Įprastomis sąlygomis sveikatos priežiūros išteklių užtenka, kad būtinoji medicinos pagalba būtų laiku suteikta visiems nukentėjusiesiems.
Tačiau ekstremalių įvykių atvejais sveikatos priežiūros išteklių, tai yra greitosios medicinos pagalbos brigadų įvykio vietoje, ligoninių skubiosios medicinos pagalbos skyrių galimybės priimti pacientus, operacinių ir lovų skaičius ligoninėse, sveikatos priežiūros personalo ir kt. gali nepakakti tam, kad visiems nukentėjusiesiems laiku būtų suteikta būtinoji medicinos pagalba.
Tokiais atvejais atliekamas pacientų rūšiavimas. Kaip aiškinama ministro pasirašytame įsakyme, to reikia siekiant užtikrinti, kad atsitikus įvykiui ir trūkstant sveikatos priežiūros išteklių būtų išgelbėta kuo daugiau gyvybių, o medicinos pagalba būtų suteikta kuo didesniam nukentėjusiųjų skaičiui ir pirmiausia būtų teikiama tiems, kuriems jos labiausiai reikia.
Beviltiškiausiems pacientams nebeskubėtų padėti
Pacientų rūšiavimas galėtų būti aktyvuojamas esant 25 nukentėjusiesiems (gyviems ar mirusiems) masinės nelaimės atveju.
Pažymima, kad esant dideliam nukentėjusiųjų skaičiui ir trūkstant sveikatos priežiūros išteklių, gali kilti poreikis apriboti medicinos pagalbos teikimą ypač sunkiai nukentėjusiems pacientams, kurių išgyvenimo tikimybė labai maža.
„Taip išvengiama nukentėjusiųjų, kurių išgyvenimo tikimybė didesnė, būklės pablogėjimo ar mirties (tai būtų neišvengiama, jeigu beviltiškiems (ypač sunkiai nukentėjusiems) pacientams būtų skiriama daug laiko ir dėmesio)“, – dėstoma įsakyme.
Nurodoma, kad skubioji pagalba teikiama vadovaujantis penkiomis pirmenybės kategorijomis:
- neatidėliotinos pagalbos kategorija (nukentėjusieji, kurių gyvybę reikia gelbėti nedelsiant);
- skubiosios pagalbos kategorija (nukentėjusieji, kuriems chirurginė arba terapinė medicinos pagalba turi būti suteikta per 2–4 val.);
- atidėtos pagalbos kategorija (nesunkiai nukentėję asmenys, kurie gali laukti pagalbos ilgiau nei 4 val.);
- beviltiškų nukentėjusiųjų kategorija (nukentėjusieji, kurių būklė itin sunki ir kurie negalėtų išgyventi net suteikus aukščiausio lygio pagalbą, o jiems gydyti reikėtų skirti medicininių išteklių, kurie galėtų padėti išgelbėti kitus nukentėjusiuosius):
- mirusių nukentėjusiųjų kategorija;
Kiekvienai rūšiavimo kategorijai priskiriamos ir atitinkamos spalvos. Rūšiuojant nukentėjusiuosius būtų vertinama tik jų sveikatos būklė, neatsižvelgiant į amžių, lytį ir kitus kriterijus. Pagalbos teikimo pirmenybės kategorijoms nepriskiriami psichologinę traumą patyrę asmenys, kuriuos reikia tik nuraminti.
Atrankinį rūšiavimą galėtų atlikti ir slaugytojai, ir GMP vairuotojai
Nurodoma, kad sprendimo pradėti rūšiavimą teisė suteikta pirmosios GMP brigados vadovas. Pirmiausia atliekamas atrankinis rūšiavimas, o po jo nukentėjusiųjų evakuacijos punkte atliekamas detalusis rūšiavimas. Jei nukentėjusiųjų yra labai daug ir nėra pakankamai laiko atlikti detalųjį rūšiavimą, atliekamas tik atrankinis rūšiavimas.
Atrankinį rūšiavimą gali atlikti gydytojai, slaugos specialistai, paramedikai, greitosios medicinos pagalbos automobilių vairuotojai, skubiosios medicinos pagalbos paramedikai, skubiosios medicinos pagalbos specializacijos išplėstinės praktikos slaugytojai.
Atrankinis rūšiavimas – greitai atliekamas fiziologiniais rodikliais (kvėpavimo takų praeinamumo, kvėpavimo dažnio, kapiliarų prisipildymo laiko arba pulso dažnio) pagrįstas rūšiavimas, kuris taikomas siekiant kaip įmanoma greičiau nustatyti neatidėliotinos pagalbos (raudonoji kategorija) ir skubios pagalbos (geltonoji kategorija) pacientus ir juos atskirti nuo atidėtos pagalbos (žaliosios kategorijos) pacientų ir mirusiųjų.
Atliekant atrankinį rūšiavimą nustatoma nukentėjusiojo būklė konkrečiu laiku, tačiau nedaroma prielaidų, kaip jo būklė gali keistis ateityje. Jei nuogąstaujant dėl galimo nukentėjusiųjų būklės pablogėjimo nukentėjusieji priskiriami aukštesnei rūšiavimo kategorijai, gali atsirasti neproporcingai didelis 1 ir 2 kategorijos nukentėjusiųjų skaičius, viršijantis ribotus sveikatos priežiūros išteklius.
Detalusis rūšiavimas – sudėtingesnis ir tikslesnis fiziologiniais o (kvėpavimo dažniu, arterinio kraujo spaudimo ir Glazgo komos skalės) ir anatomine sužalojimo vieta pagrįstas rūšiavimas, kuris taikomas siekiant patikslinti atrankinio nukentėjusiųjų rūšiavimo metu nustatytą rūšiavimo kategoriją.
Šį rūšiavimą gali atlikti gydytojai, slaugos specialistai, paramedikai, skubiosios medicinos pagalbos specializacijos išplėstinės praktikos slaugytojai.
Nurodoma, kad naujas pagalbos teikimo esant ekstremalioms situacijoms aprašas parengtas vadovaujantis tarptautiniu pasirengimo ir pagalbos teikimo standartu „Medicinos pagalba masinės nelaimės atveju“ (MIMMS – Major Incident Medical Management and Support).
