Rusija pastarąją savaitę pliūptelėjo dar daugiau ugnies į pastaruoju metu rusenusį konfliktą su Vakarų šalimis – netoli sienos su Ukraina buvo aptikta didelė karinė bazė su ten dislokuotais kariais. D. Peskovo teigimu, „Rusijos kariuomenė yra dislokuota tuose šalies rajonuose, kur tai yra tikslinga“. Tačiau Vakarų šalių atstovai perspėja, kad toks įtampos eskalavimas yra pavojingas Kremliaus žaidimas ir taip geopolitiškai jautrioje vietoje.
Iš Rusijos – grasinimas atvirai įsitraukti į karą
Rusijoje pasigirdus valdžios atstovų balsams, kad šalis gali įsitraukti į karinius veiksmus Ukrainoje, šios šalies prezidentūros atstovas Michailas Podoliakas reagavo santūriai.
„Rusijos propagandos mašina dirba tam, kad įelektrintų situaciją ir sustiprintų spaudimą“, – pareiškė M. Podoliakas. Jis pridūrė, kad D. Kozako, Rusijos prezidentūros administracijos vadovo pavaduotojo, žodžius laiko spaudimu ne tik Ukrainai, bet ir kitiems „Normandijos ketverto“ derybų dalyviams, bei kitoms šalims, kurios palaiko Ukrainos nepriklausomybę.
D. Kozakas kiek anksčiau pareiškė, kad jei Donbase prasidės didelio masto karo veiksmai, Rusija bus priversta „ginti“. Jis taip pat tvirtino, kad karo veiksmų pradžia okupuotoje Donbaso teritorijoje „bus Ukrainos pabaiga“.
Pasak M. Podoliako: „Mūsų kariuomenė yra pasirengusi bet kokiai įvykių eigai, tačiau valstybės prioritetas lieka nepakitęs – tai visada remtis diplomatinio sprendimo paieška“.
Jo teigimu, Donbase kilęs situacijos paaštrėjimas – labai rimta problema. „Tačiau Rusija naudojasi žmonių mirtimis eilinėms politinėms manipuliacijoms, – ir visas pasaulis tai aiškiai mato“, – pažymėjo politikas.
Tai, kad Rusija gali ruoštis dar vienam agresijos protrūkiui prieš Ukrainą rodo ir jau anksčiau naudotos propagandinės klišės. Kaip ir karo Donbase pradžioje, taip ir dabar, Rusija akcentuoja tą patį argumentą, kodėl jos kariniai daliniai turėtų būti dislokuoti prie Ukrainos sienų: „Šalis virsta nestabiliu regionu“.
Mažai kam Vakaruose abejojant, kad vienintelis nestabilumo šaltinis šiame regione jau daugelį metų ir yra Kremliuje įsikūrusi valdžia, toks pareiškimas veiksnus iš esmės tik „vidaus rinkai“ ir buvo kartojamas aktyvių karo veiksmų Ukrainos teritorijoje metu 2014-2016 m.
Maža to, Rusijos visuomenei pateikiamos „gąsdinančios istorijos iš fronto“. Jeigu pirmosios agresijos aktyvumo metu buvo „nukryžiuotas penkiametis“, tai dabar Kremliaus propagandos televizijos trimituoja apie ukrainiečių snaiperio tariamai nušautą vaiką, o prieš tai aktyviai skelbė apie irgi snaiperio nukautą pensininką.
JAV imasi pragmatiškumo ir „24 valandas stebi Rusiją“
JAV administracija neseniai paaiškino naują santykių su Maskva politiką: vyraus pragmatizmas. Pasak valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno, būtent todėl prezidentas Joe Bidenas ir leidžia sau griežtai pasisakyti Rusijos valdžios atžvilgiu, ir tuo pat metu palieka erdvės bendradarbiavimui tam tikrais klausimais.
Valstybės sekretorius taip pat pareiškė, kad yra sunerimęs dėl Rusijos sprendimo dislokuoti tūkstančius karių ir sunkiąją techniką pasienyje su Ukraina. Valstybės departamento atstovai nerimauja, kad tai gali būti bandymas išprovokuoti ukrainiečius ir noras Vašingtono kantrybę, o visa tai gali peraugti į kai ką daug pavojingesnio. „Problema lieka, – pareiškė A. Blinkenas. – Mes tai įdėmiai stebime, 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę“.
Kovo 17-ąją J. Bidenas JAV televizijai ABC patvirtino, kad „Putinas yra žudikas“, o Rusijos vadovybė turės susimokėti už bandymus kištis į JAV rinkimus. Panašiu metu pasirodė pranešimai apie Rusijos kariuomenės dalinių dislokavimą okupuotame Kryme, netoli Donbaso okupuotos teritorijos, sabotuojamos derybos ir prasidėjo aktyvus Kijevo spaudimas iš Maskvos ar jos parankinių DLR ir LLR pusės. Nors apie augančią įtampą Ukrainos rytuose buvo kalbama jau ne vieną savaitę ir prieš tai.
Ekspertai: Kremlių sustabdytų griežtų sankcijų baimė
Liberalių pažiūrų Rusijos karo apžvalgininkas Pavelas Felgenhaueris tikina, kad karas tarp valstybių gali prasidėti jau balandžio – gegužės mėnesiais.
„Aišku, kad nesu įsitikinęs. Tačiau gegužės pradžioje viskas jau bus aišku. Sprendimas priimtas. Tam yra kelios priežastys: prorusiškų kanalų Ukrainoje uždarymas, Viktoro Medvedčuko arešto ir teismo grėsmė, Navalno areštas, Bidenas pavadino Putiną žudiku… Grėsmės auga, gana sparčiai. Daug kas neaptariama atviroje spaudoje, tačiau mes stebime labai nesmagius požymius“, – „Svoboda.org“ kalbėjo jis.
Maža to, galima prisiminti ir tai, kad V. Putino reitingai, kaip ir 2013-aisiais – rekordinėse žemumose. O situacijai pagerinti, tradiciškai, gali būti pasitelktas „trumpas pergalingas karas“.
Tačiau dauguma Vakarų apžvalgininkų yra santūresni, vertindami V. Putino manevrus. Vyrauja nuomonė, kad Kremlius šiuo atveju apsiribos „ginklų žvanginimu“. Tai netiesiogiai patvirtina ir JAV kariuomenės, politikos ar žvalgybos atstovų komentarai, kuriuose pažymima, kad kol kas nėra matyti ženklų, kad Rusija ruoštųsi tolimesnei tiesioginei intervencijai į Ukrainos teritoriją.
Johnas Herbstas, „Atlantic Council“ Eurazijos centro direktorius, nepaisant to, kad įžvelgia galimą Kremliaus norą „užimti Mariupolį ar Chersono srities dalį, užtikrinančią vandens tiekimą Krymui“, pažymi ir Rusijos ambicijas naudoti spaudimo taktiką prieš Ukrainos prezidentą V. Zelenskį ir JAV vadovą Joe Bideną.
Pasak eksperto, dabartinė JAV reakcija rodo, kad Maskvos galimybės pulti yra ne tokios didelės. Tačiau tam, kad Kremlius suprastų galimas pasekmes Vašingtonas turėtų parodyti lyderystę ir paskelbti apie Rusijai gresiančias sankcijas, jeigu ši eskaluotų įvykius Ukrainoje. „Tos sankcijos galėtų liesti vieną iš didžiųjų bankų, pavyzdžiui, „Vnešekonombank“, o dar geriau – „Nord Stream 2“ dujotekį“.
