NATO viešajame forume, vykusiame LITEXPO rūmuose greta viršūnių susitikimo, organizuota diskusija pavadinimu „Pokalbis su pilietinės visuomenės lyderiais: Ukrainos potencialo atvėrimas“. Visgi kalbos apie potencialo atvėrimą nežavi pačių ukrainiečių.
„Ukrainai nereikia, kad kažkas atrakintų jos potencialą. Ukrainai reikia, kad jos potencialo niekas neužrakintų. Tai yra viena iš didžiausių problemų. Kodėl Ukrainos potencialas yra rakinamas? Tam yra dvi priežastys. Pirmiausia, tai yra Rusijos agresija, nes Kremliaus veiksmai stabdo Ukrainos pažangą.
Pradedant nuo tokių paprastų dalykų, kaip Juodosios jūros uostų blokavimas, taip yra stabdoma mūsų ekonominė veikla ir saugumas jūroje. Baigiant stabdoma pažanga visose kitose srityse, ar kalbėtume apie karinę, civilinę ar bet kokią kitą sferą, kuri egzistuoja“, – kalbėjo Ukrainos PRISM analitinio centro Ukrainos saugumo studijų programos direktorė Hanna Shelest.
Nori, kad „mes“ taptų tikru „mes“
Jos teigimu, tai, kad NATO komunikate nėra aiškaus pareiškimo dėl Ukrainos narystės Aljanse, o tik išplaukusios frazės, taip pat gniaužia šalies potencialą.
„Tai mus surakino ir 2008 m. Bukarešte. Smagu girdėti ne tik šiandien nuo pat ryto, bet ištisus metus, visus tuos pareiškimus, kad mes jus palaikome. Bet tai atrodo, kaip pilnas stadionas, kuris stebi futbolo varžybas. Žmonės tave palaiko, bet jie niekada nežais toje futbolo komandoje“, – kalbėjo H. Shelest.
„Aš norėčiau, kad tie „mes“ taptų tikraisiais „mes“. „Mes“ ta prasme, kad suprantame, kad mes visi esame atsakingi ne tik už Ukrainos, bet už mūsų bendrą potencialą. Kaip Europos saugumo potencialas gali būti atrakintas ir garantuotas, kai Ukraina ir NATO yra kartu. Kaip Ukraina, būdama NATO nare, gali padėti Aljansui ir kaip NATO gali padėti Ukrainai“, – dėstė ekspertė.
NATO veiksmas šokiravo
Ji teigė, kad nors džiugina, kiek NATO padarė dėl Ukrainos nuo 2014 m. iki 2022 m. vasario, kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija, stebina, kaip Aljansas komunikavo pirmaisiais karo mėnesiais.
„Man buvo taip gaila girdėti, kaip praėjusių metų pavasarį Aljansas vardijo, ko jis negali padaryti. Negalime daryti to, to ir to... Aš buvau šokiruota. Kodėl jūs taip sumenkinate savo vaidmenį, kai jūs ir taip mums padėjote [pirmaisiais karo mėnesiais]?
Jūs mums padėjote su vadovavimo sistema, logistika, kibernetiniu saugumu. Tai leido Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms kovoti visiškai kitaip. Vakarų pagalba ginkluote, amunicija – tai mums labai padeda. Kai kalbame apie potencialą, aš noriu kalbėti apie stiprėjimą, bendrą potencialą, bendras perspektyvas“, – kalbėjo H. Shelest.
„Kitaip išliks „mes“ ir „jūs“. Daug kas kalba apie Ukrainą kaip kokią gražią lėlę ir kaip ją paversti dar dailesne, bet nekalba apie realius veiksmus“, – pridūrė ji.
Ekspertės teigimu, bendras Ukrainos ir NATO potencialas yra didžiulis, kadangi Kyjivas turi daug ką pasiūlyti Aljanso narėms. Pavyzdžiui, dalintis patirtimi, kaip kovoti mūšio lauke su Rusija, kaip saugoti savo kibernetinę erdvę, pilietinis pasipriešinimas.
„Pagrindinė problema yra ne atrakinti [potencialą], o stengtis, kad mūsų protas nebūtų surakintas abejonių dėl to, ką mes galime padaryti kaip tikrieji „mes“, – sakė H. Shellest.
Baimės riboja veiksmus
„Kartais mūsų baimės riboja mūsų veiksmus. Dažnai tos baimės yra iracionalios“, – teigė ekspertė.
Jos atstovaujamas centras atliko tyrimą apie didžiausias baimes, kurias kausto Aljanso nares dėl Ukrainos pakvietimo į NATO.
„Kai kurios jų buvo apie realius dalykas, bet kitos buvo keistos. Pavyzdžiui, kad jei Ukraina prisijungs prie NATO, ji net ir taikos sąlygomis pastūmės Aljansą į karą su Rusija, nes neva Ukraina taip nekenčia Maskvos“, – pasakojo H. Shellest.
Ji kėlė klausimą, kad Vakaruose dažniau vartojamos frazės „karas Ukrainoje“ ar „konfliktas Ukrainoje“ nei „Rusijos sukeltas karas“ ar „Rusijos agresija“.
„Žodynas yra svarbus, nes jis daro įtaką veiksmams. Kai tu neįvardiji Rusijos, tu ištrini Rusijos kaltę. „Konfliktas Ukrainoje“ sudaro įspūdį, kad tai kažkas, kas liečia tik Ukrainą, niekas nekaltas arba tik Ukraina yra kalta“, – teigė H. Shellest.
„Kartais aš nesuprantu partnerių veiksmų. Kodėl mums teikiate ginklus, jeigu jūs manote, kad tik mes kalti, kad karas dar nesibaigė?“ – samprotavo ji.
„Nėra klausimo ar, yra tik klausimas kada Ukraina prisijungs prie NATO“
Diskusijoje dalyvavęs NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas žvalgybos ir saugumo klausimais Davidas Cattleris teigė, kad Ukrainos ir Aljanso glaudus bendradarbiavimas stiprinant Kyjivo karinį potencialą prasidėjo 2014 m., kai kurie NATO nariai glaudžiau bendradarbiauti pradėjo dar anksčiau.
„Dabar dirbame su Ukraina ties sovietinės technikos pakeitimu, sovietinių karinių doktrinų ir standartų pakeitimu NATO doktrinomis ir standartais. Kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos būtų dar labiau susietos su NATO ginkluotosiomis pajėgomis ir mes padėtume modernizuoti Ukrainos gynybos ir saugumo struktūras“, – kalbėjo D. Cattleris.
Pasak jo, visi NATO nariai sutinka, kad Ukraina taps Aljanso nare, šalies vieta – euroatlantinėje šeimoje.
„Nėra klausimo ar, yra tik klausimas kada Ukraina prisijungs prie NATO“, – sakė NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas.
D. Cattlerio teigimu, dabar svarbiausia išsaugoti Ukrainos nepriklausomybę ir suverenitetą, tam ir skirta NATO ir kitų bendradarbiavimo platformų, tokių kaip Ramšteino formatas, skiriama pagalba Kyjivui.
„Mobilizuojame kuo įmanoma daugiau valstybių, nepriklausančių NATO, kad būtų suteikta karinė, ekonominė, finansinė, humanitarinė pagalba. Sąjungininkai šiemet patvirtino ilgalaikę paramą šiose srityse“, – dėstė NATO pareigūnas.
G-7 įsipareigojimai dėl karinės paramos Ukrainai vainikavo NATO susitikimą Vilniuje
Didžiojo septyneto (G-7) šalys trečiadienį įsipareigojo teikti ilgalaikę karinę paramą Ukrainai, kad padėtų jai kovoti su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis ir sustabdytų bet kokį karo pasikartojimą, taip vainikuodamos Vilniuje dvi pastarąsias dienas vykusį NATO viršūnių susitikimą.
Aljanso lyderiai antradienį sutarė, kad kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas.
NATO taip pat nutarė atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) vykdymo, įsteigti Aljanso ir Ukrainos tarybą bei patvirtintas ilgalaikės paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms planas.
Kadangi Ukrainai greičiausiai teks ilgai laukti, kol įgyvendins savo siekį tapti NATO nare ir įgyti automatinę Aljanso apsaugą, G-7 šalys trečiadienį pristatė laikiną planą, kuriuo siekiama padėti Ukrainai sukurti kariuomenę, pajėgią apsiginti ir atgrasyti nuo galimo užpuolimo ateityje.
Didžiosios valstybės pareiškė, kad taip pat pasiūlys Ukrainai suteikti skubią karinę ir finansinę pagalbą galimo kito Rusijos ginkluoto užpuolimo atveju.
Vakarų lyderiai vengia duoti Ukrainai pernelyg konkrečių įsipareigojimų dėl būsimos narystės bloke, nes baiminasi, kad tai įtrauks Vakarus į karą su Maskva, tačiau tvirtina norintys parodyti Kremliui, jog jis nesulauks susilpnėsiančios paramos Kyjivui.
Sulaukęs G-7 garantijų dėl paramos Ukrainos prezidentas pareiškė, kad iš Lietuvos parsiveža „reikšmingą saugumo pergalę“, nors antradienį buvo sukritikavęs NATO dėl neryžtingumo pakviesti šalį į bloką.
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas po viršūnių susitikimo pareiškė, kad Vakarai su Ukraina bus tiek, kiek reikės, o Kyjivo ateitis yra Aljanse.
Ukrainos pusė tikėjosi konkretesnių ir ryžtingesnių žingsnių, tačiau J. Sullivanas teigė, kad jis nelabai žino, ką tai galėtų reikšti.
„Manau, kad buvo platus sutarimas Aljanse, kad Ukrainos priėmimas į NATO vykstant karui reikštų, kad NATO kariauja su Rusija. Mano nuomone, tarp partnerių vyrauja nuomonė, kad NATO karas su Rusija šiuo metu neturi prasmės“, – kalbėjo J. Sullivanas.
