To pasiteiravus gydytojo infektologo prof. Arvydo Ambrozaičio, šis sakė, kad situacijos, kai skiepytis nėra rekomenduojama, yra žinomos ir vienodos visų skiepų atvejais.
„Viena tokių situacijų yra karščiavimas arba kokia ūminė infekcinė liga (peršalimas ar gripas), pasireiškianti karščiavimu. Tad tuo metu reikėtų palaukti keletą dienų, kol praeis simptomai.
Dar viena standartinė situacija – jei yra alergija vakcinos sudedamosioms dalims. Bet tai daugiau buvo reikalavimas nuo senesnių laikų, dabar vakcinos yra vis geriau išvalytos, vis mažiau pasitaiko jose medžiagų, kurios gali būti alergiškos“, – sakė jis.
Gydytojas kartu pridūrė, kad viena galimų, bet itin reta nepageidaujama reakcija į skiepą – anafilaksinis šokas. Todėl, jo teigimu, jei praeityje žmogus turėjo kokį polinkį į anafilaksinį šoką, reikėtų imtis papildomų atsargumo priemonių.
„Tokiu atveju po skiepo reikėtų palaukti 15–20 minučių po skiepo ir galbūt šalia galėtų būti gydytojas, kuris stebėtų žmogų“, – sakė profesorius.
Silpnesnė sveikata – ne kliūtis
Anot A. Ambrozaičio, jokios lėtinės ligos ar įsitikinimas, kad silpnesnės sveikatos žmogui reikia atidėti skiepijimą, nėra pagrindas atsisakyti vakcinos.
„Nei gydymas, nei kokios lėtinės ligos nėra ta situacija, kada reikėtų atidėti skiepą. Kaip tik reikia skiepyti pačius silpniausius, labiausiai sergančius, senyvo amžiaus žmones. Juk nuo jų ir pradedam skiepijimą. Juk jei jie susirgs liga, nuo kurios skiepijama, jie pirmieji kandidatai mirti, todėl juos reikia skiepyti anksčiau nei sveikus, tvirtus žmones, jaunimą“, – pabrėžė gydytojas infektologas.
Tačiau jei žmogus yra po operacijos, chemoterapijos, spindulinės terapijos, serga onkologine liga ir jaučia silpnumą, skiepą, gydytojo manymu, būtų galima atidėti kelioms dienoms ar savaitėms, kol tas silpnumas praeis.
„Nes, kaip žinia, po vakcinos irgi kai kuriais atvejais gali būti silpnumas. Taigi čia nėra kažkas tokio, ką būtinai šią akimirką reikėtų daryti, galima individuliu atveju pasvarstyti. Bet jei ta bloga savijauta užsitęsia ilgesnį laiką, tai jau nėra ko laukti“, – pabrėžė pašnekovas.
Gydytojas akcentavo, kad juo labiau vyresnių žmonių argumentai „kad man ir taip nebedaug liko“, „aš gal per silpnas skiepytis“ nėra pagrįsti.
Nėščiosioms galima drąsiai skiepytis?
Antrindama pašnekovui klinikinė farmakologė, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos patarėja Simona Stankevičiūtė tikino, kad prieš skiepus tikrai nereikia kažkokių ypatingų tyrimų, o galimos kontraindikacijos skiepui yra konkrečiai apibrėžtos.
„Skiepytis negalima, jei žmogus febriliai (daugiau nei 38,5 laipsnių temperatūros, – aut. past.) karščiuoja, guli ligoninėje su kokia bakterine infekcija ir panašiai. Kokios kontraindikacijos vakcinai gali būti, jos yra labai aiškios ir parašytos pakuočių charakteristikoje, jei yra alergija konkretiems vakcinos komponentams. Tačiau tiek nėščiosioms, tiek kitiems žmonėms ne tik galima, bet ir reikia skiepytis“, – pažymėjo ji.
Papildydamas pašnekovę A. Ambrozaitis priminė, kad skiepijant nuo gripo nėščiosios kaip tik įtrauktos į vieną pirmųjų rizikos grupių ir vakcinuojamos prioritetiškai.
„Jau seniai įrodyta, kad ne vakcina, o pats virusas kenkia vaisiui ir gali paskatinti priešlaikinį gimdymą ir lemti apsigimimus. Taigi nėra jokių įrodymų, kad vakcina kažkaip neigiamai veiktų vaisių“, – sakė jis.
Tačiau, kaip pasakojo gydytojas, etikos sumetimais klinikiniuose COVID-19 vakcinos tyrimuose, kurie buvo vykdomi su savanoriais, nėščios moterys nedalyvavo.
„Bet tai nereiškia, kad jos ši vakcina joms nėra tinkama. Vakcinos aprašuose rašoma, kad reikėtų pasitarti su gydytoju ir įvertinti galimos rizikos ir naudos santykį. Tai toks diplomatinis pasakymas, bet pasigilinus į mokslinius tyrimus matoma, kad šios vakcinos [„Pfizer“ ir „Moderna“, – aut. past.] yra sintetinės ir jų dalys – genomo medžiaga, RNR – pasilieka raumenyse.
Ji nepatenka į kraują, tik sužadina spyglio baltymo gamybą, o prieš tą baltymą, kuris atsiranda raumenyse, kur buvo suleista vakcina, organizmas pradeda gaminti apsauginius antikūnus, kurie ne žaloja, o kaip tik apsaugo kūdikį nuo infekcijos. Taigi galima drąsiai teigti, kad šios, kaip ir kitos negyvos vakcinos, tinka skiepyti nėščiosioms“, – aiškino A. Ambrozaitis.
Po skiepo imunitetas susidaro ir nejaučiant šalutinių reiškinių
Viešumoje pasirodžius žmonių skundams dėl šalutinių skiepų reakcijų imunologai ir gydytojai suskubo raminti, kad tai – kaip tik ženklas, jog organizmas gamina antikūnus. Tačiau, kaip pabrėžė S. Stankevičiūtė, jei po vakcinos žmogus jokių pojūčių nejaučia, tai jokiu būdu nereiškia, kad skiepas kažkaip neveikia.
„Reikia suprasti, kad šitoje siaubingoje pandemijoje visi mes norime grįžti į kontroliuojančiojo poziciją. Kada Vyriausybė atidarys savivaldybes, kad galėtume aplankyti artimuosius, kada bus atidarytos kavinės – nieko negalime kontroliuoti. Tai ką tada pradedame kontroliuoti? Imuninį atsaką sukontroliuosi, ligoniai kaip pašėlę tiriasi antikūnus.
Bet reikia nusiraminti ir suprasti, kad viskas, ką galima sau padaryti, – pasiskiepyti. Nereikia nei laukti, nei nelaukti tų šalutinių reakcijų, nereikia tikrintis antikūnų. Tereikia pasiskiepyti, plautis rankas, nešioti kaukę ir laikytis Vyriausybės nurodymų. Tai, kad žmogui nepasireiškė nepageidaujamos reakcijos, jokiu būdu nereiškia, kad jam neišsivystė imunitetas. Taip tikrai nėra“, – aiškino klinikinė farmakologė.
Antikūnų tyrimas nebūtinas
Nors prieš skiepijant pirmąsias prioritetines grupes – sveikatos priežiūros, socialinės ir globos įstaigų darbuotojus ir gyventojus, švietimo sektoriaus darbuotojus – buvo atliekami antikūnų testai ir jiems esant teigiamiems skiepas tuo metu perleidžiamiems dar imuniteto neturintiems asmenims, anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialisto, dabar tokios būtinybės nėra.
„Jiems buvo atliekami greitieji antikūnų testai tam, kad būtų nustatyta, ar žmogus yra persirgęs, ar turi antikūnų, ar ne. Turėtas labai ribotas vakcinų kiekis, tad siekta ją panaudoti kaip įmanoma efektyviau ir skirti tuo metu tiems, kurie nėra apsaugoti, nes neturi imunitetą“, – kalbėjo SAM Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Lukas Galkus.
Kaip aiškino jis, taip pat kadangi šiose prioritetinėse grupėse buvo stebimas ir didesnis sergamumas, tai buvo tikslinga juos tirti.
„Dabar, kai jau išėjome į bendrą populiaciją, čia sergamumas buvo mažesnis nei tam tikruose sektoriuose, todėl ir tirti nebuvo tikslinga. Kadangi vakcinų gaunama daugiau, norisi skiepimo tempą kuo labiau didinti. Tai tas papildomas testas ištemptų skiepijimo procesą, nes tai reikštų, kad žmogui papildomai reikėtų skirti 15 min. Ir jei per dieną siekiama suvakcinuoti šimtus, tūkstančius asmenų konkrečioje vietoje, tai tos 15 min. tampa labai brangios“, – portalui yra aiškinęs SAM specialistas.
Jis teigė, kad tiriant vakcinas tarp tiriamųjų būdavo ir persirgusių žmonių, kurie gavo vakciną, tad ji yra saugi tiek persirgusiems, tiek dar nesirgusiems asmenims.
Skiepai persirgusiems – po 3–4 mėnesių
Savo ruožtu A. Ambrozaitis teigė manantis, kad tokių atvejų, kai skiepijamas žmogus, kuris jau buvo susidūręs su infekcija ir sirgęs be simptomų, nebus daug.
„Taip, mes Santaros klinikų medicinos centre darėmės antikūnų tyrimus, tai bent aš neturėjau antikūnų. Taigi žmogus gali, jei nori, išsitirti juos prieš skiepą. Tačiau jei jis, nežinodamas, kad turi antikūnų, bus paskiepytas, tame nieko blogo. Taip kaip tik įgis geresnį imunitetą ir jį sustiprins. Bet nemanyčiau, kad daug būtų tokių žmonių“, – sakė gydytojas.
Tuo metu persirgusiems žmonėms rekomenduojama skiepytis praėjus 3–4 mėnesiams, pasitikrinus antikūnų kiekį.
„Persirgus susidaro geresnis imunitetas negu paskiepijus – tai klasikinės imunologijos dėsnis. Bet tai toli gražu neturėtų būti pretekstas sąmoningai rinktis persirgti liga nei pasiskiepyti“, – pridūrė jis.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad nuo šiol bus galima pasirinkti, kokia vakcina skiepytis.
