Baigiantis metams šalies analitikams pateikėme 11 gana pesimistinių 2012 metų scenarijų ir paprašėme įvertinti jų tikimybę.
Galime nuraminti – pašnekovai pasaulio pabaigos neprognozuoja ir visi scenarijai neperkopė mažos tikimybės ribos. Labiausiai tikėtini mokesčių, emigracijos, nedarbo didėjimo Lietuvoje ir pasaulinio naftos kainų augimo scenarijai (ekonomistų vertinimus rasite teksto pabaigoje).
1. Euro žlugimas (5,5 proc.)
Euro žlugimo scenarijų apibūdinome taip: „Sugrius euro zona, o euro žlugimas sukels pasaulinę ekonomikos krizę.” Dėl šio klausimo analitikų nuomonės neišsiskyrė ir visi nurodė labai mažą tikimybę. Jų nuomone, euro zonos žlugimas būtų niekam nenaudingas, ir Europos Sąjungos institucijos imsis visų įmanomų veiksmų euro sąjungai išgelbėti.
„Pastaruoju metu periferinėse euro zonos valstybėse įgyvendinamos struktūrinės reformos, bendri valstybių susitarimai dėl fiskalinės drausmės bei Europos centrinio banko likvidumo paskolos Europos bankams rodo, kad euro žlugimo scenarijui bus pasipriešinta visomis galimomis priemonėmis. Atskirų valstybių nemokumas yra galimas, bet tai nebūtinai turi sukelti visos euro zonos žlugimą“, – teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
2. Dolerio griūtis (6 proc.)
Klausėme, ar JAV skolos problemos sužlugdys JAV dolerį ir taip sukels pasaulinę ekonomikos krizę. Pašnekovai tuo tikėti nelinkę. Anot jų, artėjant prezidento rinkimams bus imtasi sprendimų dėl JAV skolos, be to, didžiausia pasaulio ekonomika skolos problemą gali spręsti įjungdama pinigų spausdinimo mašinas.
„Realybė nepatvirtina šios hipotezės. Šiuo metu JAV ekonomikos būklė yra kur kas geresnė nei Europos Sąjungos. Be to, po prezidento rinkimų galima tikėtis ryžtingesnių JAV administracijos sprendimų skolos problemai sušvelninti”, – sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
3. Kinijos sąstingis (18 proc.)
Kėlėme hipotezę, kad Kinijos ekonomika pradės kur kas lėčiau augti ir tai sukels pasaulinę ekonomikos krizę. Analitikai sutiko, kad Kinijos ekonomika auga lėčiau, tačiau greičiausiai tai vyks pagal „minkštojo nusileidimo” scenarijų.
„Galimai sprogus nekilnojamojo turto burbului neatmestina ir „kietojo nusileidimo” galimybė, – aiškino „Nordea bank” vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. – Vis dėlto tokio scenarijaus poveikis pasaulio ekonomikai nebūtų labai didelis, nes Kinijos pramonė tebėra labai konkurencinga, o vyriausybė ir centrinis bankas esant poreikiui turi nemažai galimybių paskatinti ekonomikos augimą.”
4. „Dot-com” krizė (7 proc.)
Piešėme scenarijų, kad sumažės investuotojų pasitikėjimas IT bendrovėmis, jų akcijos staigiai atpigs ir bendrovių griūtis išprovokuos pasaulinę ekonomikos krizę.
„Dabartinė situacija turi mažai ką bendra su prieš dešimtmetį buvusia „dot-com” krize, – teigė N. Mačiulis. – Dauguma brangiai kainuojančių technologinių kompanijų, priešingai nei praėjusio amžiaus pabaigoje, dirba pelningai, jų kaina atspindi ateities pinigų srautų perspektyvas.”
5. Nafta atpigs iki 60 JAV dolerių (15,5 proc.)
Prognozavome, kad dėl pasaulinės recesijos naftos kainos kris žemiau kaip 60 JAV dolerių už barelį. Tai sukels ekonominę ir politinę krizę Rusijoje, neišvengiamai paveiks politinį ir ekonominį Lietuvos klimatą. Pašnekovai prognozavo, kad toks scenarijus įmanomas, jei kiltų pasaulinė recesija, tačiau net kritus naftos kainai Rusija išvengtų ekonominės krizės.
„Lietuvos ekonomikai toks scenarijus turėtų dvejopą poveikį: viena vertus, sumažėtų eksportuojamų prekių paklausa Rusijoje, kita vertus, sumažėtų energetinių žaliavų kainos, tai turėtų teigiamą įtaką Lietuvos prekybos balansui ir dėl infliacijos”, – prognozavo Ž. Mauricas.
6. Nafta brangsta iki 200 JAV dolerių (25,5 proc.)
Domėjomės, ar neramumai vienoje iš naftos išteklių nestokojančių šalių išprovokuos smarkų naftos kainos šuolį iki 200 JAV dolerių už barelį, o tai tiesiogiai paveiktų Lietuvos ekonomiką. Čia analitikų nuomonės išsiskyrė. Vieni teigė, kad nauji neramumai Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalyse rimtai naftos tiekimo nesutrukdytų, kiti manė, kad būtų priešingai.
„Deja, įtampa Artimuosiuose Rytuose didėja. JAV sankcijos Iranui galėtų izoliuoti šią šalį nuo pasaulio rinkos, o tai neigiamai paveiktų naftos konjunktūrą, jautrią geopolitinio pobūdžio naujienoms”, – sakė G. Nausėda.
„Besitęsiančių neramumų šiame regione tikimybė yra nemaža, tačiau mažai tikėtinas chaosas visame regione, rimtai sutrikdysiantis naftos tiekimą. Kaip rodo 2011 metų patirtis, vienai ar dviem šalims sumažinus naftos tiekimą dažnai kitos šalys turi pakankamai galimybių padidinti naftos gavybą ir užpildyti susidariusį trūkumą”, – prieštaravo N. Mačiulis.
7. Mokesčių augimas Lietuvoje (38 proc.)
„Biudžeto ir „Sodros“ problemos vyriausybę privers padidinti mokesčius fiziniams asmenims, o tai lems, kad mažės vidurinės klasės žmonių pajamos, augs skurdas”, – taip skambėjo mūsų scenarijus. Jam analitikai suteikė didžiausią tikimybę, tačiau jų nuomonės vėl išsiskyrė. Dalis sakė, kad mažai tikėtina, jog prieš rinkimus Seimo nariai ryšis tokiam nepopuliariam žingsniui, kitiems atrodė, kad dabartinis biudžeto planas yra per silpnas. Didžiausią tikimybę didėti turi PVM, akcizai, o ne vadinamieji prabangos mokesčiai.
„Greičiausiai šiais metais priimtų priemonių neužteks, – sakė „Danske” vyresnioji analitikė Violeta Klyvienė. – Prie biudžeto deficito mažinimo klausimo bus grįžta 2012 metais ir greičiausiai tam tikri mokesčiai didės. Nežinant, kokie tai mokesčiai, neaišku, kaip tai paveiks vidurinę klasę ir skurdą.”
„Seimui patvirtinus pesimistiškesnį kitų metų biudžetą mažai tikėtina, kad artimiausiu metu jis būtų persvarstytas ir būtų įvesti papildomi ar padidinti esami mokesčiai“, – oponavo Ž. Mauricas.
8. Pramonės katastrofos Lietuvoje (6,75 proc.)
Šį scenarijų apibūdinome taip: „Susidėvėjusi infrastruktūra, kvalifikuotų specialistų praradimas ir darbo drausmė lems virtinę technologinių katastrofų. Pasekmė – sumažėjusi gamyba ir BVP nuosmukis.” Tam analitikai nebuvo linkę pritarti. Pasak jų, tokį poveikį greičiau turės ekonominės, o ne technologinės priežastys.
„Gamybinių pajėgumų naudojimas yra lyg ir pasiekęs ikikrizinį lygį ir be naujų investicijų išlaikyti tokius aukštus augimo tempus bus sunku, – teigė V. Klyvienė. – Bet katastrofai reikia stipraus trikdžio, pavyzdžiui, bankinės sistemos žlugimo. Kiti metai pramonei bus ne patys geriausi, tačiau tai daugiau susiję su išorinės paklausos sumažėjimu.”
9. Neramumų protrūkis Lietuvoje (22 proc.)
Analitikų klausėme, ar sunki ekonominė padėtis, nedarbas, išaugę mokesčiai, suaktyvėjusios profsąjungos ir kitos organizacijos išprovokuos neramumų protrūkį. Analitikai atkreipė dėmesį, kad lietuviai mieliau emigruoja nei protestuoja. Prie to prisideda ir silpnas profsąjungų vaidmuo. Tačiau, dalies pašnekovų nuomone, lietuvių kantrybė vieną dieną gali ir baigtis.
„Neįmanoma garantuoti socialinės ramybės visuomenėje, kuri buvo susiveržusi diržus keletą metų iš eilės ir dabar jai sakoma, kad juos reikės susiveržti dar labiau”, – mano G. Nausėda.
„Esame išgyvenę dar sudėtingesnę krizę, – sakė V. Klyvienė. – Mūsų sugebėjimas organizuoti neramumus yra nedidelis. Kita vertus, lietuvių reakcija į sunkesnę ekonominę padėtį – didėjanti emigracija.“
10. Emigracijos bumas Lietuvoje (25,8 proc.)
Scenarijus buvo apibūdintas taip: „Dėl augančios emigracijos Lietuvoje pradės trūkti kvalifikuotos ir pigios darbo jėgos. Išaugs vidutinis darbo užmokestis, sumažės produktyvumas. Dėl padidėjusio darbo užmokesčio padidės vidaus vartojimas, tačiau mažesnis produktyvumas neigiamai veiks eksportą.”
Pašnekovų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Vieni teigė, kad kitąmet emigracija mažės, o reemigracija didės, o dėl didelio nedarbo lygio darbo užmokestis nebus didinamas. Kiti pabrėžė, kad emigracija ir emigrantų siunčiami pinigai yra iš dalies naudingi Lietuvos biudžetui.
„Maža tikimybė, kad sumažės įmonių konkurencingumas, – sakė Ž. Mauricas, – nes Lietuvoje darbo užmokestis yra kartais, o ne procentais mažesnis negu gretimose Vakarų Europos šalyse. Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas jaučiamas jau dabar, o pagalį į ratus pramonei dažniau kiša biurokratija ir netvarka nekilnojamojo turto rinkoje.”
11. Nedarbo lygio didėjimas (23,1 proc.)
Piešėme scenarijų, kad pasaulinė recesija stipriai paveiks šalies darbo rinką, o nedarbo lygis kitąmet viršys 25 procentus. Dalis pašnekovų tvirtino, kad tokį nedarbo lygį pasiekti neįmanoma, kiti manė, kad tai pačios blogiausios prognozės tinkamas skaičius. Vieni analitikai mano, kad nedarbo lygis kitąmet nustos augęs, kiti mano, kad nedarbo lygio tendencijas gali paveikti viešasis sektorius.
„Baziniame scenarijuje prognozuojame nedidelį nedarbo lygio sumažėjimą arba stabilizavimą, – prognozavo V. Klyvienė. – Ar didelė tikimybė, kad išaugs nedarbo lygis Lietuvoje? Pakankamai. Šiandien vos ne viskas priklauso nuo išorinės paklausos. Prie bedarbių galima įtraukti ir emigrantus, nes jie – taip pat mūsų darbo jėga, nerandanti darbo Lietuvoje. Manyčiau, 25 proc. būtų galima laikyti pačiu blogiausiu variantu.”
„25 proc. siekiantis nedarbo lygis Lietuvoje net teoriškai sunkiai įmanomas. 2010 metais pasiektas 18,3 proc. nedarbo lygio rekordas greitai nebus pakartotas”, – teigė N. Mačiulis.
