Nuostaba ir skundai, kad ilgai išlaukus vizito pas gydytoją gyventojai išvysta tuščią poliklinikos koridorių, pradėjo piltis dar pandemijos pradžioje, kai po karantino po truputį, laikantis griežtų taisyklių, pradėjo vertis gydymo įstaigų durys. Tiesa, pati pandemija jau kuris laikas kaip ir baigėsi, tačiau tokie nusiskundimai – ne.
Vizitus derina prie autobusų grafikų
Gyventojai piktinasi nesuprasdami, už ką moka sveikatos draudimo įmokas, nes jiems susidaro įspūdis, kad jei gydymo įstaigos koridoriuje tuščia, vadinasi, niekas nedirba. Toliau pasiberia pastebėjimai, ko išvis verta šalies sveikatos apsauga, kodėl yra ribojamas konsultacijų skaičius, mat susimokėjus už paslaugą galima prieiti kad ir kitą dieną.
Važinėdamas po šalies gydymo įstaigas tuščiais poliklinikų koridoriais ne kartą nusistebėjo ir pats sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Rajonuose esančių įstaigų toks vaizdas nestebina, mat tokia realybė – pacientams savo vizitus pas gydytojus tenka derinti prie autobusų maršrutų.
„Tušti koridoriai. Pacientai skuba susitvarkyti kitų savo reikalų savivaldybės centre ir derina savo galimybes su autobuso grafiku“, – apsilankęs Pakruojo PSPC pastebėjo ministras.
Tačiau išvydę tuščius koridorius socialinėje erdvėje taip pat skundžiasi ir didesnių miestų gyventojai.
Gero darbo organizavimo ženklas
Besistebintiems tokiais vaizdais Kauno poliklinikos direktorius Paulius Kibiša paaiškino paprastai.
„Jei darbas gerai organizuotas, koridorius ir turi būti tuščias. Jei pacientų srautas gerai organizuojamas, jie neturi sėdėti koridoriuje – ateiti laiku, įeiti, gauti konsultaciją ir išeiti. Vienas pandemijos privalumų, kad tokios nesibaigiančios gyvos eilės dingo“, – pastebėjo vienos didžiausių šalies poliklinikų vadovas.
Jis priminė, kad gyvos eilės gi buvo labai populiarios prieš pandemiją ir kartu net daugiau atlikdavo socialinę funkciją.
„Tušti koridoriai. Pacientai skuba susitvarkyti kitų savo reikalų savivaldybės centre ir derina savo galimybes su autobuso grafiku“, – sakė A. Dulkys.
„Žmonės ateidavo, kur šilta, švaru, pasišnekėti, pabendrauti. Pasėdėdavo prie vienų durų, tada ateidavo prie kitų, kurios atidarytos, gal ten koks kitas gydytojas yra – juk vyresniame amžiuje visiems daktarams turi, ką pasakyti...
Taip būriuodavosi minios žmonių. Kai tik prasidėjo pandemija, į polikliniką galėjo patekti tik užregistruoti žmonės, taigi šis įprotis būriuotis gyvai dingo ir tai džiugina“, – komentavo P. Kibiša.
Jo pastebėjimu, nors dabar tokios griežtos tvarkos nėra – patekti į įstaigą galima ir nesiregistravus, padaugėjo skambinančių, o ne einančių gyvai registruotis prie langelio.
„Tam sukūrėme centralizuotą skambučių centrą, kuris puikiai veikia, tai irgi padėjo“, – pridūrė pašnekovas.
Eilę ilgina patekto pas konkretų specialistą
Poliklinikos vadovas pasakojo, iš esmės eilės įstaigoje „telpa į rėmus“. Tačiau laukimo laiką prailginti gali noras pakliūti pas konkretų specialistą.
„Viskas priklauso nuo specialybės. Yra tokių specialistų, kur galima patekti šiandien. Pavyzdžiui, rentgeno nuotrauką tikrai galima šiandien padaryti, patekti pas ausų, nosies ir gerklės gydytoją – taip pat“, – sakė P. Kibiša.
Tiesa, pas kardiologą gali prireikti palaukti ir mėnesį ar ilgiau. „Šių specialistų yra per mažai, nes šios paslaugos yra apmokamos labai menkai. Kaip bebūtų liūdna, kardiologinių paslaugų savikaina yra didesnė nei gydymo įstaigoms moka teritorinės ligonių kasos. Taip susidaro užburtas ratas – negali įdarbinti tiek kardiologų, kad visi užsinorėję galėtų patekti tą pačią dieną“, – aiškino poliklinikos direktorius.
Kitose šalyse laukia dar ilgiau
Pašnekovas neslėpė, kad vasarą eilės kiek pailgėja, nes daugiau medikų atostogauja.
„Bet taip pat atostogauja ir žmonės – kas išvyksta į kurortus, vyresnio amžiaus pacientai dažnai išvažiuoja į sodus. Tai kai jau grįžta į miestą, rudenį užplūsta. Bet tada ir gydytojai būna grįžę. Taip pat dėl vaikų profilaktinio patikrinimo raginame nelaukti paskutinės minutės, siunčiame žinutes, raginimus tėveliams ir tai veikia, matome, kad srautai žymiai tolygesni“, – aiškino P. Kibiša.
Eilėmis besiskundžiantiems lietuviams jis priminė ir tai, kad situacija ne vienoje Vakarų šalyje yra ne ką geresnė.
„Jei lygintume su žymiai turtingesnėmis šalimis – Anglija, Prancūzija, Vokietija, tenai laukti planinės specialisto konsultacijos pusę metų nieko nestebina, ten tokie laikai“, – sakė P. Kibiša.
„Jei lygintume su žymiai turtingesnėmis šalimis – Anglija, Prancūzija, Vokietija, tenai laukti planinės specialisto konsultacijos pusę metų nieko nestebina, ten tokie laikai. Pas mus vis tik pas daugumą specialistų patenka greičiau.
Turint galvoje, kad mūsų medicinos sistema, įvairiais duomenimis, finansuojama nuo 2 iki 6 kartų mažiau vienam gyventojui nei kitose šalyse ir turime 6 kartus trumpesnes eiles, net jeigu reikia laukti mėnesį, tai būtų kuo pasidžiaugti. Be abejo, sergantis pacientas žino savo tiesą ir žiūri per savo prizmę“, – pastebėjo poliklinikos vadovas.
Išskyrė prioritetines paslaugas
Vis tik situacija dėl tam tikrų paslaugų kvotų, P. Kibišos teigimu, yra pagerėjusi – nėra stabdžių teikti tiek tam tikrų konsultacijų, kiek pajėgia įstaigos, ir už tai bus sumokėta.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai primena, kad dar šių metų kovą teritorinės ligonių kasos ir daugiau nei dvi dešimtys šalies gydymo įstaigų pasirašė papildomus paslaugų prieinamumo gerinimo susitarimus:
„Šiais susitarimais įstaigos įsipareigojo pacientams suteikti daugiau tų paslaugų, dėl kurių eilės konkrečioje įstaigoje yra didžiausios. Tuo metu ligonių kasos susitarimuose patvirtino, kad proveržiui sudarys visas sąlygas – skirs reikiamo dydžio papildomą finansavimą.
Skaičiuojama, kad metinis PSDF lėšų poreikis šiam tikslui sieks 33,6 mln. eurų. Be to, nuo šių metų visoms įstaigoms, suteikusioms gydytojų specialistų konsultacijų už didesnę sumą, negu numatyta sutartyje su teritorine ligonių kasa, teisės aktų nustatyta tvarka šios viršsutartinės paslaugos apmokamos jau 2 kartus per metus: metų viduryje ir metų pabaigoje.“
Susiduria visas pasaulis
Komentuodama bendrą situaciją dėl prieinamumo pas gydytojus, VLK atkreipė dėmesį, kad vis dar yra jaučiama neigiama pandemijos įtaka.
„Daugelyje Lietuvos gydymo įstaigų tebėra ilgos planinių paslaugų laukimo eilės ir net iki šiol daugelyje sričių. Nors paslaugų teikimo apimtys auga, tačiau vis dar nepasivijo ikipandeminio lygio“, – nurodė ligonių kasų specialistai.
Teigiama, kad su šiuo iššūkiu susiduria ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio sveikatos sistemos, todėl nuolat ieškoma būdų, kaip efektyviai trumpinti eiles gydymo įstaigose. Tvirtinama, kad Sveikatos apsaugos ministerija ir kitos atsakingos institucijos imasi kompleksinių priemonių, kad eilės pas gydytojus mažėtų: skiriama daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, įdiegiama ir toliau vystoma išankstinės pacientų registracijos informacinė sistema (IPR IS), mažinama gydytojų administracinė našta, perskirstomos specialistų funkcijos ir kt.
Ragina naudotis naująja registracijos sistema
Registruotis pas gydytojus pacientai gali gyvai, telefonu ar internetu. Teigiama, kad greičiau ir patogiau užsiregistruoti pas gydytoją padeda nauja išankstinė pacientų registracijos informacinė sistema (IPR IS).
Ši sistema leidžia susieti pacientų registracijas su galiojančiais elektroniniais siuntimais ir tai padeda išvengti dirbtinai ilgesnių eilių dėl besidubliuojančių paciento registracijų keliose įstaigose.
„Be to, turėdamas siuntimą, pacientas IPR IS mato gydymo įstaigų deklaruojamus vizitų laikus ir gali rinktis tą gydymo įstaigą ir tą specialistą, pas kurį eilė yra trumpiausia“, – pažymi ligonių kasų specialistai.
VLK duomenimis, įdiegus šią naują sistemą jau sulaukta teigiamų rezultatų:
„Nors eilės pas gydytojus išlieka, situacija gerėja ir paslaugų pacientams suteikiama daugiau. Pavyzdžiui, per penkis šių metų mėnesius buvo suteikta 326 tūkstančiais daugiau gydytojų specialistų konsultacijų, nei per tą patį 2022 m. laikotarpį.
Taip pat 2023 m. sausio–gegužės mėn., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, buvo suteikta per 7 tūkst. gydytojų kardiologų konsultacijų daugiau. Per 10 tūkst. konsultacijų daugiau konsultacijų, palyginti su minėtu praėjusių metų laikotarpiu, suteikė gydytojai neurologai.“
Eiles gali mažinti patys pacientai
Taip pat pažymima, kad prie galimybės greičiau pakliūti pas gydytojus gali prisidėti ir patys pacientai.
„Pacientas, negalėdamas atvykti į priėmimą nustatytu laiku, privalo apie tai informuoti gydymo įstaigą, nes tuo atsilaisvinusiu laiku galėtų būti priimamas kitas pacientas“, – elgtis atsakingai ragino VLK specialistai.
Primenama, kad besikreipdami dėl planinės pagalbos ir turėdami siuntimą pacientai gali patys laisvai pasirinkti gydymo įstaigą.
„Rekomenduojama rinktis tą, kurioje laukimo eilės yra trumpiausios. Kad reikiamos paslaugos būtų apmokėtos PSDF lėšomis, svarbu pasirinkti tą gydymo įstaigą, kuri turi sutartį su teritorine ligonių kasa dėl šių paslaugų teikimo. Visų gydymo įstaigų Lietuvoje sąrašą galima rasti čia.
Kiekviena gydymo įstaiga pati pasitvirtina savo vidaus tvarką, kurioje turi būti numatyta, kiek pacientų gali priimti gydytojas specialistas. Teisės aktai numato, kad įstaigos mokamas paslaugas gali teikti tik užtikrinusios, kad šias paslaugas, apmokamas iš PSDF biudžeto lėšų, nustatytą dieną gautų visi jų laukimo eilėje užregistruoti pacientai“, – aiškinama portalui tv3.lt atsiųstame atsakyme.
