„Rudenį siekiant stiprinti imuninę sistemą, norint pagerinti nuotaiką ir nervų sistemos veiklą pacientams patariu kasdien vartoti vitaminus A, B, C, D, E, cinką. Kadangi daugumos vitaminų pats žmogaus organizmas negali pasigaminti arba gamina labai mažai, didžioji dalis pacientų vartojamų vitaminų turi būti gaunama su maistu. Nors tai leidžia pacientams išlikti sveikiems, retas vitaminus iš tiesų vartoja tinkamai bei dažnai nežino, koks jų kiekis yra naudingas organizmui, o koks gali sukelti rimtą pavojų sveikatai“, – pasakoja Radviliškio „MediCA klinika“ šeimos gydytoja.
Rekomenduojamos vitaminų dozės – skiriasi
A. Gudaitė-Staškūnė primena, kad kiekvienas vitaminas turi nevienodą poveikį žmogaus organizmui: vitaminas C palaiko normalią imuninės sistemos veiklą, D – padeda organizmui įsisavinti kalcį, o B grupės vitaminai mažina nuovargį ir t. t. Dėl to pacientai turėtų vartoti skirtingą kiekvieno vitamino dozę.
„Dažniausiai rekomenduojama vitaminų paros dozė priklauso nuo žmogaus lyties, pavyzdžiui, vyrams kasdien patariama suvartoti 900 μg vitamino A, moterims – 700 μg, rekomenduojama cinko paros dozė yra kiek didesnė abiem lytims, tačiau taip pat nevienoda: 11 mg vyrams ir 8 mg moterims. Vyrams ir moterims kasdien reikėtų suvartoti atitinkamai 90 mg ir 75 mg vitamino C, tačiau ūmios ligos metu visiems patariama vartoti didesnes vitamino C dozes, iki 1000 mg per parą“, – pasakoja šeimos gydytoja.
Vitamino E rekomenduojama vartoti 15 mg kasdien, o B grupės vitaminų – vos 2–3 μg per parą. Tačiau rekomenduojamas vitamino D dozes, pabrėžia A. Gudaitė-Staškūnė, gali skirti tik gydytojas po atlikto vitamino D koncentracijos organizme tyrimo. Jeigu pacientas prasidėjus šaltajam sezonui neturi galimybės atlikti tyrimą, neretai patariama vartoti vidutines vitamino D dozes neilgiau nei pusantro mėnesio.
Piktnaudžiavimas vitaminais – pavojingas sveikatai
Šeimos gydytoja A. Gudaitė-Staškūnė sako, kad nustatytų rekomenduojamų vitaminų normų nerekomenduojama viršyti. Nors vitaminų ir mikroelementų perdozavimas pasitaiko retai, netinkamo vitaminų vartojimo ir piktnaudžiavimo jais pasekmės gali būti gerokai stipresnės nei jų stoka.
„Rimtų pasekmių turi riebaluose tirpių vitaminų – A, D, E ir K – perdozavimas, mat jų perteklius kaupiasi kepenyse ar riebaliniame audinyje. Didesnį pavojų sveikatai sukelia ir tai, jog perdozavimo šiais vitaminais požymiai pasireiškia ne iš karto, o tik po kurio laiko, pavyzdžiui, vitamino A perteklius yra pavojingas tiek nėščioms moterims, tiek vaisiui“, – perspėja Radviliškio „MediCA klinika“ šeimos gydytoja.
Pasak specialistės, vitamino E perdozavimui būdingi virškinimo sutrikimai, kraujo krešėjimo sutrikdymas, vitamino D perdozavimas suaugusiesiems pasireiškia troškuliu, dažnu šlapinimusi, bendru raumenų silpnumu. Ilgalaikis šio vitamino perteklius gali sukelti aukštą kraujo spaudimą ar padidinti cholesterolio kiekį kraujyje, o mineralo kalio perdozavimas gali sukelti aritmiją ar net širdies sustojimą.
A. Gudaitė-Staškūnė priduria, kad žmogaus sveikatos problemas gali sukelti ir vienu metu vartojamų atskirų vitaminų ir mikroelementų sąveika: „Reguliarus papildomo vitamino D vartojimas sukels magnio trūkumą, o tai gali išprovokuoti miego sutrikimus. Ilgą laiką vartojant vitaminą D, papildomai turi būti vartojami ir sudėtyje magnio turintys maisto papildai.“
Rekomenduoja atlikti kraujo tyrimus
Siekiant išvengti nepageidaujamo vitaminų perdozavimo poveikio, Radviliškio „MediCA klinika“ šeimos gydytoja A. Gudaitė-Staškūnė rekomenduoja pirmiausia atlikti kraujo tyrimus, kurie padeda tiksliai išsiaiškinti, kokių medžiagų ir mikroelementų trūksta sklandžiai organizmo veiklai užtikrinti
„Prasidėjus šaltajam sezonui ir pacientui jaučiant nuovargį, bendrą silpnumą, slogią nuotaiką dažniausiai atliekamas vitamino D koncentracijos tyrimas. Kalio ar magnio tyrimai turėtų būti atliekami atitinkamai skundžiantis raumenų spazmais (mėšlungiu), sutrikusia širdies veikla ar padidėjusiu mieguistumu, silpnumu, dažnai jaučiant pykinimą, praradus apetitą“, – pataria šeimos gydytoja A. Gudaitė-Staškūnė.
Gydytoja priduria, kad atlikus tyrimus ir nustačius vitaminų organizme trūkumą, šeimos gydytojas paskiria paciento sveikatą stiprinančias vitaminų dozes arba esant tam tikrų medžiagų pertekliui, padeda sureguliuoti ir tarpusavyje suderinti vartojamus preparatus.
Patarimai, kaip teisingai vartoti vitaminus
Šeimos gydytoja pažymi, kad bet kokius vitaminus geriausia vartoti kasdien tuo pačiu paros metu, pirmoje dienos pusėje po pusryčių bei užsigerti stikline vandens, tačiau daugeliui preparatų galioja specialios vartojimo instrukcijos.
„Vitaminas D gali sumažinti miego hormono išsiskyrimą, todėl nerekomenduojama jo vartoti vakare. O štai vitaminą C specialistai rekomenduoja gerti ryte, likus maždaug pusvalandžiui iki pusryčių arba praėjus bent porai valandų po valgio. Beje, vitaminas C trukdo žmogaus organizmui efektyviai įsisavinti vitaminą B12, todėl nepatariama jų vartoti vienu metu, būtina padaryti bent 2 val. tarpą“, – sako A. Gudaitė-Staškūnė.
Šeimos gydytoja pratęsia, kad kalio preparatus galima vartoti bet kuriuo dienos metu, tačiau geriausia – valgio metu, kartu su vitaminais C, D ir kalciu; kalis geriausiai absorbuojamas tuomet, kai vartojamas su sočiaisiais riebalais pripildytu maistu.
Anot A. Gudaitės-Staškūnės, maistas yra labai svarbus tinkamam vitaminų įsisavinimui, pavyzdžiui, vartojant geležies preparatus, kava, arbata ir pieno produktai slopina šio mikroelemento įsisavinimą. Vitaminams A, D ir E įsisavinti būtinos riebalinės medžiagos – rekomenduojama šiuos vitaminus vartoti su avokadu, jogurtu, migdolų ar graikiniais riešutais.
Jei ruošiatės pradėti vartoti organizmą stiprinančius vitaminus, negerkite jų savo nuožiūra, mat norą padėti sau gali akimirksniu pakeisti naujos sveikatos problemos. Pirmiausia pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju ir atlikite būtinus kraujo tyrimus, kurie tiksliai parodys, kokių vitaminų ir mikroelementų jūsų organizmui iš tiesų reikia.
