žygimantas mauricas

Pastarųjų mėnesių įvykiai kelia rimtus pokyčius turizmo srityje. Po „Airbus A321“ katastrofos, Rusija uždraudė skrydžius į Egiptą, o poincidento su Turkija, rusai pradėjo taikyti sankcijas ir nepardavinėti kelialapių į Turkiją.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį vidutinis mėnesinis darbo užmokestis į rankas šalies ūkyje sudarė 569 eurus. DNB banko vyriausia ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka, tikina, kad greitesnis vidutinio darbo užmokesčio augimas žada paspartinti infliaciją, stimuliuoti vartojimą ir migraciją link didesnių miestų. Trečiąjį šių metų ketvirtį atlyginimai ūgtelėjo 5,5 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas praėjusią savaitę pateikė savivaldybių indekso tyrimą, kuriame vienas iš kriterijų buvo biudžetai. tv3.lt domisi, kurios savivaldybės yra labiausiai įsiskolinusios lyginant su jų metinėmis pajamomis. Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė, pasakoja, kad biudžeto kriterijus nėra sudarytas vien iš skolos dydžio. Į jį taip pat įeina skolos pokytis, pradelsti mokėjimai, vertinama, kaip vykdyti viešieji pirkimai.

Ne paslaptis, kad Kinija yra viena sparčiausiai augančių valstybių, kurios vyriausybė yra suplanavusi, kad jų ekonomika augs 7 procentais. Viskas būtų gražu, tačiau stojanti Kinijos ekonomika ir sparčiai besitraukiantis eksportas kelia nerimą pasauliui. „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad Kinijos nekilnojamo turto rinka yra žemiausiame lygyje nuo šio amžiaus pradžios. Tačiau pabrėžė, kad tikrasis burbulas formuojasi ne nekilnojamo turto rinkoje, o skolų ir paskolų.

Drastiškai mažėjantis mokinių skaičius, dabartinė Lietuvos aukštųjų mokyklų sistema ir valdžios neveiksnumas gali padaryti milžinišką žalą Lietuvos ekonomikai. Pasak Lietuvos pramonininkų prezidento Roberto Dargio, Lietuvoje tuoj neliks nei dirbančių, nei vartojančių. R. Dargio teigimu, per trejus metus nuo 2012 metų netekome daugiau nei 80 tūkst. gyventojų, o didžiausią nerimą kelia tai, kad tai yra darbingo amžiaus žmonės su vaikais.

Šią savaitę vidutinės Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normos EURIBOR pasiekė 0 procentų. Tai puiki žinia turintiems būsto paskolas, nes jeigu ji yra susieta su 6 ar 3 mėnesių trukmės EURIBOR tai reiškia, kad palūkanų norma tą laikotarpį bus lygi 0. Tiesa 3 mėnesių EURIBOR jau daugiau nei pusė metų yra neigiamas, tačiau 6 mėnesių EURIBOR dar nebuvo tiek nukritęs.   Ekonomistas Žygimantas Mauricas tikino, kad tai nėra naujiena, jog tarpbankinių palūkanų norma pareina į neigiamą pusę.

Suomija planuoja dabartinę pašalpų sistemą pakeisti besąlyginėmis bazinėmis pajamomis. Jeigu naujasis modelis bus patvirtintas, tai sukels revoliuciją Suomijos socialinės rūpybos sferoje. Anot projekto, kuris bus pristatytas 2016-ųjų lapkritį, kiekvieną mėnesį Suomijos pilietis iš valdžios gaus 800 eurų. Ši suma nebus apmokestinama. Šie pinigai pakeistų visas galiojančias šalyje socialines išmokas.

Metai iš metų kalbama apie siekį subalansuoti valstybės biudžetą, tačiau tai nepavyksta ir atkeliama vis ateinantiems metams. Susidaro vaizdas, kad tai Lietuvos valdžiai yra nepasiekiama. Net ir ne ekonomistai pastebi, kad priešrinkiminiai metai yra laikotarpis, kada žmonės yra lepinami įvairiomis lengvatomis, pensijų ir algų didinimais, o tuo pačiu didinama ir biudžeto skylė.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis teigė, kad šiuo metu numatyta 265 eurų mėnesinė išmoka vienam asmeniui per mėnesį „į rankas“ yra nepakankama, kad pabėgėliai didžiuosiuose Lietuvos miestuose galėtų susimokėti už būsto nuomą, komunalinius mokesčius, pirkti maistą bei išsilaikyti neturėdami darbo. Dėl šios priežasties per pirminį trijų mėnesių integracijos laikotarpį darbo nesusiradę pabėgėliai neturės galimybių apsigyventi didžiuosiuose šalies miestuose.

Nors Lietuvoje vis dar nenumaldomai tęsiasi emigracija, tačiau anot ekonomisto Žygimanto Maurico, Vilnius gali tapti didžiausiu Baltijos šalių miestu. Vyriausias „Nordea“ ekonomistas Ž. Mauricas savo socialinio tinklo paskyroje dėsto priežastis dėl kurių Vilnius po 10-15 metų aplenks Rygą. „Geroji žinia: Vilnius jau po 10-15 metų aplenks Rygą ir taps didžiausiu miestu Baltijos šalyse. Kodėl? Pirma, Vilniuje jau dabar gyvena daugiau jaunimo nei Rygoje (žr.

„Lietuvoje yra didžiausi socialinio draudimo mokesčiai iš visų išsivysčiusių šalių, tad teoriškai mes turėtume jaustis itin socialiai saugūs ir apdrausti. Tačiau tarifų panašumas į mūsų rytinius kaimynus verčia nuogąstauti, kad socialinis draudimas Lietuvoje visų pirma „apdraudžia“ dirbančiuosius nuo pernelyg didelių atlyginimų, o ne nuo pernelyg mažų senatvės, nedarbo draudimo, ligos ar kitų išmokų netekus darbo“, – svarsto ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Galima pasidžiaugti, kad Lietuva pasaulio konkurencingumo indekse iš 41-os palypėjo į 36-ą vietą, tačiau pagal mokesčių poveikį skatinimui dirbti mes užimame 123 vietą iš 140 pasaulio valstybių.

Ne paslaptis, kad Lietuvoje didelė dalis žmonių gyvena iš socialinių išmokų, nors jos ir nėra tokios didelės. Lietuvoje praėjusiais metais 54 proc. namų ūkių pagrindinis pajamų šaltinis buvo samdomojo darbo pajamos, o 39 proc. namų ūkių pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo socialinės išmokos.

Jau kuris laikas Lietuvos verslininkai nerimauja dėl sparčiai didėjančių atlyginimų ir dėl to, kad tai juos pavers nekonkurencingais. Tokias verslininkų kalbas SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda socialiniame tinkle sulygino su vien tik iš tarkuotų bulvių pagamintais cepelinais. „Kai kurie verslininkai jau įjungė pavojaus sireną, teigdami, kad darbo našumo plėtrą aplenkiantis vidutinio darbo užmokesčio augimas ilgainiui palaidos mūsų prekių konkurencinį pranašumą.

 Gaunančiųjų minimalią algą šalyje mažėja, tačiau vis dar daug darbuotojų tenkinasi tokiu užmokesčiu. Neatmetama, kad pinigų jie gauna vokeliuose ar kaip arbatpinigius. Statistikos departamentas skelbia, kad praėjusių metų spalį 300 eurų ir mažesnį bruto darbo užmokestį gavusių darbuotojų šalyje buvo 19,4 procento. Daugiau nei pusė jų dirbo ne visą darbo laiką. Palyginti su 2013 metų laikotarpiu, minimalią algą gaunančiųjų sumažėjo 1,3 procento.

Tęsiantis neaiškiai geopolitinei situacijai Rytuose ir mažėjant eksportui į Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną ir iš dalies į Ukrainą, ekonomistai sako, kad Lietuvos ūkis šiemet augs ne tiek, kiek prognozuota 2014 metų pabaigoje. Bet finansų ministras ramina, kad, nors kovą teks mažinti BVP augimo prognozę, bendro biudžeto surinkimo tai nepaveiks, nes ir toliau laukiama vidaus vartojimo, atlyginimų augimo ir darbo rinkos plėtros.

 Lietuvos ekonomikos konferencijoje vykusioje diskusijoje apie investicijas į Lietuvos nekilnojamąjį turtą (NT) šalies ekonomikos ekspertai pateikė savo prognozes apie NT kainas šalyje. Ekspertai sutaria – būsto rinka išliks stabili, nors išlieka nedidelio kainų sumažėjimo tikimybė. SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda atkreipia dėmesį, kad spaudimas kainų mažėjimui yra dėl labai išaugusios pasiūlos.

Statistikos departamentui paskelbus, kad Lietuvoje užfiksuota tiek sausio mėnesio, tiek ir metinė defliacija, „Nordea“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas „Žinių radijui“ penktadienį nurodė, kad, nors vartotojai kainų mažėjimu ir džiaugiasi, Lietuvos ekonomikai tai nėra gera žinia.     „Vartotojams bet kuriuo atveju kainų mažėjimas yra tikrai teigiama žinia.

„Ukrainiečių šeima skubiai perka butą jūsų name. Kaina – iki 100 tūkst. eurų“, – tokį skelbimą savo pašto dėžutėje rado vienas portalo LRT.lt skaitytojų vilnietis Saulius. Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai teigia, kad pirma kregždė – dar ne pavasaris, tačiau ekonomistas Žygimantas Mauricas aiškina, kad jei situacija Ukrainoje liks įtempta, emigrantų iš šios šalies į Lietuvą gali daugėti. Naujienų portalo LRT.lt skaitytojas atsiuntė laišką su skelbimo nuotrauka.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Įmonės Lietuvoje bankrutuoja skausmingai ir lėtai, nes savininkai delsia pripažinti liūdną realybę, gelbėdami savo interesus, susikuria papildomų problemų ir konfliktų su kreditoriais bei klientais. Taip LRT.lt sako bankroto administratorius Paulius Pacauskas. „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, Lietuvos bendrovėms sektųsi geriau, jei jos remtųsi anglosaksų sistema ir prioritetą teiktų įmonių susijungimams, o ne bankrotams.

Apgailėtinas gimstamumas ir didžiulė emigracija reiškia, kad jau netolimoje ateityje Lietuvai kils rimtų problemų. Tačiau „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas artėjančią dirbančių ir nedirbančių gyventojų disproporciją siūlo laikyti iššūkiu ir pateikia du sprendimo būdus: kurti daugiau darbo vietų, taip skatinant reemigraciją ir imigraciją, ir didinti pensinį amžių. Prognozuojama, kad šiemet gimstamumo rodiklis Lietuvoje sieks vos 1,29 ir bus vienas mažiausių pasaulyje.

 Edgaras Savickas, LRT.lt Iki ketvirtadienį vyksiančio Škotijos referendumo dėl nepriklausomybės likus kiek daugiau nei savaitei, Kensingtono rūmai pranešė, kad princo Williamo žmona Kate Middleton laukiasi antrosios atžalos. Socialiniuose tinkluose netruko pasklisti komentarai, esą po tokios aukos Škotija tikrai nebeišdrįs palikti sąjungos. Pati britų karalienė Elizabeth II laikosi pozicijos, kad karališkajai šeimai veltis į diskusijas apie Škotijos nepriklausomybę nereikėtų.

Vienareikšmiškai pasitikėti nereikėtų niekuo – nei Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą pasirašiusiomis, nei nepasirašiusiomis įmonėmis, sako „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. LRT.lt pašnekovų teigimu, įmones nuo pagundų euro įvedimu pasinaudoti kainų kėlimui atbaidys ne tiek simbolinis dokumentas, kiek nenoras prarasti vartotojų.

Net sėkmingiausiems Lietuvos verslininkams stinga kūrybiškumo ir netradicinio požiūrio į kasdienius verslo procesus, pastebi ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius dr. Vilius Kontrimas. Pasak jo, siekdamas sėkmingai vadovauti įmonei šiuolaikinis verslininkas bent kartą per mėnesį turėtų permąstyti savo veiklą ir jos principus, ieškoti naujų pažangių vadybos būdų atlikti darbą produktyviai bei pelningai.

 Praeitais metais į valstybės biudžetą surinkta beveik 2,2 mlrd. litų daugiau nei 2012-aisiais, o planas viršytas 186 mln. litų, pirmadienį pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, tam daugiausiai įtakos turėjo gerėjanti Lietuvos ekonominė padėtis, augantis vidaus vartojimas. Taip pat yra prielaidų manyti, kad mokesčių surinkimas tampa efektyvesnis.

Sėkmingiausiai veikiantys pasaulio verslininkai vienbalsiai trimituoja, kad svarbiausia versle – gera idėja. Tačiau vien idėja sotus nebūsi, o norint šią paversti turtu neišvengiamai prireiks investicijų. Čia ir prasideda verslas. Nevertėtų stebėtis, kad vienas pagrindinių sveikos ekonomikos indikatorių – aktyvus verslo noras skolintis. Prekybos aktyvumui keliant sparnus, kyla ir noras plėsti veiklą, o norams apyvartinių lėšų pakanka ne visada.

Kornelija Bradaitė, geopolitika.lt Šį rudenį beveik tuo pačiu metu Lietuvos ūkio subjektai patyrė dvigubą Rusijos smūgį: pasienyje ir vidaus muitinėse ėmė strigti mūsų šalies vežėjų gabenami kroviniai, o pieno eksportuotojai išgirdo, kad jų tiekiamoje produkcijoje Rusijos tarnybos rado praktiškai visko, kas iškart lietuviškus sūrius ir varškę nuo prekystalių nustumia į šiukšlynus.

 430 mln. litų – pusę šios sumos sutaupytų verslas, o kita dalis atitektų valstybei. Anot N. Mačiulio, dėl valiutos keitimo išlaidų sumažėjimo, būtų galima sulaukti mažesnės skolinimosi kainos bei mažesnių išlaidų skolos aptarnavimui. Dar daugiau, „Swedbank“ analitiko teigimu, didžiausia euro nauda Lietuvai – išaugęs tiesioginių užsienio investicijų srautas, kurio iš anksto apskaičiuoti neįmanoma.

Sekmadienį prasideda Seimo pavasario sesija, kurioje bus svarstomi svarbūs verslui klausimai. Socialdemokratams naujoje sesijoje gresia įtakos sumažėjimas, o svarbiausia Seimui bus tiesiog apskritai ką nors nuspręsti, teigia specialistai. Svarbiausi ekonomikai reikalai, kuriuos bus bandoma išspręsti pavasario sesijoje – mokesčių ir pensijos reformos bei energetikos ateitis.

Interviu su „Nordea Bank Lietuva” vyriausiuoju ekonomistu Žygimantu Mauricu. Justas Gavėnas, EKT: Viešojoje erdvėje šiuo metu vyrauja dvi priešingos nuomonės, susijusios su ekonomikos vystymosi perspektyvomis. Vieni teigia, kad turime ruoštis antrajai recesijos bangai, tuo tarpu kiti neįžvelgia ekonomikos lėtėjimo požymių.

Nepatenkinti dabartiniais Lietuvos energetikos prioritetais verslininkų, energetikos konsultantų ir žaliųjų judėjimo atstovai ketina siūlyti naują Lietuvos energetikos strategiją be atominės elektrinės. Tiesa, savaitraščio kalbinti specialistai tvirtina, kad alternatyvūs planai – itin optimistiški.

Dviem trečdaliams balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių referendume dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) pasakius „ne“ ekonomistai, energetikos specialistai ir Lietuvos kaimynai projekto dar nelaidoja. „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad rimtai vertinti referendumo rezultatų nereikėtų. Ne tik dėl to, kad tai buvo tik patariamojo pobūdžio referendumas.

Euro zonos krizė jau palietė milijonus Europos Sąjungos gyventojų. Tačiau ne visiems ji sukelia tik sunkumų – kol investuotojai ir nekilnojamojo turto (NT) pirkėjai su nerimu laukia, eksportuotojams atsiveria naujų galimybių.

Jungtinę Karalystę (JK) ištikęs nuosmukis ir po pasiruošimo Londono olimpiadai prastesnius laikus išgyvenantis statybų sektorius Lietuvos emigrantus skatina rinktis naujas kryptis. Vis dažniau vykstama ne tik į Norvegiją ar Vokietiją, bet ir tolimas šalis – pavyzdžiui, Singapūrą. Emigrantų traukos centras vis dar išlieka JK. Į ją, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai išvyko maždaug pusė iš 53, 9 tūkst. emigravusių gyventojų.

Finansų ministerija, siekdama stiprinti valdžios sektoriaus finansus ir skatinti ekonomikos augimą, siūlo kaupti atsargas galimam sunkmečiui ateityje. Sukauptos atsargos būtų naudojamos naujai krizės bangai atlaikyti, valstybės funkcijoms finansuoti, taip pat tai būtų papildomas svertas derantis su tarptautinėmis finansų institucijomis dėl pigesnių paskolų.

Dar 10–15 metų ir Lietuvoje nebeliks santechnikų, mechanikų, maisto technologų bei kitų žemesnės kvalifikacijos darbus atliekančių žmonių. Tokią Lietuvos ateitį piešia sociologai bei ekonomistai ir perspėja, kad universitetinių ir koleginių studijų populiarumas, vyraujanti nuomonė, kad kai kurios profesijos gėdingos, šalį veda į aklavietę: gerų specialistų, galinčių dirbti žemesnės kvalifikacijos darbus, Lietuvoje nebeliks, o jų vietas blogiausiu atveju turės užimti kitų sričių bakalauro ir ma...

Artėjantys pakartotiniai Parlamento rinkimai Graikijoje ir vėl atnaujino kalbas apie galimą šalies bankrotą ir išstojimą iš euro zonos. Ekonomistai prognozuoja, kad net ištikus šiam scenarijui Lietuvos ekonomikos variklis – eksportas skaudžių pasekmių nepajustų. Viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių – Vokietija, į kurią eksportuojame 12 proc. produkcijos, yra pagrindinė Graikijos skolintoja. Pastarosios bankroto atveju Vokietijos bankų skolinti milijonai būtų prarasti.

Tarptautinių kompanijų atėjimas į Lietuvą gali padėti išspręsti opią socialinę problemą – protų nutekėjimą, įsitikinusi šių metų pradžioje viešajai įstaigai „Investuok Lietuvoje“ vadovauti pradėjusi Milda Dargužaitė.

Praėjusiais metais Vyriausybė, užsibrėžusi iš „šešėlio“ ištraukti milijardą litų, šiemet pranešė, kad pavyko surinkti pusę – apie 500 milijonų. Tačiau ji ir toliau nusiteikusi kovoti su „šešėliniu“ verslu. Nuo gegužės 1-osios įsigaliojo Vyriausybės nutarimas, kuriuo kasos aparatai tapo privalomi visiems turgaus prekiautojams, ne vien prekiaujantiesiems maisto produktais, kaip buvo iki šiol.

Parašyti šią žinutę mane įkvėpė kolega Žygimantas Mauricas, kuris pasakė: „Lietuvos ekonomikos lėktuvas 2010 metais pakilo varomas vieno – eksporto variklio, tačiau 2011 metais šalia jo sėkmingai prisijungė antrasis – vidaus vartojimo variklis, kuris leido mūsų ekonomikai skrieti kone didžiausiu greičiu visoje Europos Sąjungoje.

2011 metais į valstybės biudžetą nesurinkta beveik 416 milijonų litų. Labiausiai nesisekė rinkti akcizų ir įmonių pelno mokesčių. Analitikai tai įvertino kaip pralaimėtą kovą su kontrabanda. Tačiau finansų ministrė mano, kad biudžetas vykdomas gerai, o Premjeras sako, kad pernai efektyviai kovota su tabako ir degalų kontrabanda ir taip kovoti žada ir šiemet. „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad biudžetui „vokeliai“ kenkia labiau nei kontrabanda.

Baigiantis metams šalies analitikams pateikėme 11 gana pesimistinių 2012 metų scenarijų ir paprašėme įvertinti jų tikimybę. Galime nuraminti – pašnekovai pasaulio pabaigos neprognozuoja ir visi scenarijai neperkopė mažos tikimybės ribos. Labiausiai tikėtini mokesčių, emigracijos, nedarbo didėjimo Lietuvoje ir pasaulinio naftos kainų augimo scenarijai (ekonomistų vertinimus rasite teksto pabaigoje). 1. Euro žlugimas (5,5 proc.

Analitikai prognozuoja, kad jei niekas nesikeis, jau po penkiolikos metų Lietuvoje gyvens vien pensininkai ir dirbti nebus kam. Demografinė padėtis Lietuvai žada niūrią ateitį: vieni spėja, kad po penkiolikos metų šalyje nebeliks kam dirbti, o antri prognozuoja, kad darbuotojų pritrūksime greičiau nei manome. Statistikos departamentas po visuotinio gyventojų surašymo paskelbė, kad Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 3 mln. žmonių. Tiesa, kasmet iš šalies emigruoja per 50 tūkst.

Lietuvos demografinė padėtis šiuo metu kaip niekada palanki ekonomikos plėtrai – beveik du iš trijų šalies gyventojų yra darbingo amžiaus, jie sudaro 64 proc. visuomenės. Tokia situacija netrukus pradės drastiškai keistis ir po penkiolikos metų darbingo amžiaus žmonių bus mažiau nei šiuo metu yra darbo vietų, skaičiuoja „Nordea“ analitikai.

Per pastaruosius kelis mėnesius žymiai sustiprėjus daugelio šalių rinkoms, didžiausias Šiaurės ir Baltijos šalių bankas „Nordea“ tikslina 2011 m. ekonomikos prognozę. Išsivysčiusių šalių ekonomika augs sparčiau nei buvo tikėtasi, tačiau Baltijos šalių augimas bus kur kas nuosaikesnis. „Baigiantis 2010 metams, ekonomikos situacija pasaulyje buvo žymiai geresnė, nei prognozuota.