Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė, pasakoja, kad biudžeto kriterijus nėra sudarytas vien iš skolos dydžio. Į jį taip pat įeina skolos pokytis, pradelsti mokėjimai, vertinama, kaip vykdyti viešieji pirkimai.
„Vilnius biudžeto srityje surinko 21,9 balus iš šimto, tai tokį žemą balą nusvėrė savivaldybės skola (125,4 proc. nuo pajamų) ir jos augimas bei pradelsti mokėjimai. Tuo tarpu 100 balų surinkusio Panevėžio skola yra mažesnė nei vidutinė 38,4 proc.(43 mln. 607 tūkst. litų) ir net lyginant su 2013 metais sumažėjo apie 9 procentiniais punktais. Vadinasi 2013 metais skola buvo 47,7 procentai nuo pajamų“, - dėsto A. Čepukaitė.
Kaip atrodo didieji miestai?
Finansų ministerijos duomenimis, 2014 metais Klaipėdos miesto savivaldybės skola yra 44,5 proc. nuo pajamų, o tai yra 95 mln. 36 tūkst. litų. Kauno procentinė dalis yra mažesnė – 37,9 proc. nuo pajamų, tačiau pati skola yra didesnė 171mln. 426 tūkstančiai. Šiaulių skola praėjusiais metais buvo 49 mln. 764 tūkstančiai ir sudaro ir sudaro 37,8 porc. nuo savivaldybės pajamų.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrime, paskutinę vietą iš didžiųjų savivaldybių, tiek bendrame jų reitinge, tiek biudžeto skiltyje yra nei vieno balo negavusi – Alytaus miesto savivaldybė. Alytaus skola sudaro 52 mln. 8 tūkst. litų ir tai sudaro apie 70 procentų metinių pajamų.
„Nordea“ banko vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas tikina, kad yra dvi pagrindinės grėsmės, viena yra ilgalaikė, kad jeigu skola ir toliau augs, anksčiau ar vėliau ateis tokia diena, kai jas reikės gelbėti iš valstybės biudžeto. Aišku tokiu būdu išaugs valstybės skola. Kitas variantas, kad bus savivaldybės bankrotas, bet šiuo metu tokio varianto kaip ir nėra numatyta Lietuvos praktikoje ir įstatymuose. Tad labiau tikėtina, kad savivaldybės skola taps visos valstybės skola.
„Tačiau dar blogesnis variantas yra tas, kad nebus tos pagalbos sulaukta ir tas aukštas skolos lygis laikysis, o skolos aptarnavimas vis daugiau suvalgys savivaldybės lėšų. Tokiu būdu savivaldybės nebegalės vykdyti svarbių investicinių projektų ir tame bus užprogramuota stagnacija“, - dėsto ekonomistas.
Daugiausia sumažėjo Lazdijų skola
Lazdijų rajono savivaldybė bendrame reitinge užima 33 vietą iš 54 mažųjų savivaldybių. Jos biudžeto skiltis taip pat nėra itin gerai įvertinta – 47,4 balai. Tačiau jeigu pažiūrėtumėme į 2013 metų skolą, kuri buvo 101,7 proc. nuo pajamų, tai pamatysime, kad ji 2014 metais sumažėjo 41,7 procentiniais punktais.
„Procentiniais punktais sumažėjimas yra, tačiau pati skola yra santykinai didesnė nei vidutinė tų mažųjų savivaldybių grupėje. Nes vidurkis apie 45 proc., o pas juos skola 60 proc.. būtent tas aukštesnis skolos lygis ir lėmė tokį įvertinimą“, - aiškina Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.
Lazdijų rajono meras Artūras Margelis tikina, kad šią skolą pavyko sumažinti ėmusis visų taupymo priemonių, o prie to prisidėjo ir pinigai, kuriuos atgavo iš projektinių lėšų.
„Imamės visų taupymo priemonių, o taip pat mums grįžo lėšos iš projektų. Iš Lietuvos – Lenkijos programos buvo grąžinta kompensacija. Čia projektas buvo užstrigęs tris metus ir ten buvo apie 5 mln. litų, tad buvome priversti skolintis, o dabar grąžiname skolas“, - teigė Lazdijų meras.
Kas pirmauja tarp mažųjų savivaldybių?
Tarp mažųjų savivaldybių didžiausias skolas, lyginant su jų metinėmis pajamomis, turi Birštono (71 proc.), Druskininkų (67 proc.), Rokiškio raj. (67,4proc.), Šilutės raj. (62,8 proc), Telšių raj. (62,1 proc), Ukmergės raj. (61,8 proc.), Utenos rajono (61, 3 proc.) savivaldybės.
Pasak ekonomisto, mažoms savivaldybėms galioja tokie patys iššūkiai, tačiau svarbiausia yra žiūrėti dėl ko susidarė skola, nes tai gali būti dėl investicinių projektų.
„Tad jeigu investiciniai projektai šiuo metu atneša naudą ir matome, kad dėl tų projektų auga savivaldybės pajamos, tai tokia paskola yra sveikintina. Tarkime Druskininkų atveju yra tikėtinas toks scenarijus, nes yra pritraukiame turistai, gaunamos papildomos pajamos, šiek tiek sumažėja nedarbas. Tokiu atveju galime tą skolą pateisinti, bet labai blogai yra tada, kada skola susidaro dėl nesubalansuotų išlaidų ir pajamų“, - dėsto Ž. Mauricas.
