Į tai dėmesį atkreipusi gydytoja infektologė prof. Raimonda Matulionytė konstatavo, kad vasara suteikia daug progų mažiau atsakingam elgesiui, dėl kurio pasekmių kitą kartą žmonėms tenka karčiai gailėtis.
„Tai susiję su elgesiu – laisve, festivaliais, „Pride“ paradais. ŽIV infekcija, kitos lytiškai plintančios infekcijos, beždžionių raupai – tai vasaros ligos. Taip pat sifilis, kurio pakilimo pasaulyje niekada nebuvo, koks yra dabar, 21 amžiuje“, – „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ pastebėjo medikė.
Pasak gydytojos, šiandien tokioms ligoms plisti kaip niekada paprasta, mat pasaulis labai maišosi.
„Matome, kad atvyksta žmonės iš šalių su dideliu paplitimu. Kaip bebūtų, Ukraina, Rusija yra tos šalys, kur yra žymiai didesnis paplitimas nei Lietuvoje, tad apie tai reikia pagalvoti“, – sakė infektologė.
Sifilis niekur nedingo
Kalbėdama apie sergamumo sifiliu pakilimą R. Matulionytė pateikė duomenis, kad štai JAV dar 2020 m. gimė daugiausiai įgimtu sifiliu sergančių vaikų nuo 1994 m.
„Europoje irgi stebimas pakilimas, gal ne tiek tai perėję moterims, į heteroseksualią dalį, tai šiaip daugiausiai susiję su homoseksualiais santykiais, daugiausiai serga vyrai. Dabar pasaulyje yra labai populiarus vadinamas prepas, kuris vartojamas ir Lietuvoje.
Tai – priešekspozicinė ŽIV profilaktika, kada vartojami vaistai, kad neužsikrėstų ŽIV, tačiau jie neapsaugo nuo kitų lytiškai plintančių ligų. Taigi žmogus kaip ir jaučiasi laisvas, nes apsisaugo nuo didžiausios blogybės. Bet tai sudaro sąlygas plisti kitoms ligoms. Taigi sifilis niekur nedingo – iš homoseksualių santykių pereina į heteroseksualius, tada į įgimtą vaikams. Tad sifilio pakilimas 21 amžiuje yra didžiulis, skirtumas tik tas, kad jis yra visiškai išgydomas laiku sužinojus“, – pasakojo infektologė.
Jos teigimu, Lietuvoje tokio didelio pakilimo gal ir nestebima, tačiau pacientų yra nemažai ir jie serga to net nežinodami. Gydytoja nurodė, kad pirmieji sifilio simptomai gali būti kūno bėrimas, plaukų kritimas, vėliau susidaro opelės.
„Sifilio pakilimas 21 amžiuje yra didžiulis, skirtumas tik tas, kad jis yra visiškai išgydomas laiku sužinojus.“
Taip pat infektologė priminė, kad į didesnę rizikos grupę susirgti sifiliu pakliūna ir sekso darbuotojai, tolimųjų reisų vairuotojai ar kam tenka būti ilgiau išvykus į Rytų Europą. „Tad verta būti atidiems ir prisiminti apie tai“, – įspėjo ji.
Nauja pavojinga „mada“ – cheminis seksas
Dar viena daugiau tarp homoseksualių vyrų plintanti infekcija – beždžionių raupai. Tačiau pernai sparčiai pakilusi sergamumo jais banga dabar yra nuslūgusi. Tam, pašnekovės teigimu, įtakos turėjo atsiradusios vakcinos ir vaistai.
„Kaip tik peržiūrėjau Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro paskutinės savaitės ataskaitą, ar yra kokia infekcinių ligų grėsmė, tai dėl beždžionių raupų įvardinta vidutinė rizika. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad kaip tik vyksta „Pride“ demonstracijos, festivaliai, kad pakilimas vasarą gali būti didesnis. (...) Vasarą yra atostogos, prakaitas ir kiti sekretai liejasi laisvai, o tai yra kontaktas“, – pastebėjo ji.
Tačiau, gydytojos teigimu, nerimo kelia kitos naujos „mados“ – vadinamasis chemseksas. Tai yra toks seksas, kai pojūčiams sustiprinti lytinių santykių metu vartojami narkotikai.
„Tai dabar labai populiaru. Vartojamos narkotinės medžiagos sustiprina lytinį potraukį, padidina aktų skaičių, tačiau kartu sumažina nerimą, budrumą. Visa tai plinta“, – kalbėjo R. Matulionytė.
Paklausta, kodėl, jos manymu, didėja tokių dalykų poreikis tam tikriems žmonėms, gydytoja svarstė, kad, matyt, savo duoda didžiulis gyvenimo tempas: „Didžiulis tempas, konkurencija ir visa kita verčia žmogų atsipalaiduoti ir tai daroma tokiais greitais, intensyviais būdais.“
Padės ne moralai, o prevencija
Gydytoja svarstė, kad turbūt sunku sustabdyti gyvenimo tėkmę ir kalbėti apie kažkokius primygtinius moralizavimus dėl tokių dalykų. Jos teigimu, svarbiausias dalykas – kalbėti apie prevenciją.
„Elgsenos keitimo prevencijos programos niekada neįrodė savo veiksmingumo. Kas yra įrodyta, būtent intervencinės prevencinės programos – prepas ar gydymas kaip prevencija, kai gydomi visi užsikrėtusieji ŽIV, kad neužkrėstų kitų. Tačiau vienareikšmiškai reikia kalbėti. Kol kalbama, tol ir sumažėja plitimas. O kai prevencinės programos sustoja, pakilimai stebimi“, – pastebėjo R. Matulionytė.
Pasak jos, neretai pacientai vėliau atėję labai gailisi, kad įvyko kažkoks nesaugus įvykis – tarsi žinojo, girdėjo apie rizikas, bet tuo metu apie tai nepamąstė:
„Tad norisi palinkėti, kad sveikas protas neturi dingti niekada – yra prevencijos, apsaugos priemonės, galų gale yra testai, kuriuos galima nusipirkti vaistinėje, ypač jei pradedama kažkas rimčiau, ne vienos nakties įvykis.“
Dar didesnis pavojus – po COVID-19 pandemija
Paklausta, ar COVID-19 pandemija turėjusi įtakos šių ligų plitimui, mat tuomet žmonės buvo apriboti dėl kelionių, pamažėjo ir bendravimas, gydytoja sutiko, kad tai šiek tiek galėjo paveikti mažesnius lytiškai plintančių infekcijų skaičius. Vis tik, jos teigimu, galbūt daug svarbesnis aspektas būtų dėl pandemijos pablogėjusi diagnostika.
„Po kovido vaikšto daug daugiau nešiotojų arba apie užsikrėtimą nežinančių žmonių, tad užsikrėtimo galimybė yra kaip tik didesnė, nes jie savo laiku nebuvo ištirti, gydymo įstaigos uždarytos, nevyriausybinės organizacijos neveikė. Ypač tai aktualu kalbant apie Rytų Europos regioną – pas juos atsilikimas pagal modeliavimo kreivę, kiek turėtų būti diagnozuojama naujų atvejų, ji padarė lūžį žemyn, kas nėra logiška ir laikoma, kad tai yra nediagnozuoti atvejai. Taigi reikia būti dar budresniems“, – įspėjo gydytoja.
„Po kovido vaikšto daug daugiau nešiotojų arba apie užsikrėtimą nežinančių žmonių, tad užsikrėtimo galimybė yra kaip tik didesnė, nes jie savo laiku nebuvo ištirti, gydymo įstaigos uždarytos, nevyriausybinės organizacijos neveikė.“
Jos teigimu, viena vertus, matome, kaip atgijo kelionės, o rizika, kaip minėta, yra padidėjusi.
„Ir nereikia užmiršti, aišku, niekas tokios rekomendacijos nepasakys, kad žmones iš Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos reikėtų tirti dažniau, bet tai yra didelio paplitimo šalys, kur tarp suaugusiųjų ŽIV infekcija yra paplitusi 1 procentu, o tai jau laikoma dideliu procentu, kai reikia tirti rutiniškai.
Niekas neparašys įsakymo, kad štai tirkime visus Ukrainos piliečius, bet gydytojai, turėdami tokius pacientus, turėtų apie tai prisiminti. Nes išties matome vėlyvų atvejų ir su tuberkulioze, kitomis infekcijomis, kai žmonės nežinojo apie tai, dar ir gal seniai buvo užsikrėtę, prisidėjo stresas, žmonės atsidūrė labai sunkiose situacijose“, – konstatavo R. Matulionytė.
