Redakcija rekomenduoja

Nepajėgiant pažaboti COVID-19 pandemijos vis didesnį nerimą specialistai išsako dėl naujų viruso atmainų plitimo. Kol skiepų gamintojai skuba lygintis, kieno vakcina turėtų efektyviau su jomis kovoti, imunologė Aurelija Žvirblienė pasakoja, kad daryti tokias išvadas dar per ankstyva. Kartu ji priduria, kad kovoje su virusais ne mažiau svarbus ir proveržį žadantis gydymas dirbtinai sukurtais antikūnais.

Saulius Skvernelis tikisi, kad susivieniję valstiečiai ir darbiečiai geriau atstovaus opozicijos interesus, o durys lieka atviros ir susitarimo nepasirašiusiems socialdemokratams. Buvęs premjeras kol kas skeptiškai vertina R. Karbauskio vadovaujamą šešėlinę Vyriausybę, o Ingridos Šimonytės vadovaujamo ministrų kabineto darbe mato ir pliusų, ir minusų. Po valstiečių ir darbiečių pasirašyto opozicinių frakcijų susitarimo opozicijos lyderiu tapo buvęs premjeras Saulius Skvernelis.

Griežti JAV pareiškimai Rusijos ir Kinijos atžvilgiu paskatino kalbas apie galimą šių valstybių suartėjimą. Dvi autoritarinės galios valstybės jau ir pačios neslepia, kad „yra poreikis  mobilizuoti vienminčius“, tačiau ekspertai atkreipia dėmesį ir į galimą interesų konfliktą tarp Pekino bei Maskvos. Praėjusią savaitę įvykęs JAV ir Kinijos aukščiausio lygio diplomatų susitikimas Aliaskoje turėjo vienintelę pozityvią reikšmę – faktą, kad jis apskritai įvyko.

Karantinas pratęstas dar mėnesiui. Tačiau ne visų „juodųjų“ – labiausiai sergančių – savivaldybių merai sutinka, kad ilgesnis visuotinis karantinas reikš geriau valdomą situaciją. Anaiptol, kai kurių savivaldybių vadovų teigimu, gyventojai nebesistengia laikytis apribojimų, mat nuo jų pavargo. Penktadienį ministrų kabinetas karantiną pratęsė iki balandžio pabaigos, o judėjimo ribojimus visoje Lietuvoje – iki balandžio 6 dienos imtinai.

Dar mėnesiui pratęsusi karantiną penktadienį Vyriausybė iki balandžio 7 d. vėl grąžino ir judėjimo tarp savivaldybių ribojimus. Nors šalies premjerė siūlė „mažiau bruzdesio“ per Velykas ir priešventiniu laikotarpiu, kiti stebėjosi, kodėl grįžtama prie jau išsisėmusių priemonių ir tik bandoma gyventojų kantrybė. Premjerė Ingrida Šimonytė paragino žmones per Velykas likti namuose, likti ten, kur gyvenama, ir taip šiek tiek sumažinti bruzdesio ir judėjimo.

Vieninteliame Lietuvoje Kėdainiuose veikiančiame krematoriume pernai buvo sudegintas kas septintas mūsų šalyje miręs žmogus. Jam vadovaujantis Bernardas Vilkelis neslepia, kad per pandemiją kremuojama gerokai daugiau palaikų, tačiau, anot jo, vien tuo skaičiuoti verslo sėkmę būtų neteisinga. Per praėjusius metus Lietuvoje buvo kremuota 7,3 tūkst. žmonių – 50 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Krematoriumą valdančios bendrovės K2 LT pajamos padidėjo 43 proc., pelnas – 50 proc.

Kitą mėnesį, kaip žadama, Lietuvą turėtų pasiekti ketvirtoji – „Johnson & Johnson“ gamintojo – vakcina nuo COVID-19. Nors kai kurie ją jau lygina su kitais skiepais ir svarsto dėl pastarosios vakcinos pakankamo efektyvumo, kiti pabrėžia jos privalumus.

Jau metus laiko ieškome būdų, kaip pažaboti pavojingo viruso plitimą ir braižome pandemijos valdymo planus, tačiau elementariausiai stokojame tam būtinų specialistų. Šiuos įspėjamuosius signalus jau kurį laiką siunčia patyrę šalies infektologai. O statistika nedžiugina – per metus paruošiamas vos vienas kitas infekcinių ligų gydytojas, o kas penktas visuomenės sveikatos specialistas renkasi dirbti ne visuomenės sveikatos institucijose.

Valdantieji užsimojo keisti valstiečių alkoholio draudimus. Laisvėtų pardavimo laikas, amžiaus cenzas ir reklamos ribojimai. Idėjos autoriai tikina, kad taip mažės šešėlis ir bus galima daugiau pinigų skirti visuomenės sveikatai ir jaunimui. Vienas iš draudimų „krikštatėvių“ Aurelijus Veryga tokias valdančiųjų idėjas vadina nelogiškomis ir tikina, kad praėjusios Vyriausybės priimtos priemonės veikia puikiai bei sulaukia tarptautinio pripažinimo.

Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis neslepia, kad verslas yra verslas, tad atsiradus geram pasiūlymui, su ilgai kurtu prekybos tinklu atsisveikinti jam nebūtų liūdna. Tačiau kol kas jis to nežada daryti, bet ruošiasi pokyčiams ir iššūkiams. Anot verslininko, į Lietuvą ateinant naujam prekybos tinklui, visi konkurentai turės kažko imtis, tikėtina, kad daugelis mažins kainas.

Valdžia užsimojo keisti Kelių eismo taisykles. Pakeitimai numato atskiras gatves dviratininkams, atskirus šviesoforus viešajam transportui, planuojama panaikinti ir kai kuriuos dabar egzistuojančius kelio ženklus. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia svarbiausius Susisiekimo ministerijos siūlomus Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimus.

Konstitucijoje numatyta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Tačiau norėdamas sužinoti, kiek tiksliai pinigų jam priklauso, žmogus turi pasistengti, kad valdininkai iš tiesų imtų tarnauti. Jei nepaprašysite, „Sodra“ ir neperskaičiuos pensijos, nors galbūt jums priklausytų ir didesnė išmoka. Per trisdešimtmetį Lietuvoje pasikeitė ne tik kelios valiutų, bet ir pensijų dydžiai. Pensininkė Valerija tikina, kad jos pensija per daugelį metų realiai sumažėjo.

„Dviejų greičių Lietuva“ – šis apibūdinimas labiausiai tinka dabartinėms koronaviruso plitimo tendencijoms šalyje apibūdinti. Duomenų mokslininkas konstatuoja, kad ateinančios savaitės nulems, teks susidurti su trečiąja banga ar toliau gyvensime svyruojant sergamumui. Apie tai, kad artimiausiomis savaitėmis laukia išbandymas, užsiminė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Pradinukai į klases jau sugrįžo, kitas žingsnis – abiturientai. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patikina, kad visi Lietuvos abiturientai į klases grįš vienu metu. Toks sprendimas priimtas, kad visų sąlygos pasiruošti egzaminams būtų vienodos. Be to, ministrė neatmeta galimybės abiturientus skiepyti nuo koronaviruso. Lietuvos abiturientai nerimauja, kaip jiems reikės pasiruošti valstybiniams brandos egzaminams nuotoliniu būdu.

Vatikanas paskelbė, kad nelaimins tos pačios lyties asmenų sąjungos, nes negali pritarti nuodėmei. Šį Šventojo Sosto pareiškimą patvirtino ir popiežius Pranciškus. Visgi kalbinti ekspertai tikina, kad šis Vatikano pareiškimas neprieštarauja praėjusiais metais išsakytai pontifiko paramai homoseksualų partnerystei, o Bažnyčia nelaiko homoseksualumo nuodėme.

Nors šiuo metu psichologais gali dirbti ir tam reikiamo išsilavinimo neturintys žmonės, siekis įteisinti psichologų praktinės veiklos licencijavimą Seime buksuoja daugiau nei dešimtmetį. Psichologų savivaldai raginant politikus imtis lyderystės, šie sako, kad sprendimas sunkiai įmanomas, jei pati specialistų bendruomenė negeba susitarti.

Nerimas dėl galimo trumpalaikio ar ilgalaikio nepageidaujamo šalutinio vakcinos poveikio dalį gyventojų pristabdo ar išvis atbaido nuo minties skiepytis. Tačiau ar esama atvejų, kai vakcinuotis apskritai negalima ar bent kažkuriam laikui nerekomenduojama? To pasiteiravus gydytojo infektologo prof. Arvydo Ambrozaičio, šis sakė, kad situacijos, kai skiepytis nėra rekomenduojama, yra žinomos ir vienodos visų skiepų atvejais.

Vladimiro Putino amžino derėjimosi su JAV laikai, panašu, eina į pabaigą. J. Bidenas, atviru tekstu pavadinęs Rusijos prezidentą žudiku, neberodo jokio noro su juo bendrauti. Baltieji rūmai tvirtina, kad yra paruošę ne tik diplomatines sankcijas, bet ir „nematomas priemones“, o ekspertai neatmeta ir kibernetinių išpuolių. Naujų sankcijų Rusijai įvedimas yra iš esmės laiko klausimas.

Baigėsi simbolinė kritikos pauzė valdantiesiems. Praėjus 100 naujosios Vyriausybės dienų valdžioje, krikšto, kuriuo ministrams tapo Covid-19 pandemija, nepalinkėtų joks konkurentas. Politologai santūriai giria Ingridą Šimonytę ir ministrų kabinetą už pirmuosius jų darbus valdžioje, tačiau įspėja, kad sunkiausia kliūtis – susidorojimas su ilgalaikėmis pandemijos pasekmėmis – jau visai ne už kalnų. Nuo to priklauso tolimesnis visų valdančiųjų likimas.

Ministerijos ilgai laukta įdiegti išankstinė pacientų registravimo informacinė sistema (IPR IS), panašu, kol kas palengvėjimo dėl mažesnių eilių neatnešė. Atvirkščiai – vyresnio amžiaus pacientams tik padidino naštą. Nors gydytojai vieną po kitos vardija naujosios sistemos spragas, prie jos iki balandžio turėtų prisijungti dauguma gydymo įstaigų, nes senosios sergu.lt svetainės nebeliks.

„Sputnik V“ gamintojai iš „Gamalei“ mokslinių tyrimų centro pareiškė, kad po vakcinacijos nemirė nė vienas žmogus. Tačiau pačioje žinutėje kalbama ne apie visus po vakcinavimo pasitaikančius ligų atvejus, o apie vakcinos efektyvumą nuo COVID-19. Tuo metu, kai Europos šalys viena po kitos skelbia apie „AstraZeneca“ vakcinos stabdymą dėl situacijos su pranešimais apie kraujo krešulių susidarymą kelioms dešimtims iš milijonų paskiepytųjų, Rusija trimituoja naujieną apie „nulinį mirtingumą paskiepi...

Jeigu tik žmogui suteikiama teisė be didesnių pastangų gauti papildomų pinigų, jis ja pasinaudos. Ypač koronaviruso pandemijos ir karantino metu, kai daugelis nerimauja dėl ateities. Gėdyti ar smerkti gyventojus, kad jie naudojasi tokiomis galimybėmis, yra bergždžias reikalas, įsitikinusi „Sodros“ vadovė socialinių mokslų daktarė Julita Varanauskienė.

Kiekviena šalis koronaviruso pandemijos ekonomines problemas sprendžia skirtingai. Vienos šalys tiesiog dalija pinigus gyventojams, kitos kuria sudėtingesnius paramos projektus. Ekonomistai pastebėjo, kad pernai Lietuvos valdžia irgi dalijo pinigus, jų gavo pensininkai. Toks sprendimas esą nudžiugino gyventojus ir paskatino vartojimą. Tačiau pinigai nebuvo skirti, tiems, kas iš tikrųjų nukentėjo nuo pandemijos.

Kaip pernai, taip ir šiemet, lietuviai kovo 16 dieną pasitiks karantine. Kai prieš metus Sauliaus Skvernelio Vyriausybė įvedė karantino režimą, niekas nesitikėjo, kad jis truks beveik metus. Daugeliui karantinas iš esmės pristabdė gyvenimo tempą ir įnešė daug nelauktų pokyčių. Klausimas, ar visi pokyčiai geri ir ilgalaikiai.

Jau metus kasdien girdime apie skelbiamus nustatytus naujus COVID-19 atvejus, kurių dauguma patvirtinami atlikus PGR tyrimą. Teigiamą jo atsakymą neturėtų stebėtis gavę ir jokių simptomų nejaučiantys žmonės, mat dalis gali būti besimptomiai nešiotojai. Tačiau specialistai sutaria, kad ne visais atvejais gautas teigiamas PGR rezultatas reiškia, kad žmogus serga ir yra užkrečiamas.

Rusijos sukurta vakcina „Sputnik V“ nuo koronaviruso, sąmoningai norėta to, ar ne, jau įvarė nesutarimų pleištą Europoje. Nepadėjo mums ir tai, kad Europos šalys nesugebėjo pakankamai greitai užsitikrinti tinkamo Vakarų šalių gamintojų vakcinų kiekio. Kai kurios Europos šalys savo valia renkasi rusiškąją „Sputnik V“, argumentuodamos, kad taip yra sprendžiamas žmonių gyvybių klausimas.

Estijos pasirinktas nuosaikus, „švediškas“ pandemijos stabdymas šią žiemą ilgainiui virsta perpildytomis ligoninėmis, į „lokdauną“ uždaroma visa šalis. Ekspertai ir politikai išskiria kelias pagrindines priežastis: visuomenė nepateisino rekomendacijų politikos, o vyriausybė nesugebėjo tinkamu laiku į tai sureaguoti. Baltijos valstybės epidemiologinė situacija itin staigiai blogėti pradėjo antroje vasario pusėje.

Kilus nuogąstavimams, kad „AstraZeneca“ vakcina gali skatinti kraujo krešulių susidarymą, Norvegija, Danija ir Islandija pranešė dviem savaitėms stabdanti skiepijimą. Iki Europos vaistų agentūros verdikto Lietuva nusprendė laikinai sustabdyti tik konkrečią vakcinos partiją ir ramina, kad skiepo nauda didesnė nei galima rizika. Negana to, politikai kaip tik siūlo šią vakciną siūlyti visiems, kurie nori, nelaukiant jų eilės.

Nors karantino metu neveikia viešojo maitinimo įstaigos ir lietuviai daugiau maisto suvartoja namuose, duonos gaminių parduotuvėse jie perka mažiau, sako didžiausios šalyje kepyklos „Vilniaus duona“ komercijos direktorius Artūras Kokoškinas. Jis teigia pastebintis keistą paradoksą: vartotojų nuomonės tyrimuose Lietuviai sako norintys pirkti sveikesnę duoną ar batoną, bet naujų sveikesnių produktų iš tiesų perka gana nedaug.

Vakaruose kyla vis daugiau nesutarimų dėl rusiškos vakcinos nuo COVID-19 panaudojimo savoms reikmėms. Tuo metu Rusijos vakcinos gamintojai skelbia siūlantys bendradarbiavimą britams – deklaruojamas siekis yra padidinti „AstraZeneca“ efektyvumą antrąja doze pasirenkant „Sputnik V“ vakciną.

Trečiadienį parlamentarai vėl grįš į Seimo posėdžių salę ir kibs į darbus. Nors didžiosios reformos nustumtos į rudens darbotvarkę, pavasarį darbų valdžiai nepristigs. Nors didžiąją dalį jėgų valdantieji tikina skirsiantys kovai su pandemija, parlamentarai spręs ir su koronavirusu nesusijusius klausimus, tarp jų – daug diskusijų sukėlusį partnerystės įteisinimą. Trečiadienį Seimas renkasi į pavasario sesiją.

Nors šiuo metu dalis gyventojų, išsigandę šalutinių reakcijų, nėra linkę skiepytis būtent „AstraZeneca“ vakcina, gydytojai teigia, kad čia ne vieta pageidavimams ir ramina, jog visi skiepai vienodai saugūs ir efektyvūs. Visgi naujo nerimo sukėlė žinia apie Austrijoje sustabdytą šios vakcinos partiją, kai po skiepo viena seselė mirė, o kita atsidūrė ligoninėje. Laikinai stabdanti vakcinavimą viena šių skiepų serija pranešė ir Lietuva.

Ekonomistai teigia, kad trumpuoju laikotarpiu laukia nemenkas kainų šuolis, o brangti gali įvairios prekės ir paslaugos. Ekspertų nuomone, Lietuva turėtų nevėluoti su karantino atlaisvinimais ir sekti didžiųjų Europos valstybių pavyzdžiu. To nepadarius, rekordinės bedarbių gretos gali susikrauti lagaminus ir išvykti iš Lietuvos.

Nors kai kurios savivaldybės gydytojus į regionus vilioja įspūdingomis sumomis, patys medikai sako, kad pavojingas procesas jau stipriai „užvestas“. Jų teigimu, buvusio premjero Sauliaus Skvernelio paraginimas rezidentams išvažiuoti puikiai veikia, o į regionų gydymo įstaigas atsigręžta COVID-19 krizei tik kaip reikiant surakinus pagrindines šalies ligonines.

Panašu, kad „Sodra“ skatina vaikus vienai šeimai gimdyti tik kas dvejus metus. Tokį patarimą tikina išgirdusi vilnietė Agnė. Jos antrasis vaikas gimė nepraėjus 2 metams po pirmagimės, tad motinystės išmoka jai buvo sumažinta 1500 eurų. Vis tik „Sodra“ padėjo rasti ir sprendimą, kaip šeimai prarasti mažiau pinigų. Agnė (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) pasakojo, kad pirmą kartą į motinystės atostogas išėjo 2019 metais.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė nerimauja dėl pedagogų nuotaikų. Kaip rodo tyrimai, beveik trečdalis vyresnių mokytojų per artimiausius kelerius metus norėtų palikti savo darbą. Mokytojai įvardina kelias priežastis, kurios jiems kelia nerimą, tarp jų – nežinia dėl darbo karantino metu ir per menkas ministerijos dėmesys jų atlyginimams.

Dar tik pradėjus gauti pirmąsias COVID-19 vakcinas ir kaip prioritetą skiepijant medikus, išskirtas šeimos gydytojų vaidmuo vykdant masinę vakcinaciją. Manoma, kad būtent ši grandis turėtų ir daugiausiai komunikuoti gyventojams apie skiepus. Patys gydytojai teigia, kad nors dėl to krūviai šiuo metu jau kiek išaugę, tačiau tai atsveria matoma pandemijos pabaigos pradžia.

Vis daugiau žmonių eidami į laidotuves neša nebe krepšelius ar vainikus, bet pinigų vokelius. Laidojimo namų atstovai pastebi, kad toks sprendimas yra suprantamas ir praktiškas. Anot jų, mirusiųjų artimiesiems labiau reikia pinigų nei gėlių. Ypač jeigu jų finansinė padėtis yra prasta ir laidotuvėms neužtenka savivaldybės skiriamos 320 eurų išmokos. Vilnietė Jolanta portalui tv3.lt teigė, kad mirusiojo artimiesiems labiau reikalingi pinigai, o ne vainikai ar gėlių krepšeliai.

Daugiausiai žibalo į diskusijų dėl vadinamosios Stambulo konvencijos ugnį pila joje minima socialinės lyties sąvoka. Dėl šio termino Konvencijos kritikai skuba kurti sąmokslo teorijas apie pavojų šeimai, Konstitucijai ir neva automatiškai įteisinamą tos pačios lyties asmenų partnerystę.

Nors daugiau nei metus trunkanti COVID-19 pandemija jau kaip reikiant išvargino žmones, LSMU profesorius Alvydas Laiškonis perspėja – šiemet viskas dar tikrai nesibaigs. Ilgametę patirtį sukaupęs infekcinių ligų gydytojas atviras – jam neramu ne tik dėl to, kokia situacija šalyje šiuo metu, bet ir netolimos ateities, mat Lietuva visiškai sugriovė kvalifikuotų epidemiologų rengimą.

Ketvirtadienį pranešus apie fiksuotas dar 13 britiškosios koronaviruso atmainos atvejų, bendras jų skaičius Lietuvoje perkopė 50. Specialistai nesiima vertinti, kiek plačiai ši atmaina šalyje jau galėtų būti išplitusi, tačiau neslepia nerimo, kad tai stabdys spartesnį karantino laisvinimą. Visgi dalis jų pabrėžia, kad visuomenėje nereikėtų sėti mutacijų baimės, nes jų saugantis prevencija lieka tokia pati.

Per metus prezidento Gitano Nausėdos komanda išgyveno jau du didelius pokyčius. Būrys pasikeitusių patarėjų nieko gero nereiškia, sako politologai. Tačiau šio pasitraukimo priežastys, jų teigimu, gali būti įvairios. Nuo didesnio atlygio privačiame sektoriuje – iki Covid-19 pandemijos keliamos įtampos ir paprasčiausio pervargimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę stojo ginti kritikuojamo kunigo Algirdo Toliato ir tai, kas vyksta viešojoje erdvėje, pavadino inkvizicija. Ekspertai tikina, kad šalies vadovas sąmoningai vengė įsitraukti į diskusijas dėl Stambulo konvencijos, tačiau jo išsakyti žodžiai nenuramino įsiliepsnojusių aistrų, o kaip tik įskėlė dar didesnį pleištą visuomenėje.

Ekspremjeras, Seimo narys Saulius Skvernelis nemato galimybės šioje Seimo kadencijoje ratifikuoti vadinamąją Stambulo konvenciją. Politiko teigimu, ties šiuo klausimu reikėtų padaryti pauzę, bent kol bus suvaldyta Covid-19 pandemija. Tačiau čia pat S. Skvernelis akcentuoja, kad Lietuvos gyventojai savo šalyje neturėtų jaustis nepatogiai dėl savo seksualinės orientacijos, politinių pažiūrų ar kultūrinių skirtumų.

Pacientai jau kuris laikas raginami kreiptis į medikus ir dėl viruso baimės neatidėlioti vizitų. Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Remigijus Mažeika sako tiesiai šviesiai: šiuo metu didžioji dalis medikų paskiepyti, ligoninės tampa vienomis iš saugiausių vietų. Anot įstaigos vadovo, nors dar neseniai įstaiga šaukėsi pacientų ir kvietė atvykti kad ir kitą dieną, šiandien, panašu, ledai pajudėjo iš vietos.

Stabilūs, bet toli gražu ne maži užsikrėtimo Covid-19 skaičiai Lietuvoje gali būti tyla prieš audrą. Mokslininkai įspėja, kad visiškai atsipalaiduoti dėl koronaviruso, kol sergamumas nepasiekė nulio, – per anksti. Maža to, sumaišties į ir taip sudėtingą situaciją įneša naujos koronaviruso atmainos. Net ir keli nauji viruso atvejai vietomis gali sukelti naujas susirgimų bangas. Palyginus su naujų kasdienių Covid-19 atvejų skaičiumi praėjusių metų pabaigoje, šiemet Lietuvai sekasi žymiai geriau.

Lygiai prieš metus, vasario 28-ąją, naktį Lietuvoje buvo pranešta apie pirmąjį užsikrėtimo COVID-19 atvejį. Nors šalis jau tris mėnesius gyvena griežtuoju antrojo karantino režimu, specialistai teigia matantys prošvaisčių ir ramina, kad tokia žiema, kokią teko išgyventi šiemet, jau nepasikartos. Nepaisant to, vis dažniau kalbama, kad „naujoje realybėje“ teks pratintis gyventi ilgesnį laiką.

Turbūt nėra žmonių, manančių, kad valstybė neturi ginti moterų nuo smurto, menkinimo ar diskriminacijos. Vis dėlto bet koks bandymas smurto apibrėžimą ir bausmes už jį įtvirtinti dokumentu atsimuša į sieną. Bene aštuonerius metus Lietuvoje netyla kalbos apie vadinamąją Stambulo konvenciją, kuri užkirstų kelią smurtui prieš moteris. Jos kritikai gąsdina, kad įtvirtinus dokumentą bus įteisinta trečioji lytis, tos pačios lyties asmenų santuoka bei pamokos apie du princus mokyklose.

Nors karantino režimu dar teks gyventi mažiausiai mėnesį, gydytojas infektologas Vytautas Usonis ramina, kad jau kovą koronavirusų aktyvumas slopsta, tad greičiausiai turėsime tokį patį sirgimų kritimą kaip ir pernai. Tačiau jis pažymėjo, kad net ir šiltuoju metų laiku, kai sergamumas COVID-19 sumažės, būtina išlaikyti tokias pačias skiepijimo apimtis. Anot gydytojo, didžiausia problema, kodėl dabar kyla tiek diskusijų ar net abejonių dėl kurios nors vakcinos, – komunikacijos spragos.