J. Bideno kortežas įvažiavo į vidinį Prezidentūros kiemelį, kur jo ant raudono kilimo jau laukė G. Nausėda. Lietuvos ir Jungtinių Valstijų prezidentus pasitiko Lietuvos kariuomenės orkestras, kuris atliko Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos Respublikos himnus.
Vėliau lyderiai žengė raudonu kilimu, kur juos pasitiko Lietuvos kariai, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, G. Nausėdos patarėjai, kiti aukšti pareigūnai.
Tuomet prezidentai įžengė į Prezidentūros vidų, į Baltąją S. Daukanto aikštės rūmų salę, kur J. Bidenas pasirašė svečių knygoje. G. Nausėda ir J. Bidenas pozavo bendrai nuotraukai prie Lietuvos ir Jungtinių Valstijų vėliavų.
Atlikus iškilmingas procedūras, Lietuvos ir Jungtinių Valstijų prezidentai su delegacijomis užsidarė dvišaliam susitikimui.
G. Nausėda susitikimo pradžioje padėkojo Jungtinėms Valstijoms už paramą sovietinės okupacijos metais.
Prezidentas pabrėžė dabartinę nestabilią saugumo situaciją regione, kuomet vyksta Rusijos pradėtas kruvinas karas Ukrainoje, Rusija „praryja“ Baltarusiją ir ji tampa papildoma grėsme Lietuvai.
„Dėl to mes prašome NATO, mes prašome mūsų stipriausio partnerio – Jungtinių Valstijų – nuolatinio dėmesio mūsų regiono saugumui. Manau, kad Vilniuje, visai prie pat agresorių šalių, vykstantis NATO viršūnių susitikimas yra simbolinis įvykis. Kartu tai galimybė priimti ryžtingus sprendimus. Tikimės, kad jie bus priimti“, – pirmosiomis susitikimo minutėmis kalbėjo G. Nausėda.
Lietuvos prezidentas pažymėjo, kad Vilniaus susitikimas jau yra istorinis dėl to, kad buvo patvirtinta Švedijos narystė NATO, priimti regioniniai gynybos planai.
„Dėkojame už jūsų atvykimą į NATO viršūnių susitikimą. Nekantraujame glaudžiai bendradarbiauti per šias kelias dienas, kol būsite Vilniuje. Nekantrauju su jumis pasimatyti ne tik susitikime, bet ir jums sakant kalbą Vilniaus universitete tokiu istoriniu momentu, kreipiantis į Lietuvos gyventojus. Tai nepaprastai svarbu.
Vilnius šiuo metu toks tuštokas, nes kai kurie žmonės nusprendė išvažiuoti iš miesto, kad netrukdytų svečiams. Bet mes visa širdimi sveikiname jus, džiaugiamės, kad esate čia, laukiame ir nekantraujame dėl tolesnio bendradarbiavimo su JAV“, – J. Bidenui sakė G. Nausėda.
J. Bidenas prisiminė, kad Lietuvoje lankėsi 2014 metais, dar būdamas JAV viceprezidentu. Baltųjų rūmų šeimininkas teigė, kad jau tuomet su Lietuvos atstovais kalbėjosi apie Ukrainą ir Rusijos agresiją.
„Mes matome, kad agresorius nesustoja. Jungtinės Valstijos yra pasirengusios palaikyti NATO, palaikyti mūsų sąjungininkus. Šitą pasiryžimą pakartosime ir Vilniuje NATO viršūnių susitikime“, – kalbėjo J. Bidenas.
JAV prezidentas paminėjo ir diskusijas Senate dėl amerikiečių pajėgų Baltijos regione.
„Noriu pažymėti, kad mūsų sprendimas lieka nepakitęs. <...> Mes suprantame NATO svarbą, saugumo svarbą. Su manimi šiandien yra [valstybės sekretorius] Blinkenas. Mes dedame visas pastangas, kad stiprintume saugumą. Mes visą laiką į 5 straipsnį žiūrime pažodžiui ir suprantame, kad kariniai veiksmai prieš vieną NATO šalį yra kariniai veiksmai prieš visas NATO sąjungininkes“, – dėstė J. Bidenas.
„Susitinkame svarbiu metu ir veikiame visi kaip vienas“, – pridūrė jis.
Po susitikimo su J. Bidenu G. Nausėda žurnalistams sakė, kad su JAV prezidentu aptarė darbotvarkę, kurią svarstys NATO viršūnių susitikimo metu.
„Tai ir mūsų rytinio flango saugumo klausimai, Amerikos indėlis į mūsų saugumo situaciją. Man buvo įdomu išgirsti jo asmeninę nuomonę į Baltarusijos veiksnį, kuris pastaruoju metu tampa vis svarbesnis ir reikšmingesnis. Sakyčiau, kad prezidento nuomonė Baltarusijos klausimu yra visiškai identiška manajai.
Aš trumpai pristačiau situaciją, kas vyksta Baltarusijoje, jo atsakas buvo labai trumpas: „Aš laikausi tos pačios nuomonės.“ Baltarusija yra praradusi savo suverenumo požymius, Baltarusija yra artima Rusijos talkininkė kare su Ukraina, bet Baltarusija yra ir papildomas grėsmės šaltinis NATO valstybėms, kuri ribojasi su ja“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas teigė, kad kita pokalbio su J. Bidenu tema – Ukraina.
„Ukrainos klausimu prezidentas yra optimistiškas. Jis teigia, kad dar reikia padaryti tam tikrų darbų, kad Ukrainos narystė NATO taptų realybe, bet šiandien Jungtinės Amerikos Valstijos, aš cituoju jį, yra didžiausios Ukrainos rėmėjos ir toliau rems Ukrainą iki pergalės“, – sakė G. Nausėda.
Pasak šalies vadovo, svarbu šiame NATO viršūnių susitikime būtų sugebėta rasti aiškų kelią, kaip atverti „tas NATO atviras duris“.
„Vienas dalykas yra deklaruoti, kad NATO durys yra atviros, kitas – nurodyti konkretų mechanizmą, kaip praeiti pro tas duris. Tie sutarimai ir bendra nuotaika šiuo metu yra tokia, kad mes tikrai atsisakysime narystės veiksmų plano, nes Ukrainos atžvilgiu tai nėra būtina ir nėra reikalinga. Tai reiškia, kad procesas sutrumpėja dvigubai.
Mes vertinsime Ukrainos pažangą ne tik artėjant kariniams standartams prie NATO standartų, bet ir Ukrainos pažangą įgyvendinant reformas. Čia aš matau du lygiagrečius takelius – Ukrainos narystė Europos Sąjungoje, <...> reformos, kurias reikia įgyvendinti, norint tapti pilnateisiu NATO nariu“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Galvoju, kad šį kartą nueisime bent keliais žingsniai toliau nuo Bukarešto ir net Madrido, atverdami aiškią perspektyvą Ukrainai tapti NATO nare, kai tik subręs tinkamos sąlygos“, – pridūrė jis.
Tai antrasis pareigas einančio Jungtinių Valstijų prezidento vizitas Lietuvoje. 2002 m. lapkričio 22 d. Vilniuje viešėjo George‘as W. Bushas. Tuomet Vilniaus rotušės aikštėje jis pasakė kalbą daugiatūkstantinei miniai, kurios žodžiai dabar iškalti atminimo lentoje, kuri kabo ant Vilniaus rotušės.
„Jūs įsiliejate į stiprią NATO šeimą, gynybos aljansą, kuris pasiryžęs ginti savo nares. Ir bet kas, kas pasirinktų Lietuvą savo priešu, taptų ir JAV priešu“, – kalbėjo G. W. Bushas.
NATO lyderiai Vilniuje spręs dėl Ukrainos narystės perspektyvos, gynybos finansavimo
NATO lyderiai antradienį Vilniuje renkasi į dvi dienas truksiantį viršūnių susitikimą, jame sąjungininkai turėtų apsispręsti dėl Ukrainos narystės Aljanse perspektyvos, gynybos finansavimo.
Bloko narės svarsto atleisti Ukrainą nuo pareigos įvykdyti Narystės veiksmų planą (angl. Membership Action Plan, MAP), remti Ukrainą karinėmis priemonėmis ir įsteigti NATO ir Ukrainos tarybą.
Vis dėlto Ukraina ragina Aljansą žengti dar toliau ir sutarti dėl jos pakvietimo į NATO pasibaigus karui.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda renginio išvakarėse tvirtino, kad Kyjivo kelias į narystę Aljanse turi būti apibrėžtas laike. Jis pabrėžė, kad Lietuvai „labai svarbu išgirsti signalą, kad Ukrainos narystė NATO tikrai yra galima, tuomet, kuomet sąlygos leis“.
Savo ruožtu J. Bidenas prieš atvykdamas į Vilnių amerikiečių transliuotojui CNN tvirtino, kad karas su Rusija turi baigtis prieš NATO pradedant svarstyti Ukrainos narystės klausimą. Anot jo, Kyjivas turi „atitikti ir kitus kvalifikacinius reikalavimus“, jog sulauktų kvietimo prisijungti.
Susitikimo išvakarėse Aljanso narės patvirtino regioninius gynybos planus, įskaitant tuos, kurie apima Baltijos šalis ir Lenkiją. Juos baigiamojoje susitikimo deklaracijoje turėtų politiškai patvirtinti ir šalių lyderiai.
Anot Lietuvos pareigūnų ir karininkų, planai iš esmės numato gynybą nuo pirmųjų galimo konflikto dienų ir tai atspindi besikeičiančią NATO laikyseną. Anksčiau Aljanse manyta, kad karinio konflikto atveju Baltijos šalys pačios turėtų atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai atvyktų į pagalbą.
Siekiant užtikrinti šalių gebėjimą priskirti pajėgas minėtiems planams, NATO lyderiai taip pat turėtų įsipareigoti gynybai skirti mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiuo metu šis dydis traktuojamas kaip vadinamosios lubos, o ne grindys.
Viena didžiausių viršūnių susitikimo intrigų buvo susijusi ir su tuo, ar Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas galop pritars Švedijos narystės NATO ratifikavimui.
Pirmadienio vakarą po kelias valandas trukusių pokalbių NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė apie susitarimą, pagal kurį Ankara nebevetuos Švedijos narystės.
Susitikimo metu lyderiai taip pat ketina aptarti pastarųjų savaičių įvykius Rusijoje, kai po nepavykusio maišto samdinių grupei „Wagner“ ir jų lyderiui Jevgenijui Prigožinui leista persikelti į Baltarusiją. Minskas pastaruoju metu pateikė skirtingas versijas dėl J. Prigožino buvimo vietos, tačiau tikra jo buvimo vieta nėra žinoma.
Lietuva, Lenkija ir kitos rytinės NATO valstybės tvirtina, kad galimas „Wagner“ persikėlimas į Baltarusiją kelia naujų grėsmių regiono saugumui.
G. Nausėda teigė besitikintis, kad viršūnių susitikimas pasveikins sąjungininkes už jų ryžtą stiprinti priešakinę gynybą rytiniame Aljanso sparne.
Toks prezidento pasisakymas atspindi Lietuvos diplomatų pastangas viršūnių susitikimo deklaracijoje tiesiogiai ar netiesiogiai paminėti Vokietijos pažadą Lietuvoje nuolat dislokuoti brigadą.
