Nors pasigirsta net įspėjimų, kad netinkamai panaudojus turniketą žmogaus galūnę gali tekti amputuoti, Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Klaipėdos filialo greitosios medicinos pagalbos skubiosios pagalbos medikas, taktinės skubios medicinos pagalbos nukentėjusiems instruktorius Artiomas Žigeu išsakė visai kitokią nuomonę.
„Visuomenei sudaroma labai klaidinga nuomonė, kaip kad kitur yra paminėta, esą turniketai žudo. Tai yra visiška nesąmonė. Tai yra ne tik mano nuomonė, bet tą rodo ir atlikti tyrimai, praktika – nėra patvirtintų duomenų, kad panaudotas turniketas padarė tokios žalos“, – portalui tv3.lt kalbėjo jis.
Jo teigimu, tai daugiau gali būti nebent išskirtiniai vienetiniai atvejai.
„Kitur viešojoje erdvėje buvo paminėta, kaip išgėrė žmonės užveržė galūnę, užmigo ir kitą dieną ji jau buvo negyva. Tai, nežinau, ar toks pavyzdys vykęs, nes išgėrę žmonės gali bet ką padaryti“, – pastebėjo paramedikas.
Ilgiausiai gali būti užveržtas ir 6 valandas
Pašnekovo aiškinimu, istoriškai turniketas naudojamas labai seniai, o 2004 m. atsiradę naujos kartos vadinamieji CAT turniketai išgelbėjo gyvybes tūkstančiams žmonių.
„Kai kareiviai yra pilnai apmokyti, kaip tinkamai naudoti turniketą, iš tų chirurgų, kurie perėmė nukentėjusiuosius, nebuvo registruota atvejų, kad būtų prarastos galūnės“, – pastebėjo A. Žigeu.
Pasak jo, didžiausia problema, dėl kurios daug kas išgyvena, yra laikas nuo turniketo užveržimo iki nukentėjusiojo atsidūrimo ligoninėje – baiminamasi, kad būtent kuo ilgiau turniketas bus užveržtas, tuo galima žala bus didesnė.
„Taip, yra svarbu, kad pacientas kuo greičiau atvyktų į ligoninę ir jam būtų suteikta tolimesnė chirurginė pagalba, bet tam yra pakankamai laiko. Iki tol, kol turniketas bus atleistas mediko, gali pareiti iki dviejų valandų. Apskritai turniketas gali būti laikomas iki 6 valandų ir tada chirurgo naudojant medikamentus gali būti nuimtas“, – aiškino instruktorius.
Nutraukus galūnę galima nukraujuoti per 20 sekundžių
Pašnekovas priminė, kad taisyklės iš esmės yra paprastos – visada, kai žmogui nutinka nelaimė ir jam reikia suteikti skubią pagalbą, būtina iškviesti greitąją medicinos pagalbą.
„Jei nėra nieko baisaus, blogiausiu atveju medikai pakonsultuos, patars, kaip elgtis. Bet įprastai medikai atvažiuoja ir patys sprendžia, kas įvyko ir ką reikia daryti. O turniketas būtent yra ta priemonė, kuri leidžia suteikti neatidėliotiną pagalbą, sustabdyti masyvų kraujavimą. Lietuvoje greitoji vėliausiai, jei yra koks rajonas, esant skubiai pagalbai gali atvykti per 20 minučių, tai turniketas tas 20 minučių ir suteiktų pagalbą.
„Europoje esame pirma šalis, kuri automobiliuose įsivedė turniketus. Pasaulyje irgi nesu girdėjęs tokių dalykų, nors vedu daug mokymų, tenka kalbėtis su pareigūnais iš atitinkamų struktūrų. Jie turi kokybiškus turniketus, bet visuomenėje jie nėra privalomi. Taigi nors tai naudingas dalykas Lietuvai, bet prie turi būti teisingai prieita, organizuojami kokybiški mokymai.“
Teoriškai esant galūnės nutraukimui žmogus gali per 20 sekundžių netekti pusės litro kraujo. Taigi realiai yra apie 1,5–2 minutės iki kritinės būsenos, kada tampa labai sunku atkurti žmogaus gyvybinius parametrus. Tuo metu apmokytam žmogui turniketo uždėjimas užtrunka ne ilgiau 30 sekundžių“, – kalbėjo A. Žigeu.
Trūksta kokybiškų mokymų
Paklaustas, ar paprasta uždėti turniketą, jei žmogus jo gyvenime nėra akyse matęs, pašnekovas sutiko, kad kokybiško mokymo trūksta.
„Blogai, kad nėra pakankamai kokybiško mokymo, kad žmonės eitų, domėtųsi. Priemonė įvesta visai neseniai, o tai, ar mokymai yra kokybiški ir tinkamai vedami, ar tie instruktoriai, kurie veda mokymus, supranta, kaip šią priemonę reikėtų tinkamai naudoti, kelia klausimų. Mokymų turėtų būti kur kas daugiau, žmonės ir viešojoje erdvėje turėtų būti daugiau informuojami apie tai, kaip jis yra naudojamas“, – kalbėjo A. Žigeu.
Jo nuomone, nors turniketas ir labai gera priemonė, prie privalomo jos įvedimo automobilių pirmos pagalbos vaistinėlėse gal buvo prieita kiek paskubomis.
„Šiandien gauti kokybiškus pirmos pagalbos mokymus yra sunkia nei vairuotojo pažymėjimą. Tai yra problema, bet kaip ją spręsti, reikėjo pagalvoti anksčiau. Reikėjo skirti lėšų visoms įstaigoms, kurios užsiima mokymais, kad žiniasklaida skleistų teisingą informaciją, kam ir kodėl turniketas yra naudojamas.
Europoje esame pirma šalis, kuri automobiliuose įsivedė turniketus. Pasaulyje irgi nesu girdėjęs tokių dalykų, nors vedu daug mokymų, tenka kalbėtis su pareigūnais iš atitinkamų struktūrų. Jie turi kokybiškus turniketus, bet visuomenėje jie nėra privalomi. Taigi nors tai naudingas dalykas Lietuvai, bet prie turi būti teisingai prieita, organizuojami kokybiški mokymai“, – komentavo paramedikas.
Nepataria įsigyjant turniketą mėginti sutaupyti
Ne mažiau klausimų viešumoje kelta ir dėl turniketų kokybės. Tikrinimus pradėjo ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. Ji portalui tv3.lt nurodė, kad pastaruoju metu didelį dėmesį skiria turniketų priežiūrai:
„Šiuo metu vykdomas tyrimas, Tarnyba yra pateikusi užklausas turniketų tiekėjams ir nurodžiusi pateikti pavyzdžius ištyrimui. Artimiausiu metu bus tikrinamas jų veikimas ir įvertinama turniketų atitiktis bei kokybė, tuomet tarnyba pateiks vertinimo rezultatus.”
Pasak A. Žigeu, turniketų kokybės klausimas yra labai didelė problema ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.
„Kai turniketus naudoja atitinkamo struktūros, užpirkinėjama nedideliais kiekiai, sertifikatų kokybė ir visi reikalingi dalykai yra išsiaiškinami. Kitas dalykas, kai žmogus tik žino, kad turi turėti turniketą, bet nelabai žino, kas tai per daiktas.
Apskritai turniketai naudojami ir skirstomi į tris kategorijas – yra chirurginiai, skubios pagalbos (arba taktiniai, kuriuos į vaistinėles ir turime įsidėti) ir reabilitaciniai turniketai“, – aiškino medikas.
Padirbinių – daugybė
Tačiau, pašnekovo teigimu, realiai tų turniketų yra begalė, dar daugiau – jų padirbinių.
„Iš žinomesnių įmonių, kurias žinau, yra apie 19 turniketų variacijų, pačių skirtingų turniketų yra dar daugiau, taigi automatiškai daug didesnis yra ir padirbinių kiekis. Vis tik daugiausiai yra orientuojamasi į pagrindinį 6 kartos CAT ir vadinamąjį SOFT-T turniketą. Orientuodamiesi į šiuos du modelius kuriami savi produktai, kurių kokybė visiškai nereguliuojama.
„Šiaip turniketai nėra tokie brangus – 30 eurų už kokybišką turniketą yra normali kaina, gali būti šiek tiek pigesnis ar brangesnis. Viskas, kas yra pigiau, yra abejotinos priemonės.“
Aukšta turniketo kokybė yra labai svarbi. Tai – medicininė priemonė, kuriai turėtų būti užtikrintas CE sertifikavimas. Šiais laikais internete galima rastai labai daug kokybiškos informacijos, kuris turniketas yra tikras, kuris – padirbinys, kaip naudotis šia priemone. Bet patingėjus jos susirasti arba pamėginus sutaupyti eurą kitą, galima skaudžiai nusvilti“, – kalbėjo patyręs instruktorius.
Jis sutiko, kad galbūt daugeliui ir neteks niekada panaudoti tokios priemonės, tačiau jei taip nutiktų, vargu ar kas norėtų atsidurti tokioje situacijoje, kai veržiant gyvybiškai būtiną turniketą jis ima ir sulūžta.
„Tokios statistikos, ar turime tiek daug masyvių kraujavimų iš galūnių, kad visiems būtų reikalinga turėti šią priemonę, nėra. Bet vis tik ją geriau turėti, ir turėti kokybišką. Kai žmogus kraujuoja ir ištrauktas, sakykime, kiniškas turniketas, kuris yra nekokybiškas, už kurį žmogus sumokėjo 4 eurus, dedamas lūža, kaži kokios mintys būtų to žmogaus galvoje – ar išties vertėjo sutaupyti tuos 10 eurų? Šiaip turniketai nėra tokie brangus – 30 eurų už kokybišką turniketą yra normali kaina, gali būti šiek tiek pigesnis ar brangesnis. Viskas, kas yra pigiau, yra abejotinos priemonės“, – pabrėžė A. Žigeu.
Tiksliai nežino, kas yra masyvus kraujavimas
Paklaustas, kokiose situacijose būtina panaudoti turniketą, o kada užtenka užspausti žaizdą su tvarsčiu ar kitu švariu audiniu, A. Žigeu pabrėžė, kad matant bet kokį kraujavimą yra būtinas tiesioginis spaudimas. Vėliau jau kažkam kitam padedant ar pačiam reikia pasiimti turniketą ir jį uždėti.
„Problema turbūt yra ta, kad žmonės nesupranta, kas yra tas masyvus kraujavimas. Jį galima atpažinti, kai yra kraujo bala, matoma iš žaizdos tekanti kraujo čiurkšlė, krauju permirkę drabužiai, kuriuos palietus rankos lieka kruvinos.
Tokiose situacijose žmonės dažniausiai pasimeta ir nežino, ką daryti. Tai tokiems atvejams ir yra reikalingas turniketas – užspaudei žaizdą, išsitraukei priemonę ir ją panaudojai. Turniketo uždėjimas nesudaro didesnės žalos nei nukraujavimas“, – komentavo specialistas.
Kaip tinkamai naudoti turniketą?
Paprašytas priminti, kaip tiksliai reikėtų naudoti turniketą, instruktorius papasakojo, kaip pats mokantis kitus žmones.
„Jei nėra aišku, kur yra žaizda, tą trukdo nustatyti drabužiai ilgomis rankovėmis, turniketas visada dedamas aukštai ir tampriai. Tinkamai uždėtas turniketas sukelia skausmą. Nėra taip, kad pasukai malūnėlį du kartus, žmogus sako, kad skauda ir viskas, nustojai veržti. Tą reikia daryti tol, kol kraujavimas sustoja.
Jei akivaizdžiai matoma žaizda konkrečioje vietoje, jį galima dėti 5–8 centimetrais virš žaizdos. Turniketas niekada nededamas ant žaizdos, sąnarių, kišenių, kuriose yra daiktai. Pavyzdžiui, jei yra masyvus kraujavimas iš kojos, o kelnių kišenėje yra koks telefonas, tušinukai, peiliukai, kiti daiktai, jie būtinai turi būti išimami“, – aiškino A. Žigeu.
Panaudojus turniketą taip pat labai svarbu nurodyti jo uždėjimo laiką ir iškviesti greitąją pagalbą.
„Jei po ranka nėra tušinuko, geras būdas yra pasižiūrėti į laikrodį ir tris kartus garsiai pasakyti laiką – tiek ir nukentėjusysis jį išgirs, tiek pats pagalbos teikėjas pasakęs garsiai geriau atsimins tikslų laiką“, – patarė medikas.
Pamatyti, kaip naudoti turniketą, galima čia:
