vitaminai

Vitaminas D gyvybiškai reikalingas bendrai organizmo sveikatai ir gerai savijautai. Jis padeda palaikyti kaulų ir raumenų sveikatą, o taip pat saugo nuo daugelio įvairių ligų. Svarbu visada atkreipti dėmesį į bendrą nuovargį ir kaulų skausmus – to priežastis gali būti vitamino D trūkumas. Vitaminas D padeda reguliuoti kalcio ir fosfato kiekį kraujyje – abi šios medžiagos yra būtinai reikalingos kaulų, dantų ir raumenų sveikatai.

Vitaminas D vadinamas saulės vitaminu, nes žmogaus organizmas jį natūraliai gamina saulės ultravioletiniuose UVB spinduliuose. Tačiau žiemą, kai dienos trumpesnės ir lauke praleidžiame daugiau laiko, vitamino D trūksta dažniau. Nors vitamino D nepakankamumas gali pasireikšti įvairiais būdais, ekspertai įsitikinę, kad tai gali prisidėti prie nugaros skausmų.

Vitamino B12 ar foliatų nepakankamumo anemija gali pasireikšti įvairiais simptomais. Kai kuriuos jų galima įžvelgti ant liežuvio, dantenų ar odos. Vitamino B12 nepakankamumas reiškia, kad organizmas šio vitamino gauna per mažai. Vitaminas B12 reikalingas vystymuisi, mielinizacijai ir centrinės nervų sistemos veiklai, o taip pat ir raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Kuo ilgiau ši būklė nesprendžiama, tuo didesnė neatitaisomos žalos organizmui rizika, rašoma express.co.uk.

Lietuvoje mėgautis saule galime ne itin ilgai – daugiau pasikaitiname vasarą, o atėjus šaltajam sezonui jos gauname vis mažiau. Nestebina, jog dėl šios priežasties daugeliui lietuvių trūksta vitamino D, kuris svarbus kiekvienai žmogaus organizmo ląstelei. „Antėja“ medicinos klinikos šeimos gydytoja Justė Zeidotaitė pasakoja, jog šis vitaminas dalyvauja daugelyje organizmo funkcijų ir procesų, todėl dažnai ir garsiai kalbama apie jo svarbą.

Medžių šakoms linkstant nuo rudens gėrybių, žmonės vis atsisuka į liaudies mediciną ir bando naujus būdus organizmą papildyti vitaminais. Nuo seno medicinoje vartotos šermukšnio uogos bei bruknės, iš jų iki šiol verdamos arbatos, gaminamos uogienės, aprūpinančios organizmą naudingomis medžiagomis.   Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas sako, kad šermukšnių uogas vartoti galima ir visai išdžiovintas – jos net nepraranda savo veikliųjų savybių.

Gamta jas gausiai apdovanojo vitaminais, lemiančiais kiek rūgštoką skonį, todėl šios uogos ne visada būna pirmuoju saldesnių sodo gėrybių mėgėjų pasirinkimu. Tačiau veltui – šaltalankiai yra ne tik itin naudingi sveikatai, bet ir tinkamai paruošti išties stebina savo panaudojimo galimybėmis virtuvėje. Šių uogų derlius pradedamas nuimti antroje rugpjūčio pusėje ir baigiamas rugsėjo gale, dėl to dabar yra pats geriausias laikas mėgautis jų šviežumu, privalumais bei kulinariniu potencialu.

Vėstant orams, sveikatos žinovai ragina vartoti daugiau šaltalankių. Sauja per dieną, pasak jų, atstoja ir citrinų, ir svarainių ar serbentų valgymą, mat šaltalankiuose gausu vitamino C, kitų mums labai naudingų medžiagų.  Tiesa, bent jau kol kas oranžinio aukso prekyvietėse rasti sunku. Trūksta ir pamiškėse augančių uogų, jų šiemet mažai ir ūkininkų auginamose plantacijose. Šių uogų šiemet dėl sausros gamta pašykštėjo.

Dažnai pasikartojantis peršalimas, nuolatos jaučiamas nuovargis ir slogi nuotaika, lėtai gyjančios žaizdos, plaukų slinkimas, kankinantys kaulų, nugaros ir raumenų skausmai – simptomai, signalizuojantys, kad organizme trūksta vitamino D. Vaistininkė Monika Žalytė sako, kad šio vitamino trūkumas ne tik neigiamai veikia mūsų organizmą, bet lemia ir sunkios eigos ligų išsivystymą. „Vitaminas D reguliuoja per 200 genų funkcijų ir yra būtinas organizmo augimui bei vystymuisi.

Šiuo metu riešutų augintojai renka derlių. Šiemet gausiai užderėjo graikinių riešutų, tačiau pas kai kuriuos lazdynų riešutų nedaug. O specialistai rekomenduoja valgyti riešutus, nes jie labai naudingi mūsų organizmui. Netoli Marijampolės, Meškučių kaime, gyvenantis Algirdas Jušinskas augina graikinius ir lazdynų riešutus. Pastarieji šiais metais jo sode ne itin gausiai užderėjo, užtat graikinių pas Algirdą šiemet sočiai.

Aliejus, visai kaip ir kokybiški prieskoniai – neatsiejama kiekvieno burnoje tirptančio patiekalo dalis. Aliejaus rūšių šiuo metu yra pačių įvairiausių, o renkantis sau tinkamą – gali susisukti galva. Aldona Čepulis, prekybos tinklo „Iki“ kokybės ekspertė, sako, kad būtent dėl šios priežasties svarbu žinoti, kuo kiekviena rūšis skiriasi ir kaip įvairios kilmės aliejus panaudoti kasdienėse gastronominėse kelionėse. „Sveiki aliejai yra svarbi kiekvieno kasdienio raciono dalis.

Viena priežastis, kodėl maisto papildai yra tokie populiarūs, yra tikėjimas, kad jie yra visiškai nekenksmingi. Neatsakingas ir neperskaičius informacinio lapelio (ar informacijos ant pakuotės) vitaminų ir mineralų vartojimas gali būti pavojingas, praneša theconversation.com. Be to, svarbu atsiminti, kad maisto papildai ir vitaminai turėtų būti vartojami pasitarus su gydytoju ar vaistininku, o ne savo nuožiūra.

Magnis – elementas, kuris yra būtinas gerai savijautai ir būviui. Taigi, kokie simptomai rodo, kad jums trūksta magnio? Vitaminai, mineralai ir kiti elementai yra būtina geros savijautos dalis. Nuo geležies ir cinko iki vario ir beta karoteno, visi jie būtini mūsų organizmui. Magnis yra svarbus mineralas, kuris padeda mūsų suvalgytą maistą paversti energija. Taip pat padeda gaminti hormonus, kurie reikalingi mūsų kaulų struktūrai išlikti sveikai.

Jei neradote paparčio žiedo, neverta nusiminti. Tai tik legenda. Bet, kaip sako botanikai, išties esama paparčių rūšių, kurios atrodo tarsi žydėtų. Šie augalai stebina savo pavadinimais, be to, jie maistingi. Tik štai svarbu nesupainioti kurio jauną ūglį arba šakniastiebį į burną dėti, mat dalis jų – itin nuodingi. Kokios gi Joninės be paparčių? Jų mūsų šalyje auga 24 rūšys, o kai kurios itin retos, jas ir miške įžiūrėti sunku.

Pasaulio ir Lietuvos kulinarų širdis bei lėkštes pastaruoju metu vis dažniau užkariauja bolivinės balandos, avižos ar kuskusas. Tačiau nors šių kruopų nauda sveikatai – nenuginčijama, neretai yra pamirštama apie ypatinga maistine verte pasižyminčius grikius. Juos galima pavadinti tikra kulinarijos klasika: ne tik gardžiu bei lengvu, bet ir energijos antplūdį suteikiančiu maistu.

Švieži vaisiai ir uogos iš močiutės sodo, šiltnamyje ką tik nuskintas pomidoras ir salotos – tai natūralios vitaminų bombos. Deja, ne visi turime tokią prabangą. O ir turėdami ne visada ją išnaudojame maksimaliai. Subalansuotos mitybos principų nepaisymas, stresas ir greitas gyvenimo tempas užkerta kelią organizmui apsirūpinti reikiamomis medžiagomis. Vasarą, kai gyvename atostogų ritmu, sveikai ir reguliariai maitintis gali būti sudėtinga.

Bręstant vyksta daug pokyčių paauglių organizme – šis gyvenimo tarpsnis netgi prilyginamas kūdikystei dėl pokyčių gausos. Kad organizmas galėtų vystytis, reikia užtikrinti pakankamą resursų kiekį. Kokie vitaminai paaugliams reikalingi šiuo laikotarpiu ir kaip vartoti vitaminus atsako vaistininkė. „Imuninės sistemos veiksmingumui užtikrinti svarbūs 4 veiksniai: įvairi mityba, miegas, fizinis aktyvumas, streso valdymas. Šių veiksnių balansavimas užtikrina sklandžią imuninės sistemos veiklą.

Dažno lietuvio kieme pavasarį ir vasarą sužaliuoja daržovės bei vaisiai, tačiau ar žinote, kokių naudingų medžiagų gaunate jas valgydami? Homeopatė, mitybos mokslo ir sveikos gyvensenos specialistė Deimantė Rapalytė naujienų portalo tv3.lt skaitytojams papasakojo, kokių vitaminų galite užsiauginti tiesiog savo darže.

Atsiradęs irzlumas, nenoras keltis ryte, nuovargis – tai dažni požymiai, kuriuos savo vaikų elgesyje pastebi tėvai. Būtent tai, anot vaistininkės Vilmantės Uselienės, dažnai išduoda, kad vaikams trūksta naudingų medžiagų. Pasak vaistininkės, Lietuvoje dažnai per retai valgome žuvį, per mažai mėgaujamės saule, o pavasarį net ir valgydami vaisius ir daržoves jau nebegalime džiaugtis juose esančiais vitaminais ir mineralais, nes jų saugant per žiemą paprasčiausiai nebelieka.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti vietininkas „pavidale“ nevartotinas. Ne visada „pavidalas“ apskritai reikalingas, bet jeigu norime jį vartoti, reikia rinktis kitus linksnius – kilmininką arba įnagininką.

Potraukis maistui yra intensyvus, neįveikiamas ir daugeliu atveju nesukontroliuojamas, tačiau tai atskleidžia svarbią informaciją apie tai, kas vyksta jūsų organizme. Australijos dietologės Alisa ir Danni, tinklaraščio „123 Nourish Me“ kūrėjos teigia, jog dažnas noras valgyti tam tikrą maistą sukeliamas būtinų mineralų trūkumo, kuris, bėgant laikui, gali sukelti rimtų sveikatos problemų, rašo „The Daily Mail“. „Potraukis valgyti yra puikus ženklas, parodantis, ko trūksta jūsų kūnui.

Atėjus šiltajam sezonui, dažnai girdime, jog organizmui po žiemos ypač trūksta vitaminų. Kone patys svarbiausi – vitaminas C, kuris reikalingas kovojant su ligomis, ir vitaminas D, kurio po žiemos trūksta dėl retai pasirodančios saulės. Apie šių vitaminų svarbą organizmui, natūralius gavimo būdus bei kada griebtis papildų tv3.lt portalui pasakojo Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. dr. Rimantas Stukas.

Dažnai pavasaris asocijuojasi ne tik su šiltesniais orais, bet ir su užklupusiu nuovargiu, energijos stoka bei prasta nuotaika, kuri atsiranda dėl po žiemos prarastų vitaminų ir mineralų. Naujienų portalui tv3.lt dietologė Živilė Dumbraitė papasakojo, koks maistas pavasarį padeda greičiau atgauti prarastas jėgas bei kokių klaidų reikėtų vengti norint ištirpdyti ir po žiemos susikaupusius kilogramus.

Magnis ne veltui vadinamas „gyvybės mineralu“. Jis būtinas gerai raumenų, širdies, nervų sistemos veiklai. Tačiau dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo daugeliui gali trūkti šio svarbaus mikroelemento. Iš kokių simptomų galima įtarti magnio trūkumą?  Magnis reikalingas aktyvinti daugiau kaip 300 įvairių gyvybei svarbių fermentų sistemų, dėl magnio trūkumo sutrinka raumenų, širdies ir nervų sistemos veikla. Nuo šio mikroelemento taip pat priklauso psichikos sveikata.

Šiemet lietuvius stipriai iškamavo pandemija, karantinas ir šalta žiema. Tad daugelio tautiečių organizmai nusilpę, trūksta vitaminų, o dažną ir niūri nuotaika ar stresas kamuoja. O tam daržovininkai turi natūralių priešnuodžių – stresą malšinti siūlo tamsiai žaliomis daržovėmis, o organizmą stiprinti kuo spalvingesniu asortimentu.

Su kraujavimu iš nosies susidūrė daugelis žmonių. Sveikiems žmonėms tai didelių problemų įprastai nesukelia ir dažnai nesikartoja, tačiau šildymo sezonu, išsausėjus orui, nosies gleivinės sveikata reikėtų susirūpinti ir jiems. Dėl ko pasireiškia ir kaip sustabdyti prasidėjusį kraujavimą iš nosies papasakojo Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoja dr. Aistė Paškonienė.

Dienos eina ilgyn, saulės vis daugiau, tačiau jėgų – mažiau, o nuotaika prastėja. Gali būti, kad šie požymiai liudija mažakraujystę. Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Edita Svikščiūtė pataria, kaip išvengti šios ligos, ją atpažinti ir kaip sau padėti susirgus. Medikės teigimu, pavasarį mažakraujystė pacientams nustatoma dažniau nei kitais metų laikais. Liga gali atsirasti tiems, kas mažai buvo gryname ore, nevartojo papildomų polivitaminų ir neretai buvo kamuojami peršalimo ligų.

Britanijos Nacionalinė sveikatos tarnyba ir Britanijos Visuomenės sveikatos agentūra skatina žmones, nedaug laiko praleidžiančius lauke, vartoti vitamino D papildus. Apie vitamino D deficitą jus gali įspėti 8 simptomai, į kuriuos neturėtumėte numoti ranka. Dėl koronaviruso grėsmės žmonės skatinami likti namuose ir iš jų išvykti tik dėl būtinų priežasčių, įskaitant ir sportą gryname ore.

Nauji tyrimai labai prisidėjo prie daug dėmesio sulaukusios vitamino D temos ir išsiaiškino, ar vitaminas gali padėti išvengti kvėpavimo takų infekcijų. Nors tyrimas parodė, kad vitamino D papildai neapsaugo daugelio žmonių nuo peršalimo, gripo ir kitų ūmių kvėpavimo takų infekcijų, jie gali padėti sumažinti ligos trukmę ir palengvinti jos sunkumą. Australijos QIMR Berghoferio medicinos tyrimų instituto mokslininkai išanalizavo 16 000 žmonių nuo 60 iki 84 metų duomenis.

Iš šalies nesitraukiant tikrai žiemai, taip pat nemažėjant pandemijos mastams, šalies gyventojai suka galvas, kaip sustiprinti ne tik savo imunitetą, bet ir pasirūpinti savo atžalomis. Kokie tinkamiausi vitaminai vaikams imunitetui stiprinti, ir kaip žinoti, kada ir kokių vitaminų trūksta, o kuomet – jų per daug. „Šaltuoju metų sezonu norėdami prevenciškai apsisaugoti nuo įprastų virusų bei bakterijų, taip pat ir COVID-19 infekcijos, skubame pasirūpinti savo ir šeimynos sveikata.

Kyla vis daugiau diskusijų dėl to, ar vitaminas D gali apsaugoti nuo koronaviruso.  Didžiosios Britanijos Mitybos mokslinių konsultacijų komisija ir už sveikatos priežiūrą atsakingas Nacionalinis sveikatos ir slaugos kokybės institutas (NICE) parengė trumpą apžvalgą, rašoma bbc.com.

Dažnai sergate peršalimo ligomis, esate jautresni stresui ir nuolat jaučiatės pavargę? Visa tai signalizuoja, kad jūsų imunitetas susilpnėjęs, o tai dažniausiai pasireiškia žiemą, kai organizme išsenka vasarą sukauptos vitaminų ir mikroelementų atsargos. Kokių medžiagų organizme gali trūkti ir kaip atstatyti imunitetą, pataria „Camelia“ vaistininkas Mintautas Kamandulis ir Rokiškio „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Vilija Leišienė.

Vitaminas D yra vienintelė maistinė medžiaga, kurią organizmas gamina būnant saulėkaitoje. Tačiau iki 50% pasaulio gyventojų negauna pakankamai saulės spindulių, o 40% JAV gyventojų trūksta vitamino D. Taip iš dalies yra dėl to, kad žmonės daugiau laiko praleidžiate viduje, būdami lauke naudoja kremus nuo saulės, o vakarietiškoje mityboje paprastai trūksta gerų šio vitamino šaltinių, rašoma healthline.com Lašiša Lašiša yra daugelio mėgstama riebi žuvis ir puikus vitamino D šaltinis.

Vitaminas C reikalingas normaliam organizmo augimui ir vystymuisi. Šis vandenyje tirpus vitaminas iš organizmo pasišalina su šlapimu, todėl mityboje turi nuolat būti jo šaltinių. Yra vienas per odą pasireiškiantis simptomas, kad organizmui trūksta vitamino C. Vitamino C trūkumas gali paveikti organizmo audinių gijimą. Iš šio galingo vitamino sudarytas odą, jungiamuosius audinius ir kraujagysles formuojantis baltymas.

Kiekvieną dieną fiksuojant tūkstančius naujų Covid-19 atvejų bei dešimtimis skaičiuojant mirtis nuo klastingos infekcijos, šeimos gydytojai pastebi, kad tautiečiai imliau rūpinasi savo sveikata ir teiraujasi, kaip galėtų stiprinti savo imuninę sistemą.  Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Renata Aleknienė sako, kad gyventojai pandemijos laikotarpiu vis dažniau kreipiasi į gydytojus dėl vitaminų.

Neslūgstant koronaviruso pandemijai žmonės griebiasi stiprinti organizmą. Vienas tokių būdų – valgyti kuo daugiau raugintų daržovių. Užsakymai jau plaukia ir kopūstus auginantiems ūkininkams. Beje, perkamiausi rauginti kopūstai šiuo metu konkuruoja ir su kitomis daržovėmis, pavyzdžiui, su raugintais česnakais. Lančiūnavos kaime, Kėdainių rajone daržininkas Vidmantas Girdzijauskas augina 15 rūšių kopūstų. 100 ha plote užauga ir bulvių, morkų, burokėlių derlius.

Užsitesęs karantinas ir viruso baimė tuština bitininkų atsargas. Ir perka žmonės labiau nei medų bičių duonelę, žiedadulkes, šluoja net pikio atsargas. Tokio šių produktų poreikio bitininkai dar nėra regėję. Į pardavimų aukštumas siaučiant covidui šovė ir vitamininiai medaus pagardai padedantys stiprinti imunitetą. Bitininkai broliai iš Kupiškio krašto per karantiną vos spėja suktis.

Kasdien Covid-19 užsikrečia jau virš 3 tūkst. žmonių. Be to, dabar žiema, lauke atšalo, tad daugiau žmonių ir šiaip sloguoja. Vaistinės sako, kad šiuo metu lietuviai savo sveikata susirūpino – ėmė šluoti vitaminus, peršalimo simptomus lengvinančius preparatus, į vaistines užsuka rečiau. Vaistinės turėtų būti vienas iš indikatorių, pagal kurį galėtume spėti apie gyventojų sveikatą. Koronavirusu kasdien susirgus po 3 tūkst.

Vakcinos nuo koronaviruso lenktynės darosi vis intensyvesnės, bet kol vakcinas bus prieinama visiems, reikės dar palaukti. Išankstiniai rezultatai rodo, kad nė viena vakcina negalės apsaugoti visų. Dėl šios priežasties mokslininkai aiškinasi, kaip pagerinti išgyvenimo šansus visiems tiems, kurie koronavirusu – ar kokiu kitu virusu ateityje – vis dėlto užsikrės. Viena daugiausiai susidomėjimo sulaukiančių sričių yra mityba ir gyvenimo būdas, rašoma dailymail.co.uk.

Žiemos pradžia ir pandemija vis daugiau žmonių paskatina papildomai susirūpinti savo imuninės sistemos palaikymu. Vaistininkai sako, kad tam klientai dažniausiai renkasi vitaminą C, D ir žuvų taukus. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad šiuo metu visiems aktualiausia vitaminai imunitetui, atminčiai bei akims stiprinti klientai dabar skiria mažiau dėmesio. Imunitetui palaikyti dažniausiai renkamasi vitaminas C, D ir žuvų taukai.

Amerikiečiai kasmet suvalgo maždaug 10 milijardų dubenėlių sriubos. Vos vienoje šio šilto patiekalo  porcijoje yra gausu maistinių medžiagų, kurios gali padaryti stebuklus jūsų kūnui ir sielai. Tai suteikia greitą ir lengvą sotumą, kuris gali palaikyti jūsų savijautą įvairiais būdais. „Bright Side“ pateikia sąrašą priežasčių, kodėl sriubą verta valgyti kiekvieną dieną. 1. Ji sušildo. Kai jaučiatės sušalę, dubuo sriubos gali padaryti stebuklus ir jus sušildyti.

Vitaminas C yra labai svarbus tam, kad mūsų organizmas galėtų atsilaikyti prieš ligas, silpninančias imuninę sistemą.  Šiais laikais vitaminas C dažniausiai praverčia norint apsisaugoti ir gydytis nuo paprastojo peršalimo. Taip pat vitaminas C padeda atsikratyti chemikalų, kurie organizmo viduje daro žalą. Stiprus antioksidantas Vitaminas C yra stiprus antioksidantas, kuris padeda imuninę sistemą apsaugoti nuo kenksmingų laisvųjų radikalų.

Pandemija ir artėjanti žiema paskatino žmones atidžiau žvelgti į savo sveikatą ir rūpintis organizmo stiprinimu. Gydytojai tikina, kad vitaminų vartojimas yra sveikintinas įprotis, tačiau tuo nereikėtų piktnaudžiauti – rimtų sveikatos sutrikimų gali sukelti ne tik vitaminų bei mikroelementų trūkumas, bet ir perteklius, kuris kai kuriais atvejais gali baigtis net mirtimi.

Mokslininkai nustatė, kad netinkama burnos higiena, nesveika mityba sukelia burnos ertmės susirgimus, kuriuos dažnai lydi halitozė (blogas burnos kvapas) ir kurie didina širdies, inkstų bei virškinimo sistemos ligų riziką. Kaip teigiama Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro pranešime žiniasklaidai, Lietuvoje atliktas burnos priežiūros įpročių tyrimas parodė, kad apie 40 proc. gyventojų nėra išsiugdę tinkamų burnos higienos įpročių.

Siekiant apsisaugoti nuo įvairių ligų ir jaustis gerai, svarbu savo organizmą aprūpinti būtinais vitaminais ir mikroelementais. Tai ypač aktualu peršalimų sezono metu, o ypač šiemet, kai siaučia COVID-19 pandemija. Stiprus imunitetas tokiomis aplinkybėmis tampa paskutine ir pačia svarbiausia gynybine linija kovoje su ligas sukeliančiais virusais ir bakterijomis.

Remiantis naujausiais tyrimais, galima daryti išvadą, kad asmenys, turintys normalią vitamino D koncentraciją organizme, turi mažesnę riziką susirgti ne tik įvairiomis ligomis ir infekcijomis, bet ir COVID-19 virusu. Kodėl šis vitaminas toks svarbus ir kiek mums jo reikia, atsakė vaistininkė Evelina Zykienė. Vitaminas D – gyvybiškai svarbus mikroelementas, kuris padeda palaikyti normalią kaulų ir dantų būklę, normalią raumenų funkciją, o svarbiausia – imuninės sistemos veiklą.

Kai rudeninė dargana grasina ligomis ir blogina nuotaiką – pats metas skubėti į pamiškes. Čia raudonomis ar juodomis uogomis aplipę uogakrūmiai, o jie, kaip sako specialistai, ne tik gražu akiai, bet ir sveika kūnui.

Iki pirmųjų šalnų dar galima prisirinkti ir paskanauti vertingų laukinių uogų. Neaplenkime dygliuotų erškėčių krūmų, aplipusių ryškiai oranžinėmis uogomis. Erškėčiai mus apdovanoja pačios gamtos sukurtais natūraliais vitaminais, kuriuos mūsų organizmas įsisavina geriau nei sintetinius. Erškėtuoges galima valgyti šviežias, taip pat patartina išsivirti gardaus sirupo arba uogienės. Džiovintų erškėčių uogų arbata visą žiemą stiprins mūsų organizmą ir gins nuo infekcinių ligų.

Buvęs Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Enrikas Kačinskas mėgaujasi pensija, kurią jau dešimt metų leidžia daržininkaudamas. O besikapstydamas savame sode ima kartais ir visokių keistenybių prisiaugina. Štai šiemet jis visus interneto draugus nustebino tikru gamtos pokštu į medį įvarytais moliūgais – kobromis. Juozo Miltinio dramos teatro aktorius savo darže lyg scenoje mėgsta papokštauti. Bet šįkart iš pakuotės pabertos sėklos jam iškrėtė tikrą stebuklą.

Iš daržų ir laukų į sandėliukus keliauja moliūgai. Šių daržovių augintojai sako, kad lietuviai pastaraisiais metais juos itin pamėgo. Anksčiau daugelis esą labai atsainiai žiūrėjo į jas, tačiau be reikalo, sako žinovai. Esą moliūgai – viena sveikiausių Lietuvoje augančių daržovių, tad juos būtina valgyti.  Netoli Marijampolės, Surgučių kaime ūkininkaujanti Vilija Žemaitienė moliūgus augina 50 arų plote. Anot moters, dabar pats metas nuimti derlių.