Tai buvo didžiausias Lietuvos organizuotas renginys, savo svarba galbūt prilygstantis Europos Vadovų Tarybos susitikimui 2013 metais. Per visas dvi susitikimo dienas daugiausia dėmesio buvo skirta vadovų susitikimo turiniui, paramai Ukrainai bei diskusijoms apie globalų saugumą. Tačiau šių diskusijų aplinka irgi įspūdinga, nors europietiškai kukli. Čia nebuvo paauksuotų kėdžių ar žibančių sietynų, tačiau buvo daug saugumo reikalavimų ir jaukių erdvių.
Medis mirė, sukūrė mišką
Iš esmės parodų centro viduje buvo sukonstruotas naujas pastatas. Tokie projektai paprastai vadinami „namas name“. Tai reiškia, kad pastato išorė lieka pirminė, bet viduje atsiranda dar vienas pastatas ir nauji sprendimai, kurie šiuo atveju turėjo atitikti ne tik protokolo, bet ir saugumo reikalavimus.
Iš pradžių visi lyderiai buvo atvežami prie įėjimo, bet turėjo praeiti kelią pro žurnalistus, fotografus ir operatorius bei galimybę pakomentuoti vykstantį renginį, atsakyti į žiniasklaidos klausimus. Nemažai šalių lyderių išties sustodavo prie žurnalistų atsakyti į klausimus, bet kai kurie vykstančio susitikimo pasirinko nekomentuoti.
Tik įėję lyderiai patekdavo į VIP laundžą, bet ši erdvė buvo skirta tik keturiems delegacijos asmenims: tai yra, patekti galėjo prezidentas arba premjeras, užsienio ir gynybos ministrai bei vienas vyriausiasis patarėjas. Anksčiau tai buvo atvira „Litexpo“ terasa, bet ji buvo pertvarkyta taip, kad delegacijų nariai galėtų atsipūsti, saugiai pabendrauti ar užkąsti.
VIP laundžo tema tapo lietuviškas miškas. Temą įkvėpė anksčiau šioje vietoje augęs medis, bet uždengus stogą jis ėmė džiūti, todėl medį teko pašalinti. Todėl erdvė buvo papuošta lietuviško miško instaliacija, kurią sukūrė ir įgyvendino floristas Mantas Petruškevičius.
„Čia anksčiau augo gražus medis, jeigu atsimenate. Bet uždengus stogą jis pradėjo mesti lapus ir mirti natūralia mirtimi. Tai vos ne paskutinį mėnesį teko su juo atsisveikinti, perkelti į kitus miškus ir nuspręsti, kad darome kažką panašaus. Bet daug gėlių negalima dėti, nes visos gėlės turi arba politines konotacijas, arba alergines, tai buvo pasirinktas visiškai lietuviškas, bet nealergizuojantis miškas. Mes kreipėmės į vieną iš pačių geriausių floristų M. Petruškevičių ir jis sukūrė tokį visiems labai patikusį miško įspūdį, kuris įsipiešė į bendrą konceptą“, – pasakojo Užsienio reikalų ministerijos Valstybės ir diplomatinio protokolo direktorius Petras Zapolskas.
VIP laundžo sieną papuošė ir Trakų pilies vaizdas, kuris tarsi praplėtė visą erdvę. Visi baldai, kuriais buvo apstatytas parodų centras „Litexpo“, yra gaminti Lietuvoje.
„Valstybių vadovai VIP laundže rinkosi prieš sesiją. Iš tiesų valstybių vadovų suvažiavimas truko pusantros valandos, jie rinkosi čia ir kitoje erdvėje. Po sesijų jie čia vis grįždavo, ateidavo pasiilsėti, šiek tiek pavalgyti. Šis VIP laundžas yra antra pagal saugumą susitikimų erdvė, kurioje galėjo pakliūti tik mano minėti asmenys arba asmenys su specialiais leidimais“, – teigė ambasadorius P. Zapolskas.
Susirinkę valstybių vadovai po vieną ėjo oficialiai pasisveikinti su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir Lietuvos, kaip priimančios šalies, prezidentu Gitanu Nausėda bei kiekvienas su jais dviem fotografavosi. Beje, lyderius pagal abėcėlę kvietęs pranešėjas avėjo specialiais baltais mokasinais, kurie buvo papuošti NATO ženklu.
„Pranešėjas kviesdavo kiekvieną valstybės vadovą abėcėlės tvarka: kiekvienas lyderis prieidavo, pasisveikindavo su NATO generaliniu sekretoriumi ir Lietuvos prezidentu. Paskutinis buvo pakviestas Jungtinių Valstijų prezidentas. Ir kai jis atėjo, visi buvo pakviesti family photo. Kai visi sustojo, pranešėjas paprašė 8 sekundes žiūrėti į kameras“, – teigė P. Zapolskas.
Paprastai fotografuojantis šeimos nuotraukai kiekvienam lyderiui yra nurodoma jo stovėjimo vieta, kad jam ar jai nereikėtų klaidžioti. Prieš pat einant fotografuotis šalia esančioje erdvėje buvo pastatyta veidrodžių, kad būtų galima paskutinį kartą pažvelgti, ar prezidentas arba premjeras gerai atrodo.
Net lyderiai nesinešė mobiliųjų telefonų
Iškart po šeimos nuotraukos visi NATO lyderiai kartu nuėjo į pagrindinę susitikimo vietą, kuri vadinama NAC-1. Tai yra trumpinys iš North Atlantic Council (Šiaurės Atlanto Tarybos). Šioje erdvėje galėjo būti tik labai ribotas skaičius žmonių. Valstybių vadovai patys pasirenka, kas jiems pagelbės, bet paprastai tai būna užsienio reikalų, gynybos ministrai bei patarėjas užsienio politikai ar nacionaliniam saugumui. Šiems išskirtiniams delegacijų nariams, kurie susitikime dalyvauja su savo vadovais, už lyderių yra įrengtos sėdėjimo vietos, šiek tiek primenančios vienviečius arba dviviečius mokyklinius suolus.
Pagrindinėje salėje valstybių vadovams buvo patiekta po tris-keturis mažus pyragaičius, ant stalo gulėjo lapukas, ant kurio vienos pusės užrašyta kava, o ant kitos – arbata. Taip šalių narių lyderiai tiesiog galėjo pasirinkti, ką norės skanauti, ir padavėjai nė neklausdami žinojo, kokį gėrimą patiekti.
Pagal NATO reikalavimus paprastai įrengiami du panašaus tipo kambariai, tik didesniame jų posėdžiauja lyderiai, o mažesniame, kuris vadinamas NAC-2, rengiamas dokumento juodraštis. „Tie dokumentai gali būti draftuojami per naktis. Mūsų atveju taip nebuvo, bet irgi iki gana vėlaus meto“, – teigė P. Zapolskas.
Bet delegacijas sudarė ir daugiau asmenų, kurie visi negalėjo patekti į Šiaurės Atlanto Tarybos posėdžių salę. Kaip pasakoja P. Zapolskas, mažiausia delegacija buvo 1+16 asmenų, o didžiausia 1+55. Viena didžiausių delegacijų buvo Turkijos, bei, žinoma, Jungtinių Valstijų.
Pagrindinėje susitikimų salėje valstybių lyderiai ir jų delegacijų nariai negalėjo neštis mobiliųjų telefonų, juos palikdavo išorėje esančiose užrakinamose spintelėse su geltonais, raudonais ir žaliais raktų pakabukais. Šalių lyderių apsaugos pareigūnai negalėjo patekti į pagrindinę salę, bet galėjo būti kitoje patalpoje, kur be garso stebėjo renginį. Jeigu saugomas asmuo pakildavo išeiti, tuomet apsaugos pareigūnas turėjo keliolika sekundžių atsidurti prie pagrindinės salės, kad palydėtų saugomą politiką.
Tiesa, patį lyderių susitikimą su garsu girdėjo atrinkti šalių narių diplomatai, kuriems buvo skirta saugi patalpa su apsaugotu internetu, kad jie galėtų sužymėti pagrindines mintis, sutarimus, formuluotes bei parengtų susitikimo santraukas. Jiems buvo skirta viena patalpa su 80 vietų. Pagal reikalavimus reikėjo „Litexpo“ įrengti ir rūkymo vietą.
„Litexpo“, šalia pagrindinio spaudos konferencijų amfiteatro, buvo įrengta dar 11 mažesnių spaudos konferencijų kambarių, kur šalių lyderiai galėjo rengti mažesnės apimties spaudos konferencijas, pavyzdžiui, savo šalies žiniasklaidai. „Litexpo“ taip pat buvo įrengta ir 16 dvišalių susitikimų kambarių, kur buvo galima aptarti dvišalius reikalus. Jie gana paprasti, kuklūs, bet patogūs ir apstatyti Lietuvoje pagamintais baldais.
Tiesa, po „Litexpo“ grindis ant kilimų, ypač besiribojančių su išore, ketvirtadienį ropojo nemažai skruzdėliukų, bet ambasadorius P. Zapolskas sako, kad tikriausiai jų iš kažkur pribyrėjo.
Nupirko 120 kg braškių, 10 l žemuogių
Pagal visus reikalavimus, vadovų susitikimą priimančioji šalis turi pasirūpinti ir šalių vadovų bei delegacijų maitinimu. Ambasadorius P. Zapolskas sako, kad vienoje iš vakarienių buvo 18 specialių reikalavimų, kuriuos reikėjo įgyvendinti.
„Pavyzdžiui, nevalgo jautienos, negeria alkoholio, geria dietinę „Coca Colą“. Beje, tokiuose renginiuose dietinė „Coca Cola“ yra vienas iš mėgiamiausių gėrimų, jos geriama iš tikrųjų daug“, – pasakojo protokolo ekspertas.
„Vienas iš įdomesnių faktų, kad maitintojas „Taurakalnis“ nupirko 120 kilogramų braškių ir jos visos buvo labai skanios. Bei 10 litrų žemuogių. Kai kurie delegatai klausė, kas tai per uogos, nes daugelyje šalių tokių uogų jau nebėra. Taip pat labai skanios buvo avietės. Kadangi sezonas, tai daug lietuviškų uogų buvo. Bet buvo ir bananai, obuoliai“, – sakė P. Zapolskas.
Pats maitinimas „Litexpo“ vyko užkandukų principu, delegacijų nariai galėjo ateiti užkąsti ar stipriau pavalgyti, kai jiems patogu. Pavyzdžiui, delegatų laundže buvo įkurdinti marmitai, kur laikomas šiltas maistas, o VIP laundže buvo ir užkandukų ir nešiojamas karštas patiekalas.
„Irgi kažkas iš mėsos. Tokiuose renginiuose reikia vengti nekorektiško maisto, tai yra, paprastai atsisakoma kiaulienos. Aš tai vadinu politiniu maistu, kad visiems tiktų. Kai yra sėdima vakarienė, tada reikia labiau atitikti meniu reikalavimus, bet kai stovima, tai reikia suformuoti korektiškai: vengti riešutų, daug alergenų. Todėl prie kiekvieno patiekalo, nepaisant to, ar didesnis, ar mažesnis, buvo to patiekalo aprašas anglų ir prancūzų kalba“, – pasakojo ambasadorius.
Delegacijos atsivežė savo šunis, šarvuotus automobilius
Iš viso per NATO vadovų susitikimą atvyko 44 delegacijos, bet kadangi NATO, kaip organizacija, turėjo bent kelias delegacijas, tai galima sakyti, jog jų buvo 48-ios.
Pasak R. Zapolsko, iš viso oficialių delegacijų narių skaičius siekė 1050, bet su žurnalistais, viešojo forumo dalyviais, apsaugos asmenimis į Lietuvą atvyko apie 4500 asmenų.
Šiuo metu jau atskleidžiama, kuriuose tiksliai viešbučiuose gyveno šalių narių prezidentai, premjerai bei delegacijų atstovai. Jau anksčiau buvo žinoma, kad prezidentas Joe Bidenas su kitais delegacijos nariais apsistojo viešbutyje „Kempinski“, nors dalis žmonių netgi buvo apgyvendinti Kaune, nes amerikiečių atvyko itin daug.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas gyveno Stiklių viešbutyje, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas – „Imperial“, Jungtinės Karalystės premjeras Rishi Sunakas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas – viešbutyje „Pacai“.
Kaip jau žinoma, Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis apsistojo viešbutyje „Narutis“, Kanados premjeras Justinas Trudeau – „Holiday Inn“, Skandinavijos šalys užėmė „Marriott“ viešbutį, o viešbutyje „Novotel“ apsistojo Centrinės Europos vadovai. Italai, ispanai, lenkai bei Europos Tarybos pirmininkas Charles Michelis pasirinko „Radisson“, tuo metu Japonijos premjeras Fumio Kishida ir Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas apsigyveno „Vilnius Grand Resort“.
„Kad galėtum surengti tokį renginį, reikia turėti apie 5000 kambarių. Vilniuje su viskuo mes ir turime apie 5000 kambarių. Tai mūsų kolegos su viešbučių asociacija paprašė viešbučių rezervuoti vietas tik mums. Ir tada pradėjome dalinti tuos kambarius stengdamiesi dėlioti labai korektiškai dėlioti, nes čia yra tam tikrų politinių dalykų. Žinote, mes juokaujame, kad organizuojant tokius renginius visi turi likti šiek tiek nepatenkinti, bet vienodai, nieko neįžeidžiant. Buvo specifinių reikalavimų, bet aš apie juos nesakysiu. Mes iš principo pajėgėme viską įgyvendinti, nes niekas neliko nepatenkintas Lietuvos viešbučiais. Be to, ir viešbučiai kaip privatūs subjektai labai dirbo. Delegacijos, žinodamos, kad gyvens tuose viešbučiuose, tai irgi pasistengė. Pacuose, matėte, buvo įrengta aparatūra, o kai kurios delegacijos atsivežė patikimiausią įrangą, tai yra šuniukus, kurie viską tikrina. Daug delegacijų atsivežė šarvuotus automobilius, nes Lietuvoje daug jų nėra“, – aiškino R. Zapolskas.
