žaliavalgystė

Nors žaliavalgiška mityba, kai valgomas vien tik termiškai neapdorotas maistas, laikoma viena radikaliausių, jos besilaikančiųjų pasaulyje sparčiai daugėja. Šalininkų teigimu, toks mitybos būdas padeda išspręsti aibę sveikatos problemų, o stereotipas, neva žaliavalgystei būdingas itin siauras mitybos racionas, yra nepagrįstas. Vis dėlto kelias į žaliavalgystę bent pradžioje gali pasirodyti keblus – jį palengvinti padės 4 praktiški patarimai.

Simona Kasauskaitė nuo pat mažumės kentė beprotiškus galvos skausmus ir skrandžio sutrikimus. Pykindavo ją po kiekvienos šventės, o galvą skaudėdavo kone kasdien. Mergina jautėsi pavargusi, išsekusi ir net abejojo, ar dėl tokios sveikatos galėsianti baigti mokyklą. Dabar jos sveikata kuo puikiausia – Simona jau trejus metus žaliavalgiauja. „Viskas prasidėjo nuo pat vaikystės. Gimiau labai jautri – maistui ir aplinkai. Buvau viskam alergiška, negalėjau daug ko valgyti.

Pogrindinės elektroninės muzikos didžėjus, „Techstylism“ komandos narys ir festivalio „Tundra“ organizatorius, 36 metų Dima Vasiljevas, elektronikos gerbėjams geriau žinomas pseudonimu Daimon, vegetariškai maitintis pradėjo prieš 17 metų, o žaliavalgyste susidomėjo prieš ketverius. Jis pats sako, kad tokios mitybos pasirinkimui įtakos nei sveiktos problemos, nei meilė gyvūnams neturėjo. Tiesiog Dima pradėjo gyventi vienas, todėl ėmė daugiau dėmesio skirti tam, ką valgo.

„Esu 3 metų berniuko mama. Nėštumo metu maitinausi veganiškai, žindymo laikotarpis buvo daugiau žaliavalgiškas, o mano vaikas nuo pat pirmųjų dienų yra 100 procentų veganas. Sakyčiau, daugiau vaisiavalgis, nes jo mitybos pagrindas yra vaisiai ir uogos. Sūnelis auga sveikas ir dar niekad nėra sirgęs“, – pradeda pasakoti istoriją apie nėštumą ir sūnų Airijoje gyvenanti Rita. Jauna moteris sako labai nustebinusi gydytojus, kai pirmą sykį apsilankė pas juos jau pastojusi.

„Nebevalgyti gyvūnų mane paskatino šuo. Prieš metus įsigijau vokiečių aviganį, susidomėjau žaliavalgiška šunų mityba, t.y. šuns šėrimu žalia mėsa, gyvūnų organais. Kadangi šuo per dieną suėsdavo po 2 kg mėsos, teko ja rimtai apsirūpinti. Mėsą gaudavau iš skerdyklos, kur dirba mano draugės mama. Pirkdavau dideliais kiekiais, nemažai laiko sugaišdavau, kol ją sutvarkydavau, sudėdavau į šaldymo dėžę, išplaudavau didžiulius kibirus, pilnus kraujo“, – pradeda pasakojimą lyg iš siaubo filmo Lina.

„Mano šeimoje visada buvo stengiamasi sveikai maitintis, dar kai buvau mokykloje, o tai buvo prieš gerus 15 metų, mano mama buvo vegetarė. Aš ir tėvas kartais valgydavom mėsą, tačiau nebuvom dideli jos mėgėjai. Nei tėtis, nei aš nesiverždavom kepti kepsnių. Laikui bėgant atsisakiau mėsos, tai vyko labai natūraliai, tiesiog nebenorėjau jos valgyti, mėsa man sukeldavo nemalonių jausmų, prastą virškinimą ir dar prastesnes emocijas“, – taip savo pasakojimą pradeda vilnietis teisininkas Marijus.

„Žaliavalgiai kaip karvės tik žolę rupšnoja“, – šaiposi žmonės neturintys žalio supratimo apie ką kalba. Tiesa, jie pasišaipo ne iš tų, kurie žaliavalgiauja, jie šaiposi iš savęs demonstruodami neišmanymą. Pavasaris – metas, kai žaluma ne tik apgaubia miestą, tačiau vis dažniau pasirodo ir mūsų lėkštėse. O kitiems ir puiki galimybė išbandyti žaliavalgio gyvenimą. Apie žaliavalgystę kalbamės su žalio maisto restorano „Raw Raw“ vadove Olga Dzindzeleta.

„Po žiemos saldumynų poreikis yra didžiulis, o labiausiai jų norisi vakare, pačiu netinkamiausiu laiku. Tad geriau pasisaldinti gyvenimą kuo nors sveikesniu“, – tikina garsiausia Lietuvos žaliavalgė Gražina Gum. Jau šį vakarą 18.50 val. laidoje „Viskas bus gerai“ ji žiūrovams atskleis stebuklingo deserto, kurį valgant galima nebijoti priaugti nereikalingų kilogramų, receptą.

„Žalias“ maistas esą turi galių išgydyti visas ligas – net vėžį, tikina žaliavalgiai. Tačiau mitybos ir onkologinių ligų specialistai tokias kalbas vertina skeptiškai. „Dažnai tie, kurie teigia, kad pasveiko nuo vėžio natūraliais būdais, net nepasako, kokiu vėžiu sirgo. Gali būti, kad tik jie ir sugalvojo, kad serga“, – LRT.lt teigė Vilniaus Universiteto onkologijos instituto spindulinės ir medikamentinės terapijos centro vadovas Eduardas Aleknavičius.

Žaliavalgystė – vis populiarėjantis sveikos gyvensenos būdas. Artėjant šventėms, savo gomurį galima pamaloninti ne tik riebiais bei kaloringais patiekalais, bet ir sveikais bei ne ką mažiau gardžiais valgiais. Kaip tai padaryti galima sužinoti žalio maisto restorane „Raw42“. Artėjant šventėms, Vilniuje įsikūrusiame restorane rengiami žalio/gyvo maisto degustacijų vakarai bei maisto ruošimo pamokos.

Ar žaliavalgystė - nauja mada, dar viena banga po kaimiškų, ekologiškų produktų valgymo vajaus? Žaliavalgiai ne tik maitinasi vien augaliniu maistu, bet jo ir nekepa, neverda. „Tai kraštutinumas, tai yra iškrypimas“, - kategoriškai žaliavalgius LNK laidoje „Valanda su Rūta“ šį ketvirtadienio vakarą 19.30 val. kritikus Juozas Kulvinskas. Knygos apie sveiką mitybą autorius tvirtina, kad žmogui reikalinga ir sveika mėsa, kiaušiniai, pieno produktai, netgi lietuviški cepelinai.

Nijolė KOSKIENĖ „Žaliavalgystė nėra panacėja, tačiau turime žinoti, kad valgydami mes arba nuodijamės, arba gydomės“, – sako Gintarė Jonaitytė, gyvo maisto, sveikos gyvensenos, lėto natūralaus gyvenimo būdo propaguotoja, lektorė, Ann Wigmore fondo atstovė Lietuvoje.   Kas yra gyvas maistas? Gyvo maisto sąvoką, primena Gintarė Jonaitytė, pirmoji pasaulyje atrado mūsų kraštietė Onutė Varapickaitė (pasaulyje žinoma Ann Wigmore vardu). Ji – gyvo maisto pradininkė pasaulyje.

Vasara – puikiausias metas pradėti maitintis sveikiau arba bent jau išmėginti žaliavalgių patiekalus. „Man svarbu, kad žmonės galėtų maitintis sveikiau,atrastų savo derinius ir pajaustų, kaip tai gali būti gardu. Pasirodo, sveikas maistas gali būti ir labai gardus, – sako projekto „Žalia mityba“ Lietuvoje vadovė Gražin Gum. – Tai, kad žaliavalgiai maitinasi nuobodžiai, tik lapais ir daržovėmis.

Lietuvoje jau tapo madinga būti vegetaru, nesvarbu, kad kartais „laikinu“, o norintiems dar labiau šokiruoti bičiulius pakanka apsiskelbti žaliavalgiu. Šių mitybos rūšių žinovai sako, kad eksperimentai su mityba neturint reikiamų žinių sveikatos tikrai nepagerina, o ir pačios vegetarizmo ir žaliavalgystės idėjos tikrai neapsiriboja vien puodu daržovių ar pintine žolynų – tai gyvenimo būdas.

Paulius Jaruševičius prieš keletą metų pardavė savo pelningą verslą, tapo žaliavalgiu, ėmė auginti saulėgrąžų daigus ir važinėti skelbdamas gyvo maisto idėją. Jis įsitikinęs, kad vien pakeitus mitybą, galima išvengti daugelio ligų, tarp jų ir vėžio. Pauliaus pietūs Su kauniečiu Pauliumi kalbamės vienoje Šiaulių arbatinėje, kurioje jis skaitys paskaitą apie mitybos įpročius ir dės pamatus šiaulietiškam gyvą maistą propaguojančiam Ann Wigmore klubui.

 Žalio maisto restorano „RawRaw“ įkūrėja Olga Dzindzeleta prie žaliavalgystės propagavimo Lietuvoje jau greitai galės prisidėti dar svariau – Vilniaus knygų mugėje bus pristatyta jos parengta knyga „Geriausi RawRaw receptai žaliavalgiams“. Joje autorė dalijasi receptais iš savo virtuvės ir neigia visuomenėje vyraujantį požiūrį, kad gyvas maistas nuobodus. Spalvinga receptų knyga prieštarauja požiūriui, kad žaliavalgiai maitinasi tik vaisiais, daržovėmis ir salotų lapais.

Žmogus gali būti gražus tiek savo išore, tiek vidumi, bet tik tol, kol būna savimi Tai padeda išlikti originaliam ir nuoširdžiam. Juk mums, M-O-T-E-R-I-M-S patinka, kai galime daryti, ką norime, dėvėti ką norime, eiti kur norime ir mėgautis gyvenimu – būti nepriklausomoms nuo aplinkybių, statusų ir rolių gyvenime, emocijų, tiesiog ta, kuri visada yra žavi, įdomi, mylima, paprasta ir gerbiama.

Kaune šeštadienio vakarą koncertavusios pasaulinio garso amerikiečių roko grupės „Red Hot Chili Peppers“ nariai, visiškai atsitiktinai susipažinę su keliais lietuvaičiais ne tik, kad gyrė skanų maistą, įleido juos į savo koncertą, bet ir kvietė atvykti į Ameriką. Grupę pakerėjo žaliavalgių restoranas Populiarios grupės atlikėjai liko pakerėti sostinėje įsikūrusio žaliavalgių baro „RAW42“ valgiais.

Augalinės kilmės maisto produktai turi daug biologiškai veiklių medžiagų, kurios gali apsaugoti nuo lėtinių ligų. Pagrindinės visų maisto produktų sudedamosios dalys – angliavandeniai, riebalai ir baltymai – suteikia mums energijos. Tačiau vien jų nepakanka, kad išliktume energingi ir sveiki daugelį metų. Mūsų kasdieniame maiste neturi trūkti vitaminų ir mineralinių medžiagų, kurių pagrindinis šaltinis – vaisiai ir daržovės.

Lygiai prieš metus į Lietuvą iš Vietnamo atskriejo kraują stingdantis pranešimas. Buvusio Seimo nario Lino  Karaliaus draugė Gintarė Gurevičiūtė, važiuodama motoroleriu,  pateko į kraupią avariją  ir susižalojo  dešinę koją. Atvirų lūžių metu merginai buvo nutrauktos Achilo sausgyslės ir  siaubingai traumuota pėda.  Niekas nesiryžo prognozuoti, per kiek laiko Gintarė pasveiks ir ar iš viso vaikščios.

Vilijai Lobačiuvienei su žaliavalgiais tikrai ne pakeliui. Ir gydytis pas Jeleną Tulčiną ji neis. „Ar kada nors matėte, kad gamtoje kas nors sau klizmą statytųsi", - ironiškai šypsojosi ji BTV laidoje „Užkalnio 5“. V. Lobačiuvienė dažnai vadinama vyriausiaja Lietuvos ragana. Kai kurie žmonės, nors ir ateina pas ją patarimo, prisipažįsta Vilijos bijantys. „Jei turi apie mane kažkokį mistinį įspūdį ir manęs bijo, aš sakau – labai gerai. Reikia ko nors bijoti.

Kas gali būti sveikiau už šviežius, termiškai neapdorotus produktus? Žaliavalgiams toks klausimas nekyla. Nes jie ir taip žino: to, ką žmogaus organizmas gauna su „gyvu“ maistu, nepakeisi jokiais maisto papildais ar stebuklingais vaistais. Kas yra žaliavalgystė? Tik tai, kas natūralu. Tik tai, kas įprasta. Tai, kas išlaikė visus naudinguosius elementus.

Įsivaizduokite, kad vieną dieną artimas žmogus pareiškia, jog daugiau nebevalgys jokio termiškai apdoroto maisto, t. y. virtų, keptų, skrudintų, garuose apdorotų patiekalų. Trumpai tariant, jis pasiskelbia tapsiantis žaliavalgiu. Ką darytumėt? Normalu, jog laikomės atokiai ir žiūrime įtariai į tai, kas mums yra visiškai nauja. Todėl suraukti antakiai, gūžčiojantys pečiai arba sukiojimas pirštu ties smilkiniu kam nors užsiminus apie žaliavalgystę yra sveikintina reakcija.