Dėliodama mėsos gabalus - kaip pati sako, pradėjo juos matyti kitomis akimis, atsirado suvokimas, kad tai tėra negyvi kūnai, kurie nieko vertingo nebeturi.
„Kaip tyčia pradėjo nesisekti gaminti mėsos patiekalus, pradėjau vis stipriau užuosti nemalonius kvapus. Mityba keitėsi pamažu. Pirma – nustojau gaminti mėsą namuose. Netrukus, labai neįprastomis aplinkybėmis, dingo šuo. Įsivėliau į ilgą ir varginančią jo paiešką - kuo intensyviau ieškojau šuns, tuo viskas tik sudėtingiau klostėsi. Nebuvau tikra, ar sugebėsiu nevalgyti mėsos, bet tuo metu mintyse pasižadėjau, kad jei tik šuo atsiras, tapsiu vegetare“.
Šuo taip ir neatsirado, tačiau Lina vis tiek atsisakė mėsos, kiaušinių ir parduotuvėse parduodamų pieno produktų.
„Nors mano mamos vegetarinis stažas daugiau kaip dvidešimt metų ir pastaruosius septynis metus gyvename kartu, tačiau niekaip nesugebėjau pakeisti savo įpročių, ilgai priešinausi ir gyvenau aklai. Šuns atsiradimo ir dingimo istorija manyje išugdė didelę atjautą gyvūnams. Supratau, kad daugiau negrįšiu prie senų įpročių. Vėliau peržiūrėjau tris filmus, po kurių yra du keliai: tapti veganu, žaliavalgiu ar bent jau vegetaru, arba užmušti savo sąžinę“.
Anot pašnekovės, pagrindinis motyvas pakeisti mitybą buvo etinis ir moralinis apsisprendimas gyvūnų ir gamtos atžvilgiu. Lina sako suvokusi, kad gyvūnai nėra sukurti tam, kad tenkintų žmonių poreikius.
„Akivaizdu, kad jei žemėje neliktų nei vieno žmogaus, gyvūnai kuo puikiausiai apsieitų be mūsų buvimo šalia“, – tikina mergina.
Kūno lengvumas ir dvasios ramybė
„Pradžioje buvo neaišku, ką dabar reikės valgyti, bet viskas savaime įsisiūbavo be didelių pastangų. Pradėjau valgyti tai, ko anksčiau visai nevalgydavau, nes buvo pernelyg saldu – bananus, datules. Atradau riešutus ir dievišką riešutų sviestą, kažkur prapuolė kava. Jaučiau kūno lengvumą, dar labiau pagerėjo uoslė ir nuojauta“.
Mergina pasakoja, kad atsisakius mėsos pasikeitė ir dvasinė būsena – suprato, kad anksčiau paprasčiausiai slopino sąžinės balsą ir stengėsi mintimis pabėgti nuo baisių kančių, kurias patiria gyvūnai.
„Dėl pasikeitusios mitybos patiriu tik itin geras emocijas ir didelę laisvę, kaskart atrandu vis daugiau sveiko maisto, jaučiuosi atgimusi ir žymiai sveikesnė. Pastebiu, kad gražėja oda, ji visą gyvenimą buvo problematiška, alergiška, berdavo jaunatviniai spuogai. Matau, kaip tvirtėja rankų nagai, sumažėjo mieguistumas, nustojo traškėti kaklas, energijos dabar turiu daugiau“, – pokyčius vardina Lina.
Žaliavalgystė plinta Lietuvoje
Paklausta ar nesulaukė priekaištų iš aplinkinių dėl pasirinktos mitybos, mergina sako, kad ne.
„Šiuo atveju viską lemia tvirtos moralinės ir etinės vertybės, nuostabus laisvės jausmas gyventi ir valgyti kitaip. Išaugęs sąmoningumo lygis net nesuteikia progos gręžiotis atgal, norisi tik eiti į priekį ir įkvėpti kitus. Pastebiu, kaip daugėja kitaip besimaitinančių, todėl nieko nebijau ir esu rami, turiu paruošusi visus atsakymus į klausimus apie mėsos valgymą. Šiame kelyje man padėjo ir tai, kad mano geriausia draugė gerokai anksčiau tapo vegetare, bendraklasė iš vegetarės tapo žaliavalge, laikas nuo laiko tekdavo bendrauti su vegetarais. Manau, šis posūkis buvo neišvengiamas“.
Lina džiaugiasi, kad Lietuvoje šios idėjos plinta itin greitai – daugėja veganų, žaliavalgių, vegetarų. Socialiniuose tinkluose kuriasi mitybos grupės, žmonės daug diskutuoja, dalinasi patirtimi.
„Tai neišvengiama, nes mėsos ir pieno ūkiai - dideli gamtos teršėjai. Be to, pasaulyje yra daug badaujančių, kurių maisto davinys galėtų būti grūdai, sušeriami mėsiniams jaučiams ir panašiai. Nesmagu tik tai, kad dažnai žmonės priskiria save vienaip ar kitaip besimaitinančių žmonių grupei ir nesutaria tarpusavyje dėl smulkmenų, tai labai matyti socialiniame tinkle Facebook. Nuoširdžiai tikiuosi, kad kitaip besimaitinančių tik daugės ir kultūros lygis pasikeis“.