Taip jis kalbėjo trečiadienį greta NATO viršūnių susitikimo vykstančiame NATO viešajame forume.
Ukrainos pusė tikėjosi konkretesnių ir ryžtingesnių žingsnių, tačiau J. Sullivanas teigė, kad jis nelabai žino, ką tai galėtų reikšti.
„Manau, kad buvo platus sutarimas Aljanse, kad Ukrainos priėmimas į NATO vykstant karui reikštų, kad NATO kariauja su Rusija. Mano nuomone, tarp partnerių vyrauja nuomonė, kad NATO karas su Rusija šiuo metu neturi prasmės“, – kalbėjo J. Sullivanas.
Anot jo, platus sutarimas tarp sąjungininkų buvo ir dėl to, kad Ukraina būtų atleista nuo pareigos įvykdyti Narystės veiksmų planą (angl. Membership Action Plan, MAP).
J. Sullivano teigimu, Aljanso sąjungininkai sutinka, kad Ukraina žengė tvirtus žingsnius reformų keliu, bet Kyjivo laukia dar ne vienas žingsnis, kol Ukraina įgyvendins NATO narystei reikalingus reikalavimus, kurios pasiekė visos šalys, norėjusios tapti Aljanso narėmis.
Pasak jo, nors vyko derybos dėl komunikato teksto, esminį principą dėl laikysenos Ukrainos narystės NATO klausimu palaikė dauguma lyderių.
„Dėl to po vakar dienos susitikimo jie galėjo išeiti kalbėdami vienu balsu. Žinau, kad prezidentą Zelenskį nuvylė žodžiai, dėl kurių susitarė lyderiai.
Jis norėjo ryžtingesnių sprendimų ir aš suprantu tokį jo požiūrį. Bet iš Aljanso perspektyvos logika, kurią aš ką tik aptariau, leido pasiekti platų sutarimą“, – teigė J. Sullivanas.
Pasak jo, J. Bidenas susitikimo kontekste ne kartą kartojo NATO sąjungininkų vienybės svarbą Rusijos pradėto karo Ukrainoje akivaizdoje.
„Putinas ne kartą statė ant to, kad NATO vienybė suaižės, kad Aljansas skils, kad skirtumai išlįs į paviršių. Bet tai buvo blogas statymas“, – sakė J. Sullivanas.
„Vienybė nereiškia, kad kiekvienas sąjungininkas kiekvieną problemą mato taip pat. Tai reiškia, kad mes, ateidami iš skirtingų taktinių požiūrio taškų, galime pasiekti bendrų strateginių rezultatų“, – pridūrė jis.
J. Sullivanas pabrėžė, kad lyderių patvirtintas komunikatas nurodo, kad Ukrainos ateitis – NATO sudėtyje.
„Ten konkrečiai parašyta, kad Aljansas dirbs kartu su Ukraina šiame kelyje į narystę. Kol Ukraina dirbs dėl narystės kvietimo, Jungtinės Valstijos ir kiti NATO partneriai žengs reikšmingus žingsnius šiandien, kad suteiktų Ukrainai saugumo garantijas, kurios yra reikalingos artimiausiu laikotarpiu. Kalbame apie karinę pagalbą, ekonominę pagalbą ir kitus įrankius, kurie būtini, kad Ukraina apsigintų prieš Rusijos agresiją ir atgrasytų nuo Rusijos agresijos ateityje“, – sakė J. Sullivanas.
Ukrainos perspektyva NATO – daugiausia iššūkių sąjungininkams kėlęs klausimas, privertęs diplomatus ieškoti tokių formuluočių, kurios suteiktų daugiau motyvacijos Ukrainai, bet neprižadėtų jai per daug, kol šalyje tęsiasi Rusijos invazija. Aljanso lyderiai galop sutarė, kad kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas.
Tokia formuluotė atrodo kompromisinė. Lietuvos ir kitų rytinių NATO šalių pareigūnai siekė, jog deklaracijoje būtų žodis apie Ukrainos „pakvietimą“ į Aljansą, tačiau Kyjivo narystė netapo apibrėžta laike, iki galo neaiškios liko ir sąlygos, kurioms išsipildžius šalis būtų pakviesta.
V. Zelenskis dar prieš paviešinant sprendimą kritikavo svarstomas formuluotes, kurios galiausiai ir buvo patvirtintos. Jis pažymėjo, kad tai yra „beprecedentis ir absurdiškas dalykas, kai nenustatytas nei kvietimo, nei Ukrainos narystės laikas“.
Tuo metu NATO generalinis sekretorius teigė, kad Ukrainai nusiųsta „stipri ir pozityvi žinutė“.
Aljansas taip pat sutarė atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) vykdymo, sutrumpinant kelią narystės NATO link „nuo dviejų žingsnių iki vieno žingsnio“, nutarė įsteigti NATO ir Ukrainos tarybą bei patvirtino ilgalaikės paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms planą.
Pasveikino sutarimą dėl Švedijos ir Turkijos
J. Sullivanas papasakojo ir apie Turkijos, Švedijos ir NATO derybas, vykusias pirmadienį prieš NATO viršūnių susitikimo oficialiąją pradžią. J. Bideno patarėjas teigė, kad šiose derybose didžiulį darbą nudirbo Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Jungtinių Valstijų vaidmuo buvo tik padrąsinimas visoms pusėms pasiekti sutarimą“, – kalbėjo J. Sullivanas.
Pasak jo, procesas nebuvo panašus į „turgaus derybas“, J. Bidenas kartu su Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu bandė įtikinti Turkijos lyderį Recep Tayyip Erdoganą, kodėl Vilniuje svarbu pasiųsti teigiamą signalą dėl Švedijos narystės NATO.
„Sulaukėme puikių rezultatų Aljansų, puikių rezultatų iš Vašingtono požiūrio taško“, – sakė J. Sullivanas.
J. Sullivanas kalbėjo apie F-16 naikintuvų perdavimo Turkijai klausimą. Pasak jo, J. Bidenas aiškiai pasakė, kad palaiko naikintuvų perdavimą Stambului.
„Tai yra jo pozicija tiek viešai, tiek privačiai. Jis dirba su Kongresu šiuo klausimu ir tikisi kuo greičiau pasiekti finišo liniją. Prezidento palaikymas ir jo motyvacija dirbti su Kongresu dėl naikintuvų tiekimo buvo dar prieš Turkijos ir Švedijos susitarimą ir tęsis toliau po pasiekto susitarimo“, – sakė JAV prezidento patarėjas.
Pirmadienį vakare Vilniuje NATO, Švedijos ir Turkijos delegacijoms pavyko rasti sutarimą dėl Stokholmo narystės Aljanse — Ankara nebeblokuos šio proceso. Neilgai trukus poziciją pakeitė ir Vengrija, pareiškusi, kad „ratifikavimo proceso užbaigimas dabar yra tik techninis klausimas“.
Turkija pastarosiomis dienomis dar buvo padidinusi spaudimą partneriams, susiejusi Švedijos narystę su įstrigusių Ankaros derybų dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) atnaujinimu.
Dėl to pirmadienį su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu susitiko ne tik NATO lyderiai, bet ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis. Po susitikimo pareigūnas paskelbė, kad jie sutarė įpūsti naujos gyvybės ES ir Turkijos santykiams.
R. T. Erdoganas su Švedija sutarė, kad mainais į paramą jos narystei Stokholmas parems Turkijos eurointegracijos pastangas ir tęs įsipareigojimus dėl kovos su terorizmu.
Stokholmas pirmadienį pavadino „gera diena Švedijai“. Ši šalis taps 32-ąja NATO nare.
