Sekmadienį prasideda Seimo pavasario sesija, kurioje bus svarstomi svarbūs verslui klausimai. Socialdemokratams naujoje sesijoje gresia įtakos sumažėjimas, o svarbiausia Seimui bus tiesiog apskritai ką nors nuspręsti, teigia specialistai.
Svarbiausi ekonomikai reikalai, kuriuos bus bandoma išspręsti pavasario sesijoje – mokesčių ir pensijos reformos bei energetikos ateitis.
Pagal praėjusių metų pabaigoje pakeistą pensijų kaupimo sistemą šiemet nuo balandžio su privačiais antrosios pakopos pensijų fondais sutartis sudarę gyventojai galės apsispręsti – grįžti į „Sodrą“ ar toliau dalyvauti privačioje kaupimo sistemoje. Tačiau praėjusią savaitę iš valdančiųjų pasigirdo kalbų, kad ši reforma gali būti stabdoma.
„Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad pensijų politikoje svarbiausia išlaikyti stabilumą.
„Labai reikia bent jau stabilumo šioje srityje, – Ekonomika.lt sakė ekonomistas. – Būtų labai gerai, kad nebūtų sprendžiamos šiandienos pensininkų problemos ateities pensininkų sąskaita.“
Plyštanti mokesčių antklodė
Kitas Seimo laukiantis uždavinys – mokesčių sistemos pakeitimai. Premjero Algirdo Butkevičiaus sudaryta darbo grupė šiuo metu vertina dabartinę mokesčių sistemą ir iki balandžio 30 d. turi surasti būdą, kaip sumažinti apmokestinimą darbo pajamoms.
Taip pat grupė pateiks siūlymus, kaip būtų galima keisti smulkaus ir vidutinio verslo apmokestinimo tvarką, taip pat bus aiškinamasi, ar verta keisti pridėtinės vertės mokesčio tarifą būtiniesiems maisto produktams.
Iki birželio 30 d. grupė Vyriausybės ir Seimo svarstymui pateiks, atsižvelgdama į efektyvumą, paprastumą, teisingumą ir konkurencingumą, siūlymus dėl gilesnės mokesčių sistemos pertvarkos.
Pasak darbo grupės vadovo Stasio Jakeliūno, galimos siūlymų sritys yra mokesčių skaičiaus ir mokesčių administravimo naštos mažinimas, mokesčių progresyvumo didinimas, mokesčių tarifų bei dydžių keitimas.
Ž. Mauricas teigia, kad nors yra gerai, kad stengiamasi paprastinti mokesčių sistemą, geriems siekiams trukdo siūlomos naujos mokesčių lengvatos.
„Labiausiai nerimą kelia tai, kad geri norai neliktų tiktai norais. Yra norima performuoti visą mokesčių sistemą, ją supaprastinant, padarant efektyvesne, suprantamesne, socialiai teisingesne. Bet dabar vėl yra kalbama apie pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas, – sakė ekonomistas. – Tad tikėtina, kad ta sistema bus vėl po gabaliuką tempiama į visas puses. Ji bus kaip antklodė, kurią visi tempia į save. Jeigu ją visi taip tampys, ji gali ir suplyšti.“
Seime registruotos kelios pataisos, kuriomis siūloma iki 9 proc. mažinti PVM viešbučių paslaugoms, meno ir kultūros renginiams bei kūrėjų ir atlikėjų paslaugoms, be to, siūloma leisti PVM susigrąžinti įmonėms, perkančioms naujus automobilius, kurių vertė būtų iki 121 tūkst. litų.
Darbo ir tvarkos partija – palanki verslui?
Jeigu įvyks Darbo ir Tvarkos ir teisingumo partijų jungtuvės, socialdemokratų padėtis valdančiojoje koalicijoje susilpnės, teigia politologas Vincentas Vobolevičius.
„Jeigu susivienys Darbo bei Tvarkos ir teisingumo partijos, tai jie taps didžiausia koalicijos dalimi, – aiškino pašnekovas. – Socialdemokratai bus silpnoje padėtyje, nes jie turės valdančiuosius postus, bet neturės daugumos.“
Pasak V. Vobolevičiaus, naujas Viktoro Uspaskicho ir Rolando Pakso junginys bus žymiai mažiau politiškai angažuotas. Be to, politologas mano, kad situacija yra pasikeitusi nuo 2008 m., kai dabartinės opozicijos lyderis ir Darbo partijos lyderis V. Uspaskichas „nekentė“ vienas kito, ir dabar konservatoriai bus labiau linkę tartis su „darbiečiais“.
„Ir tai stato socialdemokratus į labai silpną padėtį, – aiškina V. Vobolevičius. – Realiai mes turėsime labai silpną premjerą ir labai daug politikos turinio bus nulemta ne socialdemokratų partijos prezidiume, o naujoje V. Uspaskicho ir R. Pakso grupuotėje.“
A. Kubilius jau spėjo pasidžiaugti didele opozicijos įtaka Seimo pavasario sesijoje. Pasak jo, iš įregistruotų siūlymų 177 projektai yra parengti buvusios vyriausybės ir tik 26 – naujosios (iš viso įregistruota apie 470 aktų).
Tačiau V. Vobolevičius teigia, kad konservatoriai Seimo sesijos turiniui didelės reikšmės neturės.
„Konservatorių partija bus toks baubas, kuriuo V. Uspaskichas gąsdins socialdemokratus. Tad konservatoriai bus svarbūs ne tiek turinio formavimo, kiek strategine reikšme“, – sakė jis.
Kita vertus, naujoji susijungusi partija bus palankesnė verslui nei socialdemokratai, mano V. Vobolevčius.
„Vidiniam verslui tai bus palanki atmosfera, nes realiai Darbo partija yra dešinioji partija, kuri remia verslą, pasisako prieš progresinius mokesčius”, – aiškino jis ir pridėjo, kad tikėtina, jog susijungus partijoms pajudės sprendimai dėl skalūnų dujų gavybos.
Svarbiausia, ką nors nuspręsti
Pasak Ž. Maurico, Lietuva yra atsidūrusi tokioje padėtyje, kai svarbiausia užduotis Seimui yra tiesiog priimti sprendimą.
Ekonomistas aiškina, kad šiuo metu Seimui reikia apsispręsti dėl ES pinigų tikslingo panaudojimo, švietimo sistemos, sveikatos apsaugos sistemos, pensijų fondų, mokesčių.
„Nepamirškime energetikos, kur vyrauja neapibrėžtumas dėl ateities, – sakė Ž. Mauricas. – Reikia apsispręsti dėl atominės elektrinės statybų.“
Šiuos klausimus, anot Ž. Maurico, yra svarbu išspręsti norint išlaikyti gerą ekonomikos padėtį.
„Jokio sprendimo nepriėmimas taip pat yra sprendimo priėmimas, – sakė ekonomistas. – Mes negalime šiuo metu sau leisti nepriimti sprendimo, nes traukinys gali nuvažiuoti, o mes taip ir liksime ekonomikos užkampyje.“
Taip pat pavasario Seimo sesijos metu bus svarstomi teisės aktų projektai, kuriais ketinama didinti gyventojų užimtumą ir skatinti naujų darbo vietų kūrimą. Planuojama taikyti naują bedarbių profesinio mokymo modelį.
Ketinama ir supaprastinti teritorijų planavimą, nustatyti teisinio reguliavimo priemones, leidžiančias įvertinti su nemokumu susijusius nesąžiningus verslo subjektų veiksmus, ir asmenims, privedusiems įmonę prie bankroto tyčia, nustatyti jų civilinę atsakomybę.
Be to, numatoma tobulinti akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių valdymą mažinant administracinę naštą, teisiškai aiškiau reglamentuoti laisvosios ekonominės zonos teritorijos nuomą.
Greta Jankaitytė
