430 mln. litų – pusę šios sumos sutaupytų verslas, o kita dalis atitektų valstybei. Anot N. Mačiulio, dėl valiutos keitimo išlaidų sumažėjimo, būtų galima sulaukti mažesnės skolinimosi kainos bei mažesnių išlaidų skolos aptarnavimui. Dar daugiau, „Swedbank“ analitiko teigimu, didžiausia euro nauda Lietuvai – išaugęs tiesioginių užsienio investicijų srautas, kurio iš anksto apskaičiuoti neįmanoma.
Priduriama, jog įskaičiavus metines išlaidas finansinio stabilumo fondui, euras Lietuvai vis tiek atneštų daugiau naudos nei žalos.
Euro įvedimas reikštų, jog Lietuva iš biudžeto kasmet turėtų sumokėti daugiau nei 190 milijonų litų, tačiau anot banko analitikų, šie pinigai nėra mokestis už euro įsivedimą, o draudimo įmoka, todėl gyventojams nevertėtų piktintis.
„Šioje vietoje turėtų suveikti solidarumo faktorius, tačiau deja, Lietuvoje solidarumas suvokiamas, kaip vienpusė pagalba“ – teigė N. Mačiulis. Teigiama, kad gyventojų baimė dėl augsiančios infliacijos – nepagrįsta. Estijai įsivedus eurą, šioje šalyje buvo fiksuojamas vos 0,1 proc. dydžio infliacijos šuolis, tuo tarpu nauda verslo aplinkai – neišmatuojama.
„Nors negalime atmesti tikybės, jog euro zona patirs gilesnę recesiją, tačiau kalbėti apie apokaliptinius scenarijus nevertėtų. Stebina, kai kurių verslininkų pareiškimai esą 2015 metais euro zonos nebebus“ – žurnalistams sakė N. Mačiulis.
Susiklosčiusi situacija, kuomet Baltijos kaimynės arba turi, arba artimiausiu metu įsives eurą, suteikia Lietuvai realią progą įsivesti eurą. Verta pridurti, jog teigiami ekonominiai rodikliai suteikia progą, kurios ateityje gali ir nebebūti.
Tiesa, „Swedbank“ prognozuoja, kad dėl didėsiančios Lietuvos infliacijos, šalies galimybė įsivesti eurą 2015 metais – ne didesnė nei 50 procentų.
Savo ruožtu „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad tokie numanomi euro zonos privalumai, kaip mažesnės skolinimosi sąnaudos ar lengviau pritraukiamos tiesioginės užsienio investicijos, - neįrodyti empiriškai.
