Sakydamas kalbą ministras pradėjo nuo Lietuvos partizanų, kurie kovojo už valstybės laisvę prieš sovietų okupantus 1940-1950 metais. Lietuvos situaciją pokariu jis sulygino su dabartine Ukrainos padėtimi, kai šalis priešinasi Rusijos terorui bei kovoja už savo laisvę bei nepriklausomybę. Pasak G. Landsbergio, tokioje kovoje niekas neturi būti paliktas vienas.
„Nepaisant sunkiai suvokiamos priespaudos, šie žmonės išsaugojo laisvės siekį per penkiasdešimt sovietinės okupacijos metų ir padėjo mums visiems atkurti tokią Lietuvą, kurią dabar matote prieš savo akis – išdidžią, laisvą, nepriklausomą ir taikią. Ši laisvės ugnis toliau liepsnoja kiekvieno lietuvio širdyje“, – kalbėdamas apie Lietuvos partizanų kovą sakė G. Landsbergis.
„Ir kai Ukraina pasipriešina Rusijos terorui, kai baltarusiai atsisako nusilenkti niekingam diktatoriui, kai rožių ar skėčių jūros kviečia kovoti už demokratiją, mes girdime istorijos aidą ir prisimename pamoką, kurią išmokome geriausiai – kovoje už laisvę niekas negali būti paliktas vienas“, – pridūrė užsienio reikalų ministras.
Pasak G. Landsbergio, žemyne vėl siaučia karas, o mums tenka prisiminti gyvenimą Šaltojo karo sąlygomis. Lietuvos užsienio reikalų ministras mano, kad Rusijai pradėjus agresyvų karą prieš Ukrainą iš Vilniaus siunčiama žinia pasauliui yra aiški – turime būti solidarūs ir stiprūs.
NATO vadovai antradienį patvirtino komunikatą, kuriuo įkuriama Ukrainos ir NATO taryba, atsisakoma narystės veiksmų plano, patvirtinamas trijų elementų paketas Ukrainai, kuris turėtų padėti Kyjivui priartėti prie aljanso, bet Ukraina nebuvo pakviesta tapti NATO nare ir netapo aiškiau, kada toks kvietimas galėtų būti suteiktas.
Sąjungininkės tik nurodė, kad tai galėtų įvykti, kai pritars visos aljanso narės ir kai bus tam tinkamos sąlygos. Tikriausiai po karo, nors taip dokumente nedetalizuojama. Tai sukėlė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio suirzimą, kurį jis išreiškė viešai socialiniame tinkle, dar prieš paskelbiant komunikato dokumentą viešai.
„Turime pasitelkti visas priemones – ginklus, šaudmenis, mokymus, žvalgybą, diplomatiją – ir Ukrainai pasiekti galutinę pergalę. Prieš mūsų akis formuojasi nauja Europos saugumo architektūra. Paremta stipresne nei bet kada NATO ir transatlantine partneryste. Su Suomija, su Švedija ir su Ukraina – lygiateise ir neatskiriama mūsų saugumo dalimi“, – sakė G. Landsbergis.
Anot užsienio reikalų ministro, mūsų saugumas – nuo Baltijos iki Juodosios jūros, nuo Atlanto iki Indijos ir Ramiojo vandenynų – priklauso nuo taisyklėmis grįstos pasaulio tvarkos, kurią privalome ginti visi.
„Vaizduotė nėra stipriausia Kremliaus pusė – režimas tiki tik tais dalykais, kuriuos mato. Todėl esame dėkingi Vokietijai už jos sprendimą nuolat Lietuvoje dislokuoti 4000 karių brigadą. Esame dėkingi visiems sąjungininkams, kurių kariai atvyksta saugoti NATO rytinių sienų ir nekantriai jų laukiame. Tik mūsų visų tvirtas atsakas gali atgrasyti Maskvos divizijas ir karo samdinius, besitelkiančius vos kelių valandų atstumu nuo Lietuvos. Tik mūsų tvirtybė gali atgrasyti ir priešininkus kituose žemynuose, kurie tikisi, kad susigūšime kaskart susidūrę su ekonominiu spaudimu ar šantažu“, – pabrėžė G. Landsbergis.
Politikas kalbą baigė primindamas buvusio JAV prezidento George W. Busho kalbą Vilniuje, Rotušės aikštėje: tuomet Lietuva buvo pakviesta į NATO, o JAV prezidentas pažadėjo, kad Lietuvai baigėsi ilga baimės, netikrumo ir vienatvės naktis.
„Šiandien šie žodžiai yra labai reikalingi Ukrainai ir būtent nuo mūsų priklauso ar po tamsios nakties išauš diena. Negalime praleisti šios galimybės! Turime tai padaryti ne tik dėl ukrainiečių, bet ir dėl mūsų pačių“, – sakė G. Landsbergis.