Lietuvoje jau tapo madinga būti vegetaru, nesvarbu, kad kartais „laikinu“, o norintiems dar labiau šokiruoti bičiulius pakanka apsiskelbti žaliavalgiu. Šių mitybos rūšių žinovai sako, kad eksperimentai su mityba neturint reikiamų žinių sveikatos tikrai nepagerina, o ir pačios vegetarizmo ir žaliavalgystės idėjos tikrai neapsiriboja vien puodu daržovių ar pintine žolynų – tai gyvenimo būdas.
Apie tai, su kokiais sunkumais susiduria žmonės, nusprendę keisti savo mitybą, kalbamės su Vegetarų asociacijos įkūrėja Gintare Gurevičiūte.
Kaip ir kada pati nusprendėte tapti vegetare?
Vegetare esu nuo 12 metų. Niekada nemėgau mėsos, o negyvi gyvūnai man sunkiai buvo suvokiami kaip maistas. Esu mačiusi, kaip skerdžia kiaulę, kaip vėžiaujant gyvoms varlėms nulupama oda, kaip sugauti vėžiai cypia verdami. Kažkoks siaubas, o mes dar pasibaisėję stebimės informacija kaip kinai kates valgo. Kai pagalvoji, lietuviai gerdami šiltą kraują ar virdami kraujo sriubas, dešras, mažai kuo skiriasi nuo tų kiniečių
Kas sunkiausia keičiant mitybos įpročius iš esmės? Sakoma, kad pačioje pradžioje pyragaičiai ir kepsniai sapnuojasi...
Iš to, kiek tenka bendrauti su pradedančiaisiais vegetarais, padariau išvadą, jog, ko gero, sunkiausia nugalėti įpročius ir peržengti psichologinį barjerą, dėl kurio neseniai mėsos atsisakiusiam žmogui visuomet atrodo, kad jis alkanas, o daržovėmis ir pieno produktais negali pasisotinti.
Kokias klaidas daro žmonės apsisprendę tapti vegetarais, žaliavalgiais?
Blogai, jei žmogus radikaliai keisdamas mitybos įpročius neturi pakankamai informacijos, kaip sveikai ir subalansuotai maitintis. Informacijos gausu knygynuose, spaudoje ar tiesiog nemokamai prieinamuose internetiniuose šaltiniuose. Atsisakius mėsos dažnai žmonės pritrūksta fantazijos gaminant ir ilgainiui pradeda valgyti labai riboto asortimento produktus, o tai gali privesti prie to, kad organizmui pradės trūkti vienų ar kitų maistingų medžiagų. Tad reikėtų nebijoti eksperimentuoti virtuvėje.
Ar teko susidurti su nuomone, kad Lietuvoje vegetarams nėra ką valgyti?
Be abejo teko, bet taip atrodo tik pradžioje, kol dar nėra sukaupta pakankamai informacijos. Kai aš tapau vegetare buvo išties sunku, mokykloje gaudavau tik garnyrą. Apie sriubas ar desertus galėjau tik pasvajot, nes sriubose naudojami nevegetariški sultiniai, o pyragaičiuose želatina. Tačiau dabar net nedideliame miestelyje visos kavinės turi po keletą būtent jų virtuvę atspindinčių vegetariškų patiekalų, kurių kartais kitose kavinėse net nerasi. O kur dar vegetariškos kavinės, kurių yra kiekvienam didesniam mieste. Apie ekologiškų turgelių ir didžiųjų prekybos centrų siūlomą asortimentą net nekalbu. Šiais laikais namuose galime pasigaminti ne tik vegetariškų patiekalų, bet net autentiškų azijietiškų, taip, kad skųstis tikrai nėra dėl ko.
Kaip patartumėte nugalėti saldumynų ar mėsos patiekalų norą?
Kadangi nei saldumynų, nei mėsos niekada nemėgau, tai su tokia problema susidurti neteko, tačiau kartais, vardan gražesnio kūno ir geresnės savijautos laikausi dietos. Tuo metu nuo naktipiečių ir kaloringų patiekalų lengviausia susilaikyt turint motyvuotą tikslą ir silpnumo akimirką apie jį sau primenant. Mintys apie maistą dažniausiai aplanko nuobodžiaujant, tad svarbu nuolat būti kuo nors užsiėmus.
Ar tiesa, kad vegetarizmas, (dabar dažniau žaliavalgystė) yra tam tikri mados dalykai ir tik vienas iš kelių žmonių, kurie teigia, kad jį propaguoja, iš tiesų tai daro nuosekliai?
Sutinku, kad paskutinius kelerius metus tai tapo išties populiaru ir tam tikruose socialiniuose sluoksniuose net gero tono ženklu, juk pasak JTO 2007m metinės ataskaitos būtent gyvulininkystės pramonė labiausiai prisideda prie globalinio atšilimo problemos. Visos pasaulio transporto priemonės kartu sudėjus išmeta mažiau CO2 nei gyvulininkystė, tad atsisakydamas mėsos tu taip pat išreiški savo pozicija ekologijos klausimu. Tačiau sutinku, kad ne visi garsiai kalbantys apie tai nuosekliai propaguoja vegetariškas idėjas. Kaip bebūtų, netgi tame nematau labai didelio blogio, o vegetarizmą kaip mados reiškinį vertinu labai teigiamai. Jei visos mados būtų skatinančios pozityvų elgesį su gyvūnais, gamtos saugojimą, sveikatos ugdymą, pasaulis išties taptų gražesnis. Be to, pasirinkus vieną ar kitą kryptį, nesvarbu dėl kokių priežasčių, žmogų pradeda pasiekti didžiulis srautas informacijos, o nuo to motyvacija tik stiprėja. Tad net jei pradedantysis vegetaras kartais pasislėpęs ir suvalgo kokią dešrelę, tai tikrai nereiškia, kad jis visuomet taip darys. Priešingai, slėpdamas tai jis suvokia,kad elgiasi neteisingai, todėl tikrai tikiu, kad ateity šio blogo įpročio atsisakys
Gal žinote sėkmingų/nesėkmingų pavyzdžių? Linksmų istorijų?
Įdomi istorija ir gal nelabai maloni buvo kuomet Vegetarų asociacija organizavo fotografijų ciklą su žinomomis moterimis pavadinimu „Geriau būsiu nuoga, nei dėvėsiu kailį“. Nepavykus laiku jo pristatyti viešai, didžioji dalis projekte dalyvaujančių moterų manydamos,kad projektas taip ir neišvys dienos šviesos, pradėjo viešai didžiuotis savo iš gyvūnų pagamintais prabangiais apdarais. Bet net ir šiuo atveju jų tikrai nesmerkiu, priešingai, juk pats neprivalai būti tobulas, kad kitą padarytum geresniu, o juk ne paslaptis,kad žinomų žmonių agitacija yra vienas veiksmingiausių būdų formuojant visuomenės nuomonę.
Koks būtų jūsų patarimas žmogui, planuojančiam iš pagrindų keisti savo mitybą?
Sutinku su sveikatos specialistų rekomendacijom mėsos atsisakyti palaipsniui, kad leisti organizmui prisitaikyti prie pokyčių.
