Apie žaliavalgystę kalbamės su žalio maisto restorano „Raw Raw“ vadove Olga Dzindzeleta.
- Kokia žaliavalgio filosofija?
- Žaliavalgiai kaip ir visi kiti žmonės – labai skirtingi ir kelių, kurie atvedė žmogų į žaliavalgystę, yra ne vienas. Vieni myli gyvūnus, gaili jų ir nenori žudyti – tampa vegetarais, veganais, paskui žaliavalgiais. Kiti turi sveikatos problemų ir tai juos paskatina tapti žaliavalgiais.
Mano kelias į žaliavalgystę nebuvo nei vienas, nei kitas iš pasakytų pavyzdžių. Tiesiog, pradėjau žaliavalgiauti, kai perskaičiau apie tai informaciją, pamaniau, kad tai iš tiesų logiška taip maitintis. Ir vieną dieną priėmiau tokį sprendimą – tapau žaliavalge.
- O būtent kas Jus užkabino, kad pasukote žaliavalgystės keliu?
- Man labiausiai patiko idėja: kam kepti ar virti maistą, jei jį galima valgyti ir žalią. Aišku, vaisius mes dažniausiai ir taip valgome žalius, tačiau daržoves kepame ar verdame. O juk visas daržoves taip pat galime valgyti žalias. Ši paprasta idėja pasirodė itin logiška.
- Kiek metų žaliavalgiaujate?
- Žaliavalgiauju jau šešerius metus.
- Kokius jaučiate pokyčius pakeitus mitybą?
- Labai didelius. Ypatingai pačioje pradžioje – numečiau 15 kilogramų svorio. Kasdien taip maitindamasi jaučiuosi lengvesnė ne tik fizine, bet ir mentaline prasme. Nejaučiu nuovargio, pagerėjo miego kokybė. Mintys, protas, atmintis – daug kas keičiasi.
- Iš karto tapote žaliavalge ar pradėjote nuo vegetarizmo?
- Iš karto tapau žaliavalge.
- Ar nebuvo streso?
- Manau, kad buvo. Man atrodė, kad nebuvo didelio streso, bet stresas organizmui turėjo būti. Juk jis pripratęs vienaip gyventi, o vieną dieną aš pasakiau: „Nuo šiol gyvensime kitaip“. Reikėjo laiko organizmui priprasti prie naujos mitybos.
Tačiau aš buvau sveika, neturėjau jokių lėtinių ligų, todėl jokios žalos sveikatai nejaučiau. Būtų kitaip jei žmogus sirgtų, tada tos ligos gali paaštrėti, jeigu pradėti per vieną dieną.
- Jūs prie žaliavalgiškos mitybos perėjote labai drastiškai, kaip patartumėte elgtis kitiems žmonėms?
- Visada sakiau, kad žmonės turi klausytis savo organizmo. Jei žmogus sako, kad jo organizmas reikalauja mėsos, žuvies ir pieno produktų reiškia – taip jam maitintis ir reikia. O jei norisi pakeisti mitybą dėl sveikatos ar kitų priežasčių – reiktų labai įsiklausyti į save, galbūt keisti įpročius po truputį, stengtis kažko atsisakyti iš vartojamų produktų ir pridėti kažkokių naujų. Pavyzdžiui, jei nežinojai, kad galima valgyti žalią cukiniją ir niekada nebandei – paragauk – tai bus mažas žingsnis. Ar, pavyzdžiui, jei kasdien išgeri 5 puodelius kavos – sumažink iki 2. Tokiais mažais žingsneliais galima eiti iki žaliavalgystės. Kiekvienas žmogus turi atrasti savo būdą ir kelią.
- Ar Lietuvoje populiari žaliavalgystė?
- O kas yra tas populiariumas? Jei populiariu yra tai apie ką daug kalbama – taip, tada gana populiaru. Jei pažiūrėtume, kiek Lietuvos gyventojų žino apie žaliavalgystę, – manau, kad nelabai populiaru.
Visgi, kai per daug kalbame apie žaliavalgystę, nesinori, kad susidarytų įspūdis, kad žmonės, kurie propaguoja tokią mitybą siekia komercijos.
- Ar žaliavalgiauti gali vaikai? Juk neseniai nuskambėjo įvykis, kad tėvai pakenkė vaikui maitindami jį vegetarišku maistu.
- Girdėjau ir aš žmonių pasakojimų, tačiau nebuvau ten ir negaliu pasakyti, kas iš tiesų nutiko. Aš galiu atsakyti tik už save, kaip aš maitinuosi. Dažnai būna, kad tokios istorijos labiau vadovaujasi emocijomis nei faktais.
- Galiu papasakoti apie savo anūką, kai nustojo gerti mamos pieną, pradėjo maitintis žaliavalgišku maistu. Tačiau pradėjęs lankyti darželį ėmė gauti ir termiškai apdoroto, virto maisto. Darželyje yra galimybė paprašyti, kad maistas būtų bent vegetariškas, namuose valgo žaliavalgiškai. Kai buvo mažesnis labiau ir pats linko valgyti žalią maistą. Tačiau jis auga, susiduria su kitu pasauliu, gali paragauti kitokio maisto. Nors iš tiesų geriausia mokytis iš vaikų, jie dar nesugadinti, geba tiksliai pasakyti, kokio maisto iš tiesų norėtų.
- Pavasaris. Ką šiuo metu patartumėte auginti, kas maistingiausia ir naudingiausia organizmui?
- Auginti žalumynus patarčiau visos žiemos metu, juk tada ypatingai jų trūksta. Dabar tiesiog eikite į pievas ir pasiskinkite pienių, dilgelių ar garšvų – visa tai neįtikėtinai skanu. Nereikia įmantrių receptų – kuo mažiau ingredientų, tuo geriau.
