Štai vyriausiasis Jungtinės Karalystės patarėjas sveikatos klausimais Chrisas Whitty neseniai pareiškė, kad nėra realu visiškai sustabdyti koronaviruso atmainų plitimo uždarant sienas. Tuo metu ateityje į viruso sukeliamą ligą galimai bus žvelgiama kaip į sezoninį gripą.
Portalo tv3.lt kalbinti specialistai sutinka, jog scenarijus, kad COVID-19 taps įprasta sezonine liga, neišvengiamas, ir tik laiko klausimas, kada tai nutiks.
Vis tik pabrėžiama, kad koronavirusinė infekcija su gripu negali būti lyginama, o kasdieniame gyvenime bent kuriam laikui turėsime įprasti prie naujų normų.
Sezonine liga gali tapti ir tik po kelių metų
Anot užkrečiamųjų ligų specialisto, prof. Sauliaus Čaplinsko, akivaizdu, kad ateis laikas, kad į šį koronavirusą žiūrėsime kaip į gripo virusą. Visgi tai gali užtrukti ir dvejus, trejus metus.
„Dar nuo pat pandemijos pradžios buvo piešiami keli ligos vystymosi scenarijai. Buvo manoma, kad gal vis tik virusą pavyks sulaikyti Kinijoje, tam neįvykus buvo laukiama pasaulinio protrūkio, prasidedančios pandemijos. Vienas iš scenarijų buvo ir tai, kad viruso sukeliama liga tampa sezonine. Kaip matėme, gana greitai tapo aišku, kad vis tik yra pasaulinis protrūkis, pandemija. Dabar yra laiko klausimas, kada šio viruso sukeliama liga taps sezonine“, – kalbėjo jis.
Specialisto aiškinimu, situacija šiuo metu tokia, kad viruso sulaikyti jau nepavyko, todėl vienintelis kelias – mažinti plitimą, riziką ir daromą žalą.
„Virusas jau pateko į Lietuvą, plinta ir toliau pateks. Dabar kuo toliau sėkmingiau mažinsime viruso keliamą žalą, viena vertus, taikydami nemedicinines prevencijos priemones, ką jau daug žmonių išmoko, kita vertus, turint kuo daugiau pasiskiepijusių ar persirgusių žmonių, tobulinant gydymo metodus, diagnostiką ir įgalinant žmones, kad jie patys galėtų valdyti savo rizikas, tada ir turėsime kaip idėją, kad virusas bus kaip sezoninis gripas“, – dėstė S. Čaplinskas.
Žingsnis link ligos sezoniškumo – pakankamas visuomenės imunitetas
Antrindamas jam LSMU profesorius, gydytojas infektologas Alvydas Laiškonis pažymėjo, jog, akivaizdu, pandemija staiga neužsibaigs, tačiau COVID-19 taps įprasta sezonine virusine infekcines liga, kaip panašiai yra ir su gripu.
„Kai suformuosime visuomenės imunitetą, tada ir turėsime sezoninę ligą. Turime prieiti iki pirminio lygmens, kai jau turėsime tam tikrą populiacijos dalį, kuri turi antikūnus. O toliau, kaip bet kokios kitos infekcinės ligos atveju, kai jau suformuotas pirminis imunitetas, tada paskiepijame, kiek reikalinga, o kitais metais jau skiepytųsi daugiau žmonių. Tada ir SARS-Cov-2 bus galima traktuoti kaip bet kokią virusinę ligą, tik reikia turėti pagrindą – kolektyvinį imunitetą. Jei nustojame jo, ką jau parodė tymų atvejis, turime ligos protrūkį“, – aiškino jis.
LSMU profesorius, Nepriklausomos ekspertų tarybos prie Vyriausybės narys Mindaugas Stankūnas savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad COVID-19 ypač taps mažesne problema, kai bus apsaugotos labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės.
„Ilgainiui prieisime tokį lygį, kai bus pasiekta masinė vakcinacija, susiformavęs didelis kiekis žmonių, turinčių imunitetą, tada problema taps mažesnė. Nes dabar labai svarbu pabrėžti tą dalyką, kodėl tas karantinas reikalingas. Ne dėl to, kad siektume virusą išnaikinti, to nepavyks padaryti, bet svarbiausia išsaugoti gyvybes, kad mirtų kuo įmanoma mažiau žmonių.
Kitas svarbus dalykas – išsaugoti sveikatos sistemą, kad ji nebūtų pertempta, nenukentėtų kitų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas. Trečias dalykas, mums labai svarbu pasiekti tokį lygį, kai visą pandemiją galėsime valdyti įprastomis priemonėmis – testavimu, kontaktų atsekamumu ir panašiai. ir tada turėsime COVID kaip vieną iš sveikatos problemų ir su ja gyvensime“, – vardijo jis.
Pašnekovas pabrėžė, kad nors dabar turimas ginklas prieš ligą – vakcina, kita vertus, nėra žinoma, kokios plis viruso atmainos.
„Aišku, esu optimistas, juk ir vakcinų kūrimas nesustoja ties tuo, ką turime dabar, yra vykdomi tolimesni tyrimai. Yra kuriamos antros kartos vakcinos, kurios jau esančioms atmainoms būtų veiksmingesnės ir ateityje, manau, jos bus vis labiau tobulinamos“, – sakė M. Stankūnas.
Karantinas – jau praeities priemonė?
Paklaustas, ar galvojant apie COVID-19 kaip sezoninę ligą jau išties metas pamiršti griežtus karantinus ir sienų užvėrimus, S. Čaplinskas akcentavo, kad viruso sulaikyti jau nepavyko, todėl laikas permąstyti veikimo strategiją ir veiksmus.
„Kitiems virusams gal tokių priemonių ir reikės, nes tai ne pirma ir ne paskutinė pandemija. Bet šiuo metu jau aišku, kad pasaulis nepajėgė sulaikyti viruso. Dabar reikia eiti prie mažinimo strategijos, kad jis kuo mažiau plistų ir keltų neigiamų pasekmių. Tad reikia ne į karantiną orientuotis, o individualios rizikos mažinimą kiekvienam žmogui – šeimai, organizacijai“, – aiškino profesorius.
Su tuo, kad griežti ribojimai išseko, sutiko ir A. Laiškonis. Anot jo, jau ir kitose šalyse atlaisvinami judėjimo ribojimai.
„Ir Prancūzijoje jau pradėjo atlaisvinti komendanto valandą, kitus ribojimus, nes neišeina visą laiką laikyti visus uždarytus, tai nepasiteisina. Bet svarbu, kad patys žmonės savo sąmoningumu kažką darytų“, – sakė jis.
S. Čaplinskas pabrėžė, kad tam žmonėms reikalingos ne tik žinios, bet ir instrumentai, jog rizika būtų kiek įmanoma mažinama.
„Pradėkime nuo to, kad žmonės turėtų kaukes, dezinfekcines priemones, galų gale vandens ir muilo ir vėdintų patalpas. Klausimas, ar visi senjorai turi kaukių, nes jei jie jas retai keičia, tai jau faktas, kad čia priemonė neveiks. Toliau – diagnostika, kitos šalys jau dalina po du greituosius testus į savaitę, kad pats žmogus galėtų valdyti riziką ir priimti informuoto žmogaus sprendimą. Toliau turėtų būti prieinami skiepai ir vėlgi informuotas žmogaus sprendimas“, – dėstė specialistas.
Galimus ateities viruso valdymo įrankius M. Stankūnas savo ruožtu iliustravo reziumuodamas dar kovo antroje pusėje „Lancet“ publikuota studija, kur britų mokslininkai paskaičiavo, kad vadinamųjų nefarmacinių priemonių, kaip antai kaukių didesniuose renginiuose dėvėjimo, greičiausiai vidurinio laikotarpio perspektyvoje dar nepavyks atsisakyti.
Visgi kartu S. Čaplinskas atkreipė dėmesį, kad viskas pirmu skiepijimo ratu dar nesibaigs ir laikas galvoti apie revakcinaciją: „Visada bus tokių žmonių, kurie nenorės ar negalės pasiskiepyti, kam nesusiformuos imunitetas arba kam imunitetas bus išblėsęs. Taigi viskas nesibaigs pirmu etapu, visus suskiepijus iki Mindauginių, juo labiau kitiems reikės skiepytis iš naujo.“
Šiltuoju sezonu atsipūsime lengviau?
Anot S. Čaplinsko, tikimybę, kad COVID-19 taps sezonine liga, patvirtina ir naujausi moksliniai duomenys.
„Jie rodo, kad saulės šviesa koronavirusą inaktyvuoja 8 kartus greičiau, nei manyta anksčiau. Tyrimų duomenis rodo, kad SARS-Cov-2 virusas yra 3 kartus jautresnis žemiems ultravioletiniams spinduliams nei gripo A virusas. Ir taip buvo aišku, kad koronavirusai daugiausiai plinta šaltuoju metų laikotarpiu, o nauji duomenys tai tik dar patvirtina“, – sakė profesorius.
Kita vertus, pridūrė jis, iš realių pasaulio duomenų matoma, kad ir ten, kur šilta kiaurus metus, virusas vis tiek plinta.
Dėl poveikio organizmui lyginti su gripu negalima
S. Čaplinskas kartu priminė, kad COVID-19 ligą sukeliantis virusas toli gražu nelygintinas su gripo virusu.
„Koronaviruso pasekmės, jo patogenezė, t. y., kaip jis pažeidžia mūsų kūną, iš esmės skiriasi nuo gripo viruso. Juo labiau dar neaiškios ilgalaikės pasekmės, kokie bus liekamieji reiškiniai ir lengvai persirgusiems žmonėms, kad ir po vienerių metų. Į tai dar mokslas atsakyti negali.
Viena aišku, kad tai yra vaskulinis virusas, pažeidžiantis kraujagysles, kurios yra visur. Dar tas neaiškus ryšys su trombozėmis, jei padaugėja trombocitų po skiepo, tai reikia išsiaiškinti, kaip tai gali būti susiję su skiepu. Kuo toliau, tuo mokslas žino daugiau apie šią ligą ir virusą, bet atsiranda ir naujų neatsakytų klausimų“, – neslėpė užkrečiamųjų ligų specialistas.
