Kaip portalui tv3.lt pasakojo Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vadovė, šeimos gydytoja Jurga Dūdienė, įsijungti į vakcinavimo procesą specialistai buvo pasirengę dar sausį, tačiau dėl lėto vakcinų pristatymo ledai pajudėjo tik vasario mėnesį.
Skiepai – kuo arčiau gyvenamosios vietos
„Mūsų įstaigoje, kur dirbame dvi šeimos gydytojos ir dvi bendrosios praktikos slaugytojos, nuo vasario savo pacientus aktyviai skiepijame patys. Trakų rajone savivaldybės įpareigotas pagrindinis skiepijimo centras yra Trakų PSPC, kuris, gavęs visą vakcinų kiekį rajonui, jį proporcingai pagal prisiregistravusių gyventojų skaičių padalina kiekvienos seniūnijos gydymo įstaigai.
Kiekviena jų turi specialius, ULAC dar prieš keletą metų išdalintus šaltkrepšius su termometrais ir parsiveža vakcinas išlaikant šalčio grandinę. Jau daug metų vaikų profilaktinį ir suaugusiųjų skiepijimą organizuojančioms įstaigoms tai nėra naujiena“, – komentavo gydytoja.
Pasak jos, kol kas gaunami nedideli vakcinų kiekiai – 2 tūkst. pacientų turinti įstaiga savaitei gauna nuo 30 iki 50 vakcinų. Todėl, jos manymu, labai gerai, kad vakcinacija yra priartinama prie žmogaus gyvenamosios vietos.
„Tai yra labai nedidelis kiekis, tad viskas greitai išnaudojama, nereikia palikti kitai savaitei. Pagal visas prioritetines grupes skambinam kiekvienam pacientui, informuojame, kad gali būti paskiepytas, esam paskyrę dvi dienas savaitėje vakcinavimui.
Paskiepytus asmenis stebime įstaigos patalpose, kaip įprastai vyksta ir po kitų vakcinų. Taigi ta veikla yra gerai žinoma, o pacientams yra labai patogu pasiskiepyti savo įprastoje gydymo įstaigoje. Juk ir atokiau, kaimuose gyvenantieji yra įpratę atvykti į savo gydymo įstaigą iki seniūnijos centro“, – pasakojo J. Dūdienė.
Masinei vakcinacijai – 3–4 mėnesiai?
Dar sausio mėnesį, prezidentui iškėlus ambicingą tikslą 70 proc. populiacijos paskiepyti iki liepos, LSMU prodekanas, prof. Kęstutis Petrikonis skaičiavo, kad tinkamai sukoordinavus procesą 3–4 mėnesių šiam tikslui pasiekti užtektų.
„Skaičiuodami, kad tie du milijonai gyventojų galėtų būti padalinti į 2 200 šeimos gydytojų apylinkes, tai faktiškai kiekvienas šeimos gydytojas turėtų užtikrinti apie 1000 savo pacientų skiepijimą. Tai būtų 3–4 mėnesiai, per mėnesį išdalinus tai būtų po 250–300 žmonių, jei per 30 dienų, tai yra 10 ar kiek daugiau pacientų per dieną.
Tiek turėtų būti sukoordinuota ir suvaldyta. Atrodo, kad tokie skaičiai galėtų būti realūs, taigi ir tas siūlymas iki liepos vidurio paskiepyti tiek populiacijos yra kiek optimistiškas, bet gal ir tikėtinai pasiekiamas, jei vakcinų bus pakankamai“, – tuo metu aiškino jis.
Profesorius pasakojo, kad pagrindinis kontaktas šiuo atveju turėtų vyktų per šeimos gydytojus, o skiepijami jie didesnėse, centralizuotuose vietose, kur ir būtų nukreipiami.
J. Dūdienė sutiko, jog tam, kad per vieną dieną būtų galima paskiepyti kaip įmanoma daugiau žmonių, naudingos dideliuose miestuose sukurtos saugios erdvės – skiepijimo centrai, kur dirba visi reikiami specialistai.
„Viskas yra gerai, kas įgalina mus kuo masiškiau, kuo per trumpesnį laiką paskiepyti didesnį kiekį žmonių. Labai gerai, jeigu yra galimybė padalinti vakcinas iki artimesnės žmogaus aplinkos. Tačiau jei turėsime žymiai didesnį kiekį vakcinų per vieną dieną, tą geriau daryti didesnėse erdvėse.
Net ir mažose seniūnijose esame jas nusimatę, nes reikia suprasti, kad per dieną paskiepyti 30, 50, 60 pacientų mažoje įstaigoje, kur nedideli koridoriai, tai atimtų daug daugiau laiko. Juk pacientą po skiepo stebime 15 min., negalime jų susodinti visų greta. Tad kai turėsime 100, 150 vakcinų per dieną, skiepyti galima didesnėje patalpoje sukuriant jaukią, saugią aplinką. Galbūt galima įrengti kažką panašaus į balsavimo kabinas skiepui atlikti, o stebėjimo erdvė gali būti didelė salė, kur saugiu atstumu galima susodinti didesnį kiekį žmonių“, – pasakojo gydytoja.
Su krūviais susitvarko
Ji pridūrė, kad tokioje vietoje galima ir visas kitas reikiamas priemones pasiruošti – turėti defibriliatorius, „šoko krepšį“. Taip pat – pasitelkti savanorių pagalbą, kaip tą jau daro kai kurios didžiosios poliklinikos.
„Pavyzdžiui, Šeškinės poliklinikoje dirba savanoriai – palydi žmones, padeda vyresniems asmenims užpildyti dokumentus, suprasti klausimus. Taigi viskas daroma tam, kad kuo masiškiau, efektyviau ir saugiau būtų paskiepyta kuo daugiau žmonių“, – pažymėjo pašnekovė.
Paklausta, ar dėl vakcinavimo šeimos gydytojams nepadaugėjo biurokratinio darbo, nesutriko įprastas darbas, J. Dūdienė pabrėžė, kad kol kas su krūviu susitvarkoma.
„Kol vakcinų yra nedaug, laiko įprastiems darbams lieka. Šiuo metu tam paskiriame po pusę dienos du tris kartus per savaitę, priklausomai kokius pajėgumus, kokias patalpas įstaiga turi. Taigi tikrai nėra taip, kad visa diena yra skirta vien vakcinacijai. Visos įstaigos stengiasi organizuoti darbą, kad nenukentėtų kiti pacientai“, – sakė ji.
Senesnius asmenis kviečia gyvai
Anot J. Dūdienės, nors gairės, kaip reikėtų pakviesti žmones vakcinuotis, yra labai aiškios, tačiau daug sudėtingiau įtikinti juos tai daryti.
„Yra aiškios rekomendacijos, kaip yra kviečiamos prioritetinės grupės, kaip jos informuojamos. Kiekviena įstaiga pažįsta savo pacientus, turi adresus, telefonus, artimųjų kontaktus, nes pirmiausia dabar kalbame apie vyresnio amžiaus žmones. Yra socialinių darbuotojų grupė, kurie prižiūri vyresnius žmones. Šių žmonių kvietimo procesas vyksta daugiausia gyvai, nes kad žinutę ar laišką jie perskaitytų, viską suprastų, šiuo atveju sudėtingiau“, – pastebėjo ji.
Gydytoja neslėpė, kad žmonėms kyla daug klausimų dėl pašalinių vakcinos poveikių, efektyvumo, tad į visus juos gydytojai ir slaugytojai atsakinėja.
„Nėra taip, kad formaliai registratorė paskambina ir klausia: „Norite skiepytis ar ne?“ Tai yra pokalbis, visa konsultacija, skiriamas pakankamas laikas. Taip, tai yra papildomas krūvis, bet mes labai gerai suprantame, kodėl tą darome. Realiai dirbame net su pakylėjimu, nes matome didžiulę prasmę ir pandemijos pabaigos pradžią“, – pastebėjo pašnekovė.
Dalis be kalbų atsisako vakcinos
J. Dūdienė kartu atkreipė dėmesį, kad įtikinėjimo, kodėl verta skiepytis, yra daug.
„Pavyzdžiui, prieš porą savaičių paskaičiavau, kad per 4 dienas padarius per 120 skambučių 36 senoliai skiepytis kategoriškai atsisakė. Sako, kad negalvoja to daryti ir prašo daugiau neskambinti dėl šio skiepo. Dalis abejoja tam tikromis vakcinomis, kiti jau ir atvykę skiepytis dar turi abejonių, taigi pokalbis toliau vyksta.
Tačiau domimės, skaitome užsienio šaltinius, rodome sėkmingus pavyzdžius ir bandome argumentuoti. Ir išeina žmonės ramesni, mato, kad per 15 minučių jokių šalutinių reakcijų neįvyksta. Jeigu jų pasitaiko per porą valandų ar kitą dieną, irgi suteikiama visa informacija, ką reikia turėti pasiruošus namuose, kokias priemones“, – pasakojo ji.
Gydytoja teigė, kad paskiepyti pacientai kelias dienas stebimi nuotoliniu būdu, esant reikalui suteikiama ir pagalba.
„Vienas kitas toks atvejis buvo, kai reikėjo pagalbos – temperatūrą mažinančių vaistų“, – pridūrė medikė.
Be kita ko, šiuo metu skiepijat gyventojus antikūnų testai nebėra atliekami, tai buvo daroma turint labai mažus vakcinos kiekius ir vakcinuojant medikus, pedagogus.
„Nebent žinomas faktas, kad žmogus tikrai sirgo, tada rekomenduojame pasidaryti tyrimą, gal šiuo metu turimas pakankamas kiekis antikūnų ir dabar nėra tokios skubos skiepytis. Bet jei sirgęs nebuvo, tikrai rekomenduojame pasiskiepyti“, – sakė šeimos gydytoja.
Jaunesni skiepui galės registruotis patys
Kaip pažymėjo Sveikatos apsaugos ministerijos Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Lukas Galkus, ne tik šeimos gydytojai, bet visas pirminės sveikatos priežiūros lygis yra pasitelkiamas tam, kad būtų galima paskiepyti šiuo metu skiepijamas prioritetines grupes pradedant nuo 80 metų ir vyresnių.
„Ką daro asmens sveikatos priežiūros įstaigos? Tai šeimos gydytojai, slaugytojai, darbuotojai skambina prioritetinių grupių asmenims, kviečia pasiskiepyti. Skirtingose savivaldybėse tas procesas gal kiek skirtingai organizuojamas, bet iš esmės principas yra toks, kad centrai atlieka kvietimo funkciją“, – sakė jis.
Anot pašnekovo, pakviesti pasiskiepyti vyresnio amžiaus grupės asmenis geriausia jiems paskambinant arba, jei jie lankosi pas šeimos gydytoją, gyvo pokalbio metu.
Kaip pasakojo SAM specialistas, vėliau, kai bus pereinama skiepyti jaunesnius žmones, registruotis skiepui galės jie patys.
„Jaunesni asmenys turi didesnį kompiuterinį raštingumą, gali kai kurioms paslaugoms registruotis internetu patys. Taigi tada asmenys patys aktyviai galėtų registruotis skiepams ir nuimtų krūvį nuo PSPC ir registratūrų“, – pastebėjo L. Galkus.
Jis neslėpė, kad sunkumų išties yra, nes šeimos gydytojai labai intensyviai dirba ir turi atlikti labai daug funkcijų įprastinė sveikatos priežiūros veikloje.
„O dabar šalia to atsiranda papildoma pareiga pakviesti savo pacientus pasiskiepyti. Taigi suprantame, kad tas krūvis tikrai yra didelis“, – pastebėjo jis.
Tikrinti antikūnus nebėra tikslinga
Paklaustas, kodėl nuo šiol prieš skiepijant nebėra tiriama, ar žmogus turi antikūnų, L. Galkus aiškino, kad tai šiuo metu nebėra tikslinga ir tik atimtų brangaus laiko.
„Kai skiepijome pirmas prioritetines grupes – sveikatos priežiūros, socialinės ir globos įstaigų darbuotojus ir gyventojus, švietimo sektoriaus darbuotojus, tai jiems buvo atliekami greitieji antikūnų testai tam, kad būtų nustatyta, ar žmogus yra persirgęs, ar turi antikūnų, ar ne. Turėtas labai ribotas vakcinų kiekis, tad siekta ją panaudoti kaip įmanoma efektyviau ir skirti tuo metu tiems, kurie nėra apsaugoti, nes neturi imunitetą.
Taip pat kadangi šiose prioritetinėse grupėse buvo stebimas ir didesnis sergamumas, tai buvo tikslinga juos tirti. Dabar, kai jau išėjome į bendrą populiaciją, čia sergamumas buvo mažesnis nei tam tikruose sektoriuose, todėl ir tirti nebuvo tikslinga. Kadangi vakcinų gaunama daugiau, norisi skiepimo tempą kuo labiau didinti. Tai tas papildomas testas ištemptų skiepijimo procesą, nes tai reikštų, kad žmogui papildomai reikėtų skirti 15 min. Ir jei per dieną siekiama suvakcinuoti šimtus, tūkstančius asmenų konkrečioje vietoje, tai tos 15 min. tampa labai brangios“, – aiškino SAM specialistas.
Jis teigė, kad tiriant vakcinas tarp tiriamųjų būdavo ir persirgusių žmonių, kurie gavo vakciną, tad ji yra saugi tiek persirgusiems, tiek dar nesirgusiems asmenims.
Skiepijami vyresni nei 80 m. senjorai
Didieji miestai neseniai pranešė apie prasidėjusią vyresnių nei 80-ies metų amžiaus asmenų skiepijimą. Štai dar pirmadienį Vilniaus savivaldybė informavo, kad poliklinikose ir medicinos įstaigose jau paskiepyta apie 30 proc. šių asmenų. Taip pat šeimos gydytojai sudaro sąrašą senjorų, kurie turi specialiųjų poreikių, yra vieniši arba negali atvykti į gydymo įstaigą.
Tuo metu Klaipėdoje nuo COVID-19 pasiskiepijo apie ketvirtis vyresnių nei 80 metų senjorų, šiuo metu vakcinuojama 75-erių ir vyresnių žmonių grupė. Apie tai antradienį pranešė uostamiesčio savivaldybės atstovai. Jie nurodė, kad vakcinuojant 80-ies ir vyresnius senjorus, jų paskiepyta 2,5 tūkstančio. Tikimasi, kad šis skaičius dar didės pradėjus vakcinaciją namuose.
Prieš savaitę naujai pastatytuose Kauno ledo rūmuose pradėjo veikti vakcinavimo nuo COVID-19 centras, kur taip pat skiepijami vyresni nei 80 metų amžiaus kauniečiai.
Lydimi artimųjų ar savarankiškai atvyksta garbaus amžiaus miestiečiai: jie pasitinkami prie įėjimo ir nukreipiami užpildyti reikiamų dokumentų – klausimynų bei sutikimo formų. Susitvarkiusieji dokumentus internetu iš karto keliauja arenos aikščių link, kuriose vietoj ledo šiuo metu įrengtos skiepijimo kabinos.
Kauno miesto poliklinikos Pauliaus Kibišos teigimu, turint pakankamai vakcinų ir paleidus skiepijimo procesą visu pajėgumu, per dieną čia būtų galima paskiepyti 4–6 tūkst. žmonių, o jeigu į procesą įsijungtų ir privačios poliklinikos – iki 10 tūkst.
