Premjerė Ingrida Šimonytė dar praėjusią savaitę pasiuntė žinią, kad COVID-19 situacijos gerėjimas šalyje sustojo. Nors stebimas naujų nustatomų atvejų skaičius ūgtelėjo, ekspertai ramina, kad artimiausiu metu Lietuvai negresia palikti žaliosios epidemiologinės zonos. Tiesa, nerimaujama, kad dėl per vangios vakcinacijos rudenį situacija gali stipriai pablogėti.
Karantino įvedimą apspręs imunizacijos lygis?
Paklaustas, ar rudenį galima išvengi karantino, Nepriklausomos ekspertų tarybos narys, Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga neslėpė, kad tai prognozuoti sunku.
„Jei nebus pakankamo imunizacijos lygio, tai vienokios ar kitokios apimtiems karantino priemonių gali prireikti. Juo labiau kad yra duomenų, kad neimunizuoti žmonės 1,5 karto dažniau patenka į ligoninę. Ir didžioji dauguma, virš 95 proc., tų žmonių, kurie patenka į ligonines, yra neimunizuoti.
Tai jei mes neartėsime link mūsų užsibrėžtos idealios 90 proc. ribos ar artėsime pernelyg lėtai, vienokie ar kitokie karantinai, siekiant apsaugoti funkcionuojančią mūsų sveikatos sistemą, gali būti taikomi“, – kalbėjo jis portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Totalūs ribojimai – klaida
Anot buvusio Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo profesoriaus Sauliaus Čaplinsko, šiuo metu matomas dėsningas viruso plitimas ir viskas vystosi taip, kaip leidžia prognozuoti imunologijos dėsniai. Tačiau, jo manymu, jei toliau bus netgi galvojama apie tokius drastiškus, totalius ribojimus, kokius jau turėjome, tai bus didžiulė klaida.
„Tokie drastiški ribojimai, tokie užsidarymai, likimas namuose ir niekur iš jų negalėjimas išeiti, jau akivaizdžiai matome, kad buvo klaida. Žmonės negalėjo net išeiti į gryną orą ir panašiai, vaikučiai buvo uždaryti namuose. Mes turėtume pripažinti ir aiškiai pasakyti, kad taip, mes turime įrankius, mes daug ką žinome apie šią ligą ir mes galime ją valdyti.
Tačiau pilnai suvaldyti negalime. Lokalių protrūkių, lokalių žmonių netekčių tikriausiai mes neišvengsime, bet visa tai mes galime sumažinti. Čia svarbu, kad suprastume, jog turime gyventi naujoje realybėje. Tai reiškia, kad kuo daug žmonių turi žinoti savo COVID-19 statusą ir, jei nėra jokių medicininių kontraindikacijų, – pasiskiepyti“, – aiškino specialistas.
DIENOS PJŪVIS. Karantinas jau atrodo neišvengiamas: ką mano ekspertai?
Delta atmaina neišvengiamai paplis Lietuvoje
Nors jau kurį laiką stebimas vakcinacijos sulėtėjimas, vertindamas dabartinę skiepijimo eigą šalyje M. Strioga teigė, kad tiek Europos, tiek pasaulio mastu rodikliai yra palyginti neblogi, netgi esame tarp pirmaujančiųjų.
„O kalbant apie Delta atvejus, jų dar nustatyta tik keliolika ir ten, kur buvo atlikta sekoskaita. Tai koks tas vakcinacijos poveikis bus, tą matysime. Savaime aišku, kad jis bus. Savaime aišku, galbūt užsikrėtusiųjų ir daugiau bus nustatoma.
Bet tokių, kuriuos tektų guldyti į ligoninę, arba ir letalių išeičių neabejotinai bus mažiau. Tą rodo ir Izraelio patirtis, kur atvejų nustatoma daugiau, bet ligoninių apkrova ir nepalankių išeičių rodikliai kol kas nedidėja“, – pasakojo onkoimunologas.
Jis konstatavo, kad Delta atmaina neišvengiamai ateis į Lietuva, nes kelionės į kitas šalis ir į Lietuvą yra leidžiamos.
„Nesame izoliuoti kaip Šiaurės Korėjoje, bet tai, kaip mes gebėsime amortizuoti Delta atmainos atėjimo padarinius, priklausys nuo to, kokia dalis populiacijos bus vakcinuota.
Ir kalbant apie atmainas, kurios turi itin didelį gebėjimą plisti – faktiškai daugiau nei dvigubai už originaliąją atmainą ir beveik 60 proc., lyginant su alfa atmaina, – tai to imuniteto reikia apie 90 proc. O turint omenyje jaunesnius nei 12 m. vaikus, kurie nėra skiepijami, visi likusieji turėtų 100 proc. būti paskiepyti. Tai yra nerealu, bet link to artėti reikia“, – pasikartojo jis.
Įspėja ir dėl migrantų
Gydytojas infektologas prof. Alvydas Laiškonis portalui tv3.lt teigė esantis įsitikinęs, kad karantinas rudenį vėl bus skelbiamas.
„Karantiną tikrai turėtume turėti vėl, nes virusas yra gyvybingas ir yra mutacijos, kurios štai tiek, kaip matome, Australijoje, tiek Jungtinėje Karalystėje padarys savo. Taip pat labai daug yra dar neskiepytų žmonių ir išties jiems sudėtinga ką įrodyti. Nesiskiepija ir viskas“, – sakė gydytojas.
Nepaisant imunizaciją turinčių asmenų kiekio, kuris jau siekia beveik 50 proc., nuogąstaujama, kad to nepakaks suvaldyti naujai koronaviruso bangai šaltuoju metų laiku. Nerimą kelia ir plintančios atmainos, kurių perdavimo rizikos net ir skiepai visiškai neeliminuoja.
Anot profesoriaus, dėl šių priežasčių mažai abejonių, kad bus pradėta ir revakcinacija.
„Nes niekas nežino, kiek laiko laikysis antikūnai ir vakcinos sukurtas imunitetas. Dabar turime tik tuos duomenis, kad pasiskiepijusiems sausį antikūnų dabar dar yra. Bet kiek jie laikysis, sunku pasakyti. Dėl to dar yra daug nežinomųjų“, – sakė A. Laiškonis.
Siūlymus po 9–12 mėn. pirmiausia pradėti medikų ir labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių skiepijimą išsakė ir M. Strioga.
Portalas tv3.lt primena, kad „Pfizer“ ir „BioNTech“ jau pareiškė sieksiančios priežiūros institucijų leidimų trečiai savo vakcinos nuo COVID-19 dozei.
Taip dar vieną papildomą rizikos veiksnį A. Laiškonis įvardijo į šalį plūstančius migrantus: „Štai girdime žinias, kad buvo pabėgę iš izoliacijos vietos, nežinia, kur bastėsi.“
„Karantinui paskelbti daug proto nereikia“
Tuo metu biomedicinos mokslų daktaras, LSMU lektorius, buvęs Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininko pavaduotojas ir Lietuvos atstovas Europos Komisijos Farmacijos komitete Rimas Jankūnas, konstatavęs, kad atvejų skaičius neišvengiamai augs, negailėjo kritikos dabartinės ekspertų tarybos veiksmams ir neslėpė, kad daug proto karantinui paskelbti nereikia.
„Nors tai gali būti neišvengiama susidūrus su nauju nepažįstamu virusu, bet turint pusantrų metų patirtį karantino paskelbimas būtų savo nekompetencijos pripažinimas. Realiai kokia ekspertų taryba bebūtų, paskelbus karantiną ji turėtų būti paleista, o Vyriausybė – atsistatydinti.
Ar galima išvengti karantino? Be abejo, taip. Pirmiausia reikia to norėti, paskui – pasitelkti kvalifikuotus specialistus, kurie kol kas ne tik ignoruojami, bet ir tildomi. Pagal kompetenciją, o ne pagal lojalumą parinkti specialistai pateiktų racionalius siūlymus, tarp kurių galėtų būti ventiliacijos reikalavimai, vietų ligoninėse užtikrinimas, adekvati ligos diagnostika, mat nesąmonė diagnozuoti ligą vien pagal PGR testą“, – dėstė specialistas.
Anot jo, sunku būtų viską išvardinti, nes tam būtina kvalifikuotų ekspertų komanda. Tačiau, pabrėžė pašnekovas, labai svarbu, kad ekspertams nedarytų įtakos verslo (pvz., vakcinų, testų ir kaukių gamintojų) interesai.
„Jei savų ekspertų nepakaktų, naudinga būtų paprašyti skandinavų pagalbos – jie praeitą žiemą karantinų išvengė“, – pridūrė jis.
Pašnekovas tikino, kad ekspertų taryboje, skirtoje epidemiologinei krizei valdyti, nėra nei epidemiologų, nei krizių valdymo specialistų. Taip jis teigė, kad tarybos priimti sprendimai gali užtikrinti mirtingumo padidėjimą dar metams ar keliems, o dėl ilgo mokyklų uždarymo nukentėjo vaikų psichinė sveikata ir žinios.
R. Jankūno tvirtinimu, ekspertų tarybos planų absurdiškumas paaiškėja pažiūrėjus, kas jų buvo numatyta prieš nepilną pusmetį: „Jei viskas būtų kaip jie planavo, tai praėjusią savaitę jau būtų buvę galima priimti sprendimus pagal A scenarijų: tik dabar būtų galima atsisakyti kaukių lauke, neberiboti žmonių kontaktų ir susibūrimų, jau būtų leista judėti tarp savivaldybių (bet nerekomenduojama). Be to, galėtų būti atnaujintas kontaktinis mokymas mokyklose...“
COVID-19 šuolis neišvengiamas ir po masinės vakcinacijos?
Kitokią nuomonę R. Jankūnas išsakė ir masinės vakcinacijos klausimu. Jo teigimu, būtų neprotinga ir net pavojinga manyti, jog didelės žmonių dalies paskiepijimas išspręs visas problemas.
„Paskiepytų žmonių kiekio įtaka COVID-19 plitimo mastui yra ribota. Praėjus tam tikram laikui po karantino prasideda COVID-19 šuolis, taip pat ir po masinės vakcinacijos. Nėra mokslo duomenų, kurie rodytų masinės vakcinacijos pandemijos įkarštyje poveikį. Prieš kelis mėnesius prof. Geert Vanden Bossche perspėjo, kad taip bus, bet sprendimų priėmėjai nenorėjo klausyti. Profesorius su kolegomis ne taip seniai suvaldė Ebola protrūkį Afrikoje. Kažin kaip įgyvendinti tokią užduotį sektųsi jį kritikuojantiems ar cenzūruojantiems specialistams?
Turimi duomenys leidžia manyti, kad paskiepytieji platina COVID-19 mažiau, tačiau nesunku nuspėti, kad jie mažiau platina natūralų virusą ir atmainą, prieš kurią vakcina veiksminga, t. y. alfa. Bet nėra žinoma kaip jie platina beta, delta, lambda... Antai, Europoje šiuo metu COVID-19 greičiausiai plinta Izraelyje ir Jungtinėje Karalystėje – šalyse, kuriose paskiepyta daugiausia gyventojų. Kaltinama delta. Kai kas aiškina, kad ji ten paplito dėl tiesioginių skrydžių į Indiją, tačiau skrydžiai iš (Naujojo) Delio vyksta ne tik į Londoną ir Tel Avivą, bet taip pat ir į Frankfurtą, Amsterdamą, Paryžių, Romą, Belgradą...“ – savo įžvalgas dėstė jis.
Specialistas tikino, kad juo labiau nėra mokslo duomenų apie persirgusiųjų skiepijimo naudą: „Persirgusius draudžiama įtraukti į COVID-19 vakcinų klinikinius tyrimus. To negana, tie klinikiniai tyrimai dar nebaigti, pvz., „Pfizer“ privalo pateikti galutinę pagrindinio klinikinių tyrimo ataskaitą Europos vaistų agentūrai iki 2023 metų gruodžio 31 d.“
Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad kalbant apie imunitetą nėra teisinga vien koncentruotis į antikūnus pamirštant kitas imuninės sistemos grandis, pvz., vietinį gleivinės imunitetą, T ir B limfocitus.
Ragino mokytis iš klaidų
S. Čaplinskas taip pat akcentavo, kad siekiant valdyti pandemiją vertėtų pasimokyti ir iš padarytų klaidų.
„Jau reikėjo, bet niekada nevėlu mokytis iš pandemijos, viruso ir iš pačių ar kitų daromų klaidų. Pradėkime nuo to, kad Pasaulio sveikatos organizacija jau daug metų prieš šią pandemiją įspėjo, kad per paskutinius 50 metų 4 kartus išaugo užkrečiamųjų ligų pavojus ir buvo prognozuojama pandemija. Tik buvo neaišku, kada, koks virusas ir kaip plačiai jis plis. Tai pirma klaida.
Kita klaida, kuri buvo padaryta, kad vis tik per vėlai buvo sureaguota į šį iššūkį – tiek pasauliniu mastu, o Lietuvoje buvo naiviai galvojama, kad mažomis pajėgomis, viena institucija gebės susitvarkyti su šiuo virusu. Per vėlai atkreiptas dėmesys į tarpsektorinį bendradarbiavimą, ypač diagnostikos išplėtimą, privačių sveikatos įstaigų įtraukimą“, – vardijo užkrečiamųjų ligų specialistas.
Anot pašnekovo, daug buvo blaškomasi ir pateikiant informaciją visuomenei apie apsaugos priemones tiek bendrąją prasme, tiek kaukes, kas yra COVID-19 infekuotas žmogus, kas sergantis ir pan.
„Laikas nuo laiko buvo koncentruojamasi į vieną kažkurią priemonę. Dabar kalbama vien apie skiepus, tai vėl bus klaida, jei nematysime viso spektro priemonių, kurios yra būtinos norint nugalėti pandemiją. Juo labiau to nepavyks padaryti vienoje kurioje šalyje“, – pažymėjo S. Čaplinskas.
