Redakcija rekomenduoja

Nors buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pasakė, kad 2024 metais neketina dalyvauti rinkimuose ir grįžti į Daukanto aikštę, viešojoje erdvėje vis pasirodo buvusios šalies vadovės simpatikų lūkestis, kad D. Grybauskaitė grįš. Grotažymę #DaliaGrįžk galima pamatyti dažniau, nei pačią D. Grybauskaitę viešumoje. Tad kodėl bent dalis lietuvių taip laukia ir tikisi buvusios prezidentės sugrįžimo į aktyvią politiką? „Strategija sudėliota. Viskas paruošta.

Dabar vasara, tad vaikai ir paaugliai gali pramogauti be rūpesčių, bet atėjus rudeniui pramogavimas pamokų metu gali apsunkti. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sugalvojo ir kartu su Seimu beveik įgyvendino priemones, kurios turėtų padėti išvengti pamokų praleidinėjimo, o vaikams nuolaidžiaujantys tėvai gali dažniau sulaukti vaiko teisių specialistų vizitų.  „Mes kartais bijome tėvams pasakyti, kur yra jų atsakomybė. Nes dabar buvo tik mokykla, mokykla, mokykla.

Europa ir Amerika – tiesiogine prasme verda nuo karščio, tačiau transatlantinis dėmesys sutelktas kitur. Ištisus mėnesius mokslininkai skambino pavojaus varpais dėl neįprastų sausumos ir vandenynų temperatūros pakilimų. Liepos pradžia buvo šilčiausia planetos savaitė istorijoje. Birželis taip pat nemaloniai nustebino. Tikėtina, kad stipraus El Ninjo atėjimas dar labiau padidins pasaulinę temperatūrą ir visame pasaulyje kils ekstremalūs orų reiškiniai, rašo Politico.

Dar prieš liepos 1 d. įsigaliojant naujai tvarkai ir įpareigojimui vairuotojams pirmosios pagalbos vaistinėlėse turėti po du turniketus, visuomenėje kilo daug klausimų. Diskutuota ne tik apie parduodamų turniketų kokybę, bet ir kilo nuogąstavimų, ar jį panaudojus netinkamai nukentėjusiajam negalima padaryti net daugiau žalos nei naudos.

Pagreitį įgaunanti sveikatos įstaigų tinklo reforma toliau kursto nežinią ir neramumus. Po savivaldybės tarybos sprendimo sveikatos centrą steigti struktūriniu keliu Zarasų ligoninę palikus 12 gydytojų nuogąstaujama, kas laukia kitų savivaldybių. Ministerija tvirtina, kad konfliktas Zarasuose yra politinis, tačiau sveikatos sistemos dalyviai atviri – neatsakytų klausimų dėl reformos dar lieka nemažai. Nuo rugpjūčio 1 d. kuriami nauji dariniai sveikatos sistemoje – sveikatos centrai.

Vilniuje NATO viršūnių susitikime Ukrainai narystės niekas nepasiūlė, bet prabilta apie saugumo garantijas. Tiesa, Volodymyras Zelenskis ne kartą yra pareiškęs, kad norėtų išgirsti ką nors konkretesnio. Tačiau dalis aljanso šalių mano, kad Ukrainos prašymas prisijungti prie NATO turėtų būti svarstomas tik pasibaigus karui su Rusija.

Savavališkai tris vaikus iš vaikų gerovės centro Kaune išsivežę sutuoktiniai Mindaugas ir Ieva Vilčinskai yra ieškomi policijos pareigūnų, bet jau dabar aiškėja, kad šeimoje problemos kaupėsi ilgą laiką, o vaikų tėtis elgėsi taip, kad pats nepaliko jokių išeičių.

Vis dar girdimi NATO viršūnių susitikimo Vilniuje užkulisių aidai. Jungtinės Valstijos ir Vokietija skeptiškai žvelgia į Ukrainos narystę Aljanse. Ir priežastys nesibaigia ties šalyje vykstančiu Rusijos pradėtu karu. Vakarai baiminasi dėl didžiulės korupcijos, oligarchų įtakos Ukrainoje ir kas ateis į valdžią po Volodymyro Zelenskio. Pasaulio įvykius ir politiniu procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Jūratė Važgauskaitė.

Šiuo metu senatvės pensijas gaunantys gyventojai gali tikėtis jų padidinimo tik tuo atveju, jeigu didėja dirbančių asmenų atlyginimai ir jos yra indeksuojamos arba didinamos. Tačiau nemaža dalis pensininkų galėtų pretenduoti į didesnę išmoką dėl suprastėjusios sveikatos būklės. Atitinkamas įstatymų pataisas oficialiai registravusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad į naujas senatvės pensijas asmeniui su negalia galėtų pretenduoti 184 tūkst. dabartinių pensininkų.

Vasara dar tik įpusėjo, tačiau specialistai jau skaičiuoja daugiau susirgimų erkių platinamomis ligomis. Kai kurių didžiųjų gydymo įstaigų medikai pastebi, kad susirgimų erkiniu encefalitu ne tik daugiau, bet jie ir sunkesni. Kiti gi tvirtina, kad srautai niekuo neišskirtiniai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį stebima daugiau erkinio encefalito atvejų, o sergamumas Laimo liga išaugo net daugiau nei pusantro karto.

Pasirodžius pranešimams, kad po Baltarusiją marširuoja „Wagner“ kolonos, susirūpinta, kur link jos juda ir kokie šiuos kovotojus valdančių asmenų tikslai. Klykauja ir tradiciniai Kremliaus šaukliai, pareiškę, kad Putiną nuversti bandę samdiniai gali judėti tiek prie Ukrainos sienos, tiek į Suvalkų koridorių. Esą šią strateginę vietą jie galėtų „paimti“ vos per kelias valandas.  Visgi Kremliaus ruporų kalbos ir realybė – skiriasi.

Vietoje ilgamečių medžių – vazonai ir sodinukai. Verslininkai nori iškirsti medžius vienoje gražiausių sostinės vietų, jų vietoje padėti vazonus su augalais ir pastatyti stiklinį stoglangį. Savivaldybė sako padariusi viską, kad medžiai būtų išsaugoti. Gyventojai piktinasi verslininkų veiksmais, bet klausimų turi ir miesto valdžiai.

„Nežinome, kas bus po Zelenskio“, – sako politologė Kimberly Marten, aiškindama NATO atsisakymą suteikti Ukrainai narystės terminą. NATO viršūnių susitikime Vilniuje Ukraina negavo oficialaus kvietimo prisijungti prie aljanso, nors Zelenskis buvo nepatenkintas, o ukrainiečių ir jos rėmėjų delagacijos – nusivylę, rašo „Meduza.io“. Tuo pačiu metu neaišku, kokių kitų galimybių Rusija turi eskaluoti konfliktą, jei nenaudoja branduolinių ginklų.

Kelių mėnesių ar net gerokai ilgesnės laukimo eilės pas gydytojus daugelio jau nebestebina. Su panašia realybe susiduria ir norintieji gauti itin populiarėjančias ortodontinio gydymo paslaugas. Kai kur situacija darosi kritiškai sudėtinga – štai Žalgirio klinika paskelbė dėl gydytojų stygiaus apskritai stabdanti naujų pacientų registraciją pas šiuos specialistus. Ministerija gi siūlo rinktis kitą gydymo įstaigą.

Ekspertei iš Ukrainos Vakarų ir NATO elgesys yra keistas. Pasak jos, nors ginklai yra tiekiami, trypčiojama dėl Ukrainos kvietimo į NATO, bijoma įvardinti Rusijos kaltės. Ekspertė teigia, kad nepagrįstos Vakarų baimės riboja laisvojo pasaulio lyderių veiksmus ir taip neprisideda prie greitesnės Ukrainos pergalės.

Norint išsinuomoti dviejų kambarių butą Vilniuje, ne Senamiestyje, bet padorioje vietoje, teks pakloti nuo 500 iki 1000 eurų per mėnesį, priklausomai nuo atstumo iki centro, būsto kokybės ir ploto. Būsto nuomos kainos Lietuvoje nuo 2010 iki 2019-ųjų paaugo beveik 70 proc. ir daugeliu atvejų nuomotis būstą yra mažiau palanku nei pirkti.

Vaistinių savininkai siūlo gyventojams nenustebti, jei nuo šiol kai kurios jų dirbs trumpiau arba išvis užvers duris. Jų aiškinimu, toks scenarijus gresia dėl nuo liepos įsigaliojusių įstatymo pataisų, kuriomis apribotas farmakotechnikų (vaistininkų padėjėjų) darbas. Pažymima, kad esant vaistininkų stygiui sunku užtikrinti įprastą vaistinių darbą. Prieš priimant Farmacijos įstatymo pataisas virus aršioms diskusijoms Seime galiausiai buvo prieita prie savotiško kompromiso.

Gydytojų trūkumas regionuose – didžiulis šalies skaudulys. Vis tik tai, kaip pastebi Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Agnė Bubilaitė, yra visos Europos problema. Pasak jos, regionai, kuriuose trūksta medikų, įvardijami kaip „dykumos“. Realybė tokia, kad baigęs mokslus ne dažnas gydytojai skuba vykti dirbti į periferiją ir, pašnekovės teigimu, ne vien algos čia kaltos.

Pasibaigus NATO vadovų susitikimui beveik visos delegacijos paliko Vilnių, todėl žurnalistams buvo leista pasidairyti po specialiai susitikimui pertvarkytas parodų ir kongresų centro „Litexpo“ erdves, kurios turėjo atitikti griežtus aljanso reikalavimus. Nors po susitikimo darbuotojai jau ėmėsi išmontavimo darbų, bet vis dar buvo galima susidaryti vaizdą, kokiu jaukumu buvo apsupti stipriausio gynybinio aljanso vadovai bei jų partneriai.

Istorinis susitikimas Vilniuje – dėl priimtų sprendimų ar dėl išvaistytų progų? Tokį klausimą dėl NATO vadovų suvažiavimo prieš kelias savaites kėlė Gabrielius Landsbergis. Pasibaigus susitikimui kyla klausimas, kaip vertinti NATO pažadus Ukrainai, sprendimus dėl Lietuvos saugumo ir kokią reikšmę šis įvykis apskritai turi? NATO viršūnių susitikimą Vilniuje tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas.

Nors Vilniuje NATO vadovų susitikimas baigėsi, tačiau daugelį nustebino kardinaliai priešingos Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nuotaikos. Pirmąją susitikimo dieną, kai NATO šalys derėjosi dėl komunikato formuluočių nedalyvaujant Ukrainai, nes ji nėra aljanso narė, V. Zelenskis socialiniame tinkle pateikė itin griežtą vertinimą. Tačiau jau kitą dieną dalyvaudamas susitikimuose buvo kur kas kuklesnis ir nepailsdamas dėkojo NATO partneriams.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas Vilniaus universiteto kieme pasakė kalbą Lietuvos žmonėms. Jis akcentavo lietuvių kova dėl laisvės ir tai, kad laukia sunkus kelias, bet jame svarbiausia yra vienybė. Prieš JAV prezidento kalbą keletą žodžių tarė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, patikinęs, kad „šiandien mes kuriame istorinį įvykį“. Jis pristatė JAV prezidentą, pasakęs, kad sutinkame jį kaip didžiulį draugą ir sąjungininką.

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallece'as kalbėdamas NATO viršūnių susitikimo diskusijose sakė suprantantis Volodymyro Zelenskio nekantrumą ir norą prisijungti prie NATO, bet tikino, kad NATO neturi priimti norinčios į Aljansą įstoti šalies konfliktų. Na, o Putiną B. Wallesas pavadino paprasčiausiu melagiu ir patikino, kad jokie triukai, liečiantys branduolinį ginklą ar branduolinę jėgainę – neprasprūs nepastebėti.

Aljanso šalių lyderiams Vilniuje nutarus įkurti Ukrainos ir NATO tarybą, trečiadienį įvyko pirmasis posėdis, kuriame Rusijos užpultos Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis akis į akį susitiko su visų NATO šalių vadovais – prezidentais ir premjerais.

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, pasauliui vėl teko prisiminti gyvenimą Šaltojo karo sąlygomis, prieš mūsų akis formuojasi nauja saugumo architektūra, o Ukraina negali būti palikta gintis viena, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kuris antradienį dalyvavo NATO šalių narių užsienio reikalų ir gynybos ministrų vakarienėje Valdovų rūmuose.

Po pirmosios NATO vadovų susitikimų dienos skelbiamas komunikatas, kuris yra oficialus renginio dokumentas, parodantis, dėl ko sutaria aljanso šalių vadovai. Aljanso lyderiai nurodė, kad Ukrainai nebereikės įgyvendinti narystės veiksmų plano, tačiau aiškiai pasakė, kad šalis galės būti pakviesta tapti NATO nare, kai tam pritars visos šalys narės ir kai bus tinkamos sąlygos.   „NATO yra gynybinis aljansas.

Estijos gynybos ministras Hanno Pevkur neslepia, kad tarp NATO partnerių vyrauja aiškus suvokimas, jog visateisė Ukrainos narystė gynybiniame aljanse įmanoma tik po karo pabaigos, o iki tol Kyjivas turi būti remiamas visa įmanoma ginkluote, kad galėtų laimėti karą. Toks požiūris dažnai yra kritikuojamas, nes suteikia dar svarbesnį akstiną Vladimirui Putinui tęsti karą prieš Ukrainą.

NATO aljanso vadovų susitikimai iš išorės atrodo kaip gerai sureguliuoti renginiai, bet iš tiesų uždaruose posėdžiuose pasitaiko įvairiausių nutikimų, apie kuriuos viešai nepranešama. Paprastai siekiama, kad dėl pagrindinio dokumento – vadovų deklaracijos ar komunikato – būtų suderėta dar iki viršūnių susitikimo ambasadorių lygyje, tačiau pasitaiko atvejų, kad derėtis tenka net prezidentams ar premjerams. O tada pasakoma visko.

Prieš NATO vadovų susitikimą į Vilnių atvyko NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kuris akis į akį susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Po dvišalio susitikimo prezidentas sakė, kad Lietuva visuomet nori jaustis tokia pat saugi, kaip per NATO vadovų susitikimą, nes yra priešakinėje aljanso linijoje.  „Sąjungininkų dėka NATO suvažiavimo metu Vilnius bus viena saugiausių vietų Europoje tiek ore, tiek iš jūros pusės, tiek sausumoje.

Augant kainoms, gyventojai ieško būdų, kaip sutaupyti, o kaupiantys pensiją antroje pensijų pakopoje svarsto jį sustabdyti. Gyventojai skaičiuoja, kad tai padėtų sutaupyti 600 eurų per metus. Tačiau pensijų fondų atstovai pataria ne stabdyti kaupimą, bet mažiau leisti pinigų pramogoms ar restoranams. Portalo tv3.lt skaitytojas Tomas teiravosi, kada reikėtų sustabdyti kaupimą antroje pensijų pakopoje.

NATO viršūnių susitikimas jau vos už kelių dienų ir sostinė jam pasiruošusi. Vartais į Vilnių ir į susitikimą taps Vilniaus oro uostas, kuriam šis įvykis – itin didelis išbandymas. Oro uostas ruošdamasis priimti didžiulius pasaulių lyderių orlaivius rovė apšvietimo stulpus, kelis kartus repetavo visus galimus scenarijus ir iki detalių numatė kas ir kur stovės, važiuos ar galės pakilti.  Greta oro uosto jau kelios dienos stovi daugiau nei 1 mlrd.

Gyventojai vis nesiliauja stebėtis gydymo įstaigose regėdami tuščius koridorius, nors eilės patekti pas gydytojus didžiulės. Poliklinikų vadovai atkerta, kad toks vaizdas – kaip tik gerai organizuoto darbo ženklas. Valstybinės institucijos gi pažymi, kad siekiant mažesnių eilių aktyviau galėtų prisidėti ir patys pacientai.

Tai buvo ne tik dūris, nužudęs pirmąjį ir vienintelį Lietuvos karalių. Tai buvo dūris ir Lietuvos valstybės pažangai, kuris beveik privedė prie to, kad Lietuvos išvis būtų nelikę. Karalių Mindaugą nužudę sąmokslininkai turėjo savų užmačių, o viena jų susijusi ir su asmeniniu kerštu, kai Mindaugas paviliojo svetimą žmoną. Pagrindiniai sąmokslo prieš karalių organizatoriai – kunigaikščiai Treniota ir Daumantas. Nors jų tikslas buvo tas pats – pašalinti Mindaugą – motyvai skyrėsi.

Vasarą Seimo nariai praleis kas kur. Kas prie ežero, kas pas anūkus į užsienį, kas kaimyninės Lenkijos apžiūrėti, kas prie jūros. Visgi parlamentarai pripažįsta, kad pajūrio verslininkų nustatytos kainos kandžioja ir jų piniginę. Antradienį pasibaigė Seimo pavasario sesija, tad jei nenutiks nieko netikėto, į posėdį parlamentarai rinksis tik rugsėjo 10 d. Nors vasaros metu ir šaukiami komitetų bei komisijų posėdžiai, šiuos kelis mėnesius Seimo nariai gali skirti neoficialioms atostogoms.

Vaikų chirurgas Benediktas Jonuška įsitikinęs – daugiausiai problemų sveikatos sistemoje kyla iš nesusikalbėjimo. Jo manymu, idealios sistemos nėra niekur, tačiau svarbiausias siekis – gydytojai turėtų būti arčiau pacientų. Gydytojas mano, kad šiandien kiekvienam įmanoma rasti sau tinkamus specialistus, kuriais pasitikima ir iš kurių kabineto galima išeiti ramesniam, nei įėjus.

62 metų Jevgenijus Prigožinas, buvęs smulkus nusikaltėlis, tapęs restoranų milijardieriumi, o vėliau karo vadu, daugelį metų sprendė daugybę sunkių užduočių Kremliui. Dabar, po nutraukto arba nepavykusio maišto, kuriame metė iššūkį Rusijos kariuomenei ir į politinę krizę pastūmėjo patį Putiną, Prigožinas stovi ant kol kas baisiausios užduoties slenksčio: likti gyvam ar išvengti kalėjimo. O gal pavyks abu variantai, rašo Radio Free Europe.

Įtampa tarp NATO sąjungininkių ir Rusijos, regis, pasiekė aukščiausią tašką. Bet tai – ne naujiena nei NATO, nei rusams. Ilga ir gana nedraugiška abiejų pusių istorija rodo, kad ginklais žvanginta ne kartą, o ir branduoliniu vėzdu mojuota dažniau nei norėtųsi. Buvo laikas, kai NATO sąjungininkai nė akimirkos neabejojo, kad sovietų grasinimai rimti, todėl greta sienos laikė įspūdingas karines pajėgas.

Paprastai šeimos nariai nori vieni kitais rūpintis. Vis tik sergantį senyvą žmogų tinkamai prižiūrėti namiškiai neretai galimybių neturi, o būna, kad ir jų pačių nelikę. Senelių namuose dažniausiai pasiliekama iki mirties. Tačiau jų gyventojai moka ir pasilinksminti – tiek, kad ir pašoka su vaikštyne. Į senelių namus priimami ne visi. Tai turi būti žmonės, kurie nebegali savimi pasirūpinti ir neturi, kas galėtų tai daryti.

Birželio 24 d., vykstant trumpam samdinių vado Jevgenijaus Prigožino maištui, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „Wagnerio“ grupės lyderio „išdavystę“ palygino su 1917 m. revoliucine suirute, „kuri privedė prie didžiulės nelaimės, kariuomenės sunaikinimo, valstybės žlugimo, milžiniškų teritorijų praradimo ir galiausiai pilietinio karo tragedijos“, – per televiziją sakė Putinas, bet istorikai mano, kad Putinas klydo.

Įveikęs visus konkurentus Mindaugas užsitikrino Lietuvos karūną, tačiau negalėjo sėdėti ramiai sudėjęs rankų. Žemaitijoje jau kilo jėgos, kurios kėlė nemažų iššūkių pirmajam ir vieninteliam mūsų valstybės karaliui. Visgi Mindaugas buvo nepėsčias ir savo gretose turėjo ne vieną stiprų sąjungininką, tarp jų – popiežių, kuris tenkino Lietuvos karaliaus pageidavimus. Naujienų portalas tv3.lt jau rašė apie Mindaugo kelionę iki sosto, kuri verta serialo „Sostų karai“ (angl.

Buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pasakoja daug kartų patyręs neteisingą ir gana arogantišką Vakarų šalių požiūrį į valstybes, turinčias karčios patirties su Rusija. Pasak jo, Vakarų šalys ne kartą leido suprasti, kad Baltijos valstybės yra rusofobiškos ar šališkos paprasčiausiai dėl to, kad jos pažįsta priešą ir reikalauja veikti. Todėl T.H. Ilvesas neturi didelių vilčių dėl NATO pažadų Ukrainai, nes Vakarai labiau bijo silpnos nei stiprios Rusijos.

Rusijoje vis dar aidi Jevgenijaus Prigožino ir „Wagner“ maišto atgarsiai. Ar iš J. Prigožino rankų slysta jo imperija? Ar generolo Sergejaus Surovikino dingimas susijęs su Vladimiro Putinu pradėtu valymu po nepavykusio sukilimo? O gal tai tik dar vienas Kremliaus paleistas informacinis rūkas? Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas.

Kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Baltijos šalys visuomet buvo teisios dėl Rusijos, tačiau niekas šių valstybių vadovų nesiklausė. Po Rusijos pradėto visapusiško karo prieš Ukrainą Vakarų lyderiai pradėjo pripažinti Baltijos šalių teisumą, klausosi, bet vis tiek neišgirsta.  D. Grybauskaitė antradienį dalyvavo Vilniaus universiteto konferencijoje „Europos atsakas.

Kiekvienais metais senatvės, našlių ir kitos pensijos yra indeksuojamos – t.y. keliamos tam tikru dydžiu. Jis priklauso nuo darbuotojų skaičiaus ir jų darbo užmokesčio. Taip pat „Sodros“ biudžeto rezultato, vyresnių žmonių skurdo rizikos lygio ir vidutinės pensijos santykio su vidutine alga.

Augindama ilgai lauktą antrą dukrelę 34-erių Ugnė Vaizgirdaitė pati dar sunkiai gali patikėti įvykusiu stebuklu. Tūkstančius eurų įvairiems gydymo būdams paklojusi moteris jau buvo palaidojusi viltis susilaukti vaikelio ir pradėjusi ieškoti įsivaikinimo galimybių. Tačiau netikėtai ją aplankė džiugi žinia, kad laukiasi. Ugnė pasakoja, kad pastoti jai padėjo ne vieno mediko skeptiškai vertinamas gydymas homeopatiniais žirniukais.

Jurbarko rajone gyvenantis Tomas yra baigęs tik aštuonias klases, nes jaunystėje sakosi buvęs truputį banditas. Vyras neturi specialybės, oficialiai nedirba ir neketina pradėti bei galėtų būti vadinamas darbo rinkai nepasirengusiu, o, galbūt, ir rengtis nesiruošiančiu, asmeniu. Su žmona Tomas augina tris vaikus, laukiasi ketvirtojo, gyvena socialiniame būste, bet negeria, nevartoja narkotinių medžiagų ir puikiai žino, kas jam priklauso Lietuvos socialinėje sistemoje.

Aršiausio visų laikų iššūkio Vladimirui Putinui per jo prezidentavimo 23 metus poveikis vis dar sklando ore. Maskvos elitas turi klausimų Kremliaus vadovui ir svarbiausias jų – ar Rusijos prezidentas bent akimirkai prarado šalies kontrolę, rašo „The Washington Post“.  Putinas, pirmadienį kreipdamasis į tautą pirmą kartą po šio savaitgalio ginkluoto maišto, padėkojo gyventojams už „vienybę ir patriotizmą“, o tai, anot jo, aiškiai parodo, kad „bet koks bandymas sukelti vi...

Ankstyvojoje Lietuvos istorijoje įprasta buvo deginti mirusiuosius, tačiau vėliau į kraštą atėjusi krikščionybė po truputį išstumia šią tradiciją. Senovės lietuviai laidoti ir su asmeniniais daiktais, ir su savo gyvūnais, pavyzdžiui, žirgais. Ir jei apie žemesnio luomo laidojimą žinoma gana daug, kitokia situacija yra su Lietuvos valdovų kapais. Gali būti, kad per juos kiekvieną dieną pravažiuoja... troleibusas.

Šiandien robotai pasitelkiami ne tik pramonėje ar buityje, bet ir gydant sudėtingas ligas. Preciziškas tikslumas, didesnis patogumas chirurgams ir mažiau komplikacijų pacientams – tokius privalumus siūlo vis drąsesnius žingsnius jau ir Lietuvoje žengianti robotinė chirurgija. Nors Klaipėdos universiteto ligoninėje ši chirurgija vystoma nuo 2018-ųjų, tokios operacijos dabar prieinamos ir sostinėje. VUL Santaros klinikose pristatė naujovę – už 3,5 mln.