinėje, kai buvo užfiksuotas koronaviruso protrūkis vienoje iš įmonių, deja, gali nebūti vienetinis atvejis.
„Nenoriu būti blogu pranašu, bet tokių atvejų bus. Mokslininkai pesimistiški, manoma, kad, jei atšils oras, plitimas nenustos. O jei nustos pas mus, tai nebūtinai nustos pas kaimynus. <..> Liga yra nauja ir iki galo neaišku, kiek gali išsilaikyti imunitetas, kaip jis formuojasi. Taigi, jei ir bus sukurta vakcina, gali būti, kad reikės revakcinuotis kasmet, kaip tai darome su gripu“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Pasak profesoriaus, apie karantino nutraukimą ir jo švelninimą reikia kalbėti atsargiai, bet visgi jau reikia, nes socialinės ir ekonominės pasekmės taip pat gali būti skaudžios. Tiesa, yra dalykų, kurie, jo manymų, turėtų likti ir pasibaigus karantinui, gal net „strigti“ mūsų sąmonėje visam laikui.
„Socialinių apribojimų, manau, niekada neatsisakysime. Gal atsiras mada nešioti kaukes viešajame transporte visą laiką, gal nebeduosime vieni kitiems rankos taip dažnai. Būtų gerai, kad pradėtume svarstyti, kaip kuo daugiau žmonių grąžinti į darbo rinką. Kitu atveju, aišku, kas gresia“, – aiškino profesorius.
Anot jo, reikia aiškiai svarstyti, kokie verslai ir kokias apsaugos priemones pritaikę jau galėtų imtis darbo. Privalu apie tai pradėti diskutuoti jau dabar.
„Visgi, svarbu suprasti, kad jūs galite apgauti vienas kitą, bet viruso neapgausite. Jei sudarysime galimybę plisti, jis plis“, – aiškino profesorius.
Jis taip pat pripažino, kad kaskart atsiradus naujam virusui, atsiranda ir sąmokslo teorijos. Dabar tokių taip pat girdėjęs.