vitaminai

Nors ypač pandemijos metu, kai buvo apsunkintas patekimas pas gydytojus, žmonės aktyviai ėmėsi savigydos būdų, medikai pastebi, kad toks noras ir dabar niekur nedingo. Ypač populiarus lietuvių įprotis – sveikatos ieškoti vartojant įvairius maisto papildus. Specialistų žinutė paprasta – apie tai būtina informuoti gydytoją, mat žalos gali būti daugiau nei naudos. Šeimos gydytojas Andrius Bleizgys patikino, kad savarankiškas papildų vartojimas tam tikra prasme yra savigyda.

Atėjus pavasariui žmonės vis dažniau skundžiasi nusilpusiu imunitetu ar užklupusiomis peršalimo ligomis. Nors sprendžiant tokias problemas dažniausiai griebiamasi vaistų, tačiau dažnai net nesusimąstoma, kad vienas mūsų organizmui itin svarbus mikroelementas gali padėti ne tik atstatyti prarastas jėgas, bet ir sustiprinti imunitetą.  Tas mikroelementas yra cinkas. Vyrams ir moterims jo reikia skirtingai.

Laikas nuo laiko erzina kojų, rankų ar kitų kūno vietų tirpimas? Profesorius Alvydas Unikauskas ir „Eurovaistinės“ vaistininkas Vygintas Milašius ragina suklusti – gali būti, kad jums trūksta B grupės vitaminų. Pataria nedelsti Prakalbus apie kūno galūnių ir kitų vietų tirpimą, laidos vedėjas A. Unikauskas sako, kad dažniausiai tai sukelia trys priežastys: cukrinis diabetas, vitamino B1 trūkumas, vitamino B12 trūkumas.

Daugelis yra ne kartą girdėję, kad pavasaris – vitaminų ir maisto papildų trūkumo metas. Todėl nieko keisto, kad šie produktai yra vienas populiariausių būdų, padedančių stiprinti imunitetą po žiemos sezono. Visgi šeimos gydytojas ir vaistininkė pastebi, kad pacientai dažnai nežino, kokią žalą gali sukelti netinkamas papildų vartojimas.

Po žiemos ne vienas skundžiasi slenkančiais plaukai, lūžinėjančiais nagais ir bendrų jėgų trūkumu. Siekdami sau pagelbėti, daugelis griebiasi maisto papildų. Vis dėlto ne visi žino, kaip juos gerti teisingai, o ir ne visi papildai dera tarpusavyje. Tad kaip gerinant sveikatą, jos dar labiau nesusigadinant? Visa tai – jau šio šeštadenio laidoje „Kviečiame daktarą!“ su profesoriumi Alvydu Unikausku.

Prasidėjęs pavasaris daugeliui žmonių primena ne tik apie bundančią gamtą, bet ir po žiemos nusilpusį organizmą. Deja, natūraliais būdais užtikrinti gerą savijautą gyvenant geografinėje platumoje, kurioje šaltuoju metų laiku sunku gauti šviežių vaisių ir daržovių bei saulės, yra pakankamai sudėtinga, todėl vitaminų prisotinti maisto papildai tampa efektyvia alternatyva.

Vitamino B12 trūkumas gali palaipsniui paveikti nagus – neignoruokite jų išvaizdos pokyčių. Nagų išvaizdos ir tekstūros pokyčiai yra susiję su kelių svarbių medžiagų trūkumu. Vitaminas B12 yra gyvybiškai svarbus daugeliui procesų, įskaitant raudonųjų kraujo kūnelių sintezę ir nervų sistemos veiklą. Kadangi organizmas jo negamina, vitaminas B12 turi būti gaunamas iš gyvūninių baltymų. Kai kūnas negauna reikiamo kiekio, gali sutrikti pigmento turinčių ląstelių sintezė.

Atrodė, kad apie vitamino D trūkumo pavojų jau žinome beveik viską. Tačiau Pietų Australijos universiteto tyrimas įspėjo apie dar vieną rimtą grėsmę – šio vitamino stygius yra susijęs su priešlaikine mirtimi. Pateikia tvirtų įrodymų Jau apie šimtas metų praėjo nuo to, kai buvo išsiaiškinta saulės svarba vitamino D koncentracijai organizme ir kt. O tačiau tik šiame amžiuje įvyko tikra žinių apie šį vitaminą, vadinamo hormonu, revoliucija, rašoma pranešime spaudai.

Šiuo metu dažnas pasiskundžia, kad nė iš šio, nė iš to raumenis sutraukia mėšlungis. To priežasčių – daugybė, tačiau dažniausiai tai nulemia svarbių mineralų trūkumas. „Camelia“ vaistinės vaistininkas Deimantas Auškalnis naujienų portalui tv3.lt pasakojo, dėl ko gali pasireikšti mėšlungis, kaip palengvinti nemalonų mėšlungio sukeltą skausmą bei kas gali padėti jo išvengti. Anot D. Auškalnio, mėšlungio atsiradimo priežastys yra labai įvairios, jų yra ne viena.

Prasidėjus pavasariui daugelis skuba į vaistinę įsigyti maisto papildų ir vitaminų, tikėdamiesi jų pagalba sustiprinti imunitetą, mažinti nuovargį, įgauti daugiau energijos. Tačiau gydytojai ir vaistininkai pastebi, kad pacientai neretai šiuos preparatus įsigyja prieš tai nepasitarę su gydytoju, remiasi vien internete rasta informacija ar pažįstamų patirtimi. Galiausiai į gydytojo kabinetą vis tiek tenka atvykti, tik jau su neatsakingo vartojimo nulemtais sudėtingais sveikatos sutrikimais.

Žiemai artėjant prie pabaigos, neretas, laukdamas bundančio pavasario, pasijunta pristigęs jėgų ir energijos. Šiuo laikotarpiu dažnai išgirstame ir įvairių pasvarstymų, jog organizmas galbūt išseko per ilgą žiemą ar jame baigiasi sukauptos vitaminų atsargos. Tačiau ar tikrai per žiemą išsieikvoja mūsų gyvybiniai resursai ir kaip sulaukti pavasario žvaliems, pranešime spaudai kalbamasi su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytoju Viliumi Rajecku.

Kalbai pasisukus apie mitybos įpročius, galima išgirsti daugybę mitų ir klaidingų įsitikinimų. Negelbsti ir tai, kad kasdien skelbiami nauji, deja, dažnai prieštaringi mitybos patarimai. Vis dėlto, egzistuoja keletas esminių teisingos mitybos taisyklių, kurias, vaikydamiesi naujausias madas, dažnai pamirštame. Užpildykite lėkštę daržovėmis Jeigu jūsų lėkštėje vyrauja tamsios, nykios spalvos, laikas pokyčiams.

Mikroelementų ir vitaminų trūkumas – problema, su kuria šaltuoju sezonu susiduria daugelis. Todėl norėdami apsisaugoti nuo peršalimo ligų ar tiesiog pagerinti bendrą savijautą gyventojai į pagalbą dažnai pasitelkia maisto papildus.

Vaistinių ir kitų parduotuvių lentynos lūžta nuo įvairiausių maisto papildų ir vitaminų gausos, tačiau ar visų jų mūsų organizmui reikia? Gydytojai patikina, kad visavertiškai besimaitinančiam žmogui jokie papildai nereikalingi, todėl kitą kartą siūlo netapti ir reklaminių triukų auka.

Vitaminų lašelinės su nuolaidos koduku. Tokiomis reklamomis dalinasi garsūs Lietuvos žmonės, nuomonės formuotojai, ir siūlo sergantiems, pavargusiems, o gal ir pagiringiems žmonėms, susileidžiant vitaminų kokteilį į veną, pastiprinti organizmą. Tačiau toks influencerių elgesys susilaukė kai kurių visuomenininkų pasipiktinimo, mat, pasak medikų, vitaminų lašelinių poveikis yra tarsi placebo efektas, neturintis jokių pagristų mokslinių įrodymų.

Žiemos mėnesiais vitamino D trūkumas gali pasireikšti dažniau. Trūkstant šio vitamino, gali padidėti ligų ir infekcijų rizika. Keli įspėjamieji ženklai išduoda, kad jums trūksta šio gyvybiškai svarbaus vitamino. Kaip ir visi kiti vitaminai, vitaminas D atlieka svarbias funkcijas jūsų organizme, pradedant imuniteto stiprinimu ir baigiant širdies sveikata, rašo express.co.uk. Be to, šis vitaminas padeda pasisavinti kalcį ir fosforą iš maisto.

Apie vitaminų ir mineralų trūkumą organizme neretai praneša staiga pasirodę tam tikri simptomai. Štai 88-erių moteris į gydytojus kreipėsi dėl „deginančio“ jausmo akyse. Pasirodo, kad skausmų priežastis – vitamino A trūkumas. Moteris taip pat gydytojams pasakojo, kad „deginimo“ jausmą akyse lydėjo ir suprastėjusi rega. Diagnozuojant moters būklę, paaiškėjo, kad ši negauna pakankamai vitaminų, kadangi viskas, kuo ji maitinasi yra įvairios košės ir tunas.

Kad organizmas geriau pasisavintų vitaminus, svarbu pasirinkti tinkamą jų vartojimo būdą. Reikia žinoti, kuriuo dienos metu juos vartoti, išsiaiškinti, ar jie tirpūs vandenyje, ar riebaluose. Apie tai papasakojo vaistininkė Jelena Deksnienė. Vitaminas C tirpus vandenyje. Jį galima vartoti bet kuriuo paros metu, o norint geresnio pasisavinimo, užsigerti didesniu kiekiu vandens. Taip pat patariama rinktis liposominį vitaminą C. B grupės vitaminai.

Vitaminas D gali būti atpažįstamas kaip viena veiksmingiausių priemonių norint sustiprinti savo imunitetą, o taip pat jis dažnai prisimenamas žiemą, kai trūksta saulės. Visgi „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pasakoja, kad apie šio vitamino įvairiapusiškumą kalbama per mažai. Ji atskleidžia, kokių dar naudų mūsų organizmui turi vitaminas D, pataria, kaip teisingai jį vartoti, bei paneigia dažniausius mitus dėl jo poveikio.

Šaltuoju sezonu kovojame ne tik su virusais – širdies ir kraujagyslių sistemai žiemą taip pat tenka didžiulis krūvis. Ji kenčia ne tik dėl žvarbaus oro, bet ir dėl pasikeitusių mitybos įpročių – riebus maistas, nesubalansuota mityba šventiniu laikotarpiu gali daryti nepataisomą žalą.

Imuniteto stiprinimas – itin svarbus, nuoseklus ir kompleksiškas procesas. Didelę reikšmę jam turi vitaminų kiekis organizme. Kaip teisingai juos vartoti? „Vitaminai žmogaus organizmui – būtini. Norint pasirūpinti pakankamu jų kiekiu, svarbu atsižvelgti į amžių, tam tikras organizmo būkles, žalingus įpročius bei ligas ar vartojamus vaistus.

Šaltasis sezonas džiugina sniegu ir šaltuku. Vis dėlto, atvėsus orams pasipila ir peršalimo ligos. Jei norite, kad artimieji būtų sveiki – padovanokite jiems naudingų maisto papildų, kurie sustiprins imuninę sistemą ir apsaugos nuo nepageidaujamų ligų. Vitaminas D Vitaminas D – nepaprastai svarbus palaikant imuninės sistemos formą gripo ir šaltojo sezono metu. Vitaminas D reguliuoja energijos lygį, palaiko širdies ritmą ir tvirtą kaulų sandarą.

Prasidėjusi žiema – sunkus išbandymas odai. Šalčių sezono metu veido oda atrodo suglebusi ir blanki. Temperatūrų kaita, saulės šviesos ir vitaminų stoka – visa tai daro įtaką mūsų išvaizdai. Vieno ar kito vitamino trūkumo organizme nepaslėpsite jokiomis dekoratyvinės kosmetikos priemonėmis. Kad padėtumėte odai, į savo kasdienį maisto racioną turite įtraukti vitaminų ir mikroelementų, o kokių būtent jums reikia, padės suprasti odos būklė.

Vitaminus geriame tam, kad pasirūpintume savo sveikata ir gera savijauta, tačiau kartais nežinodami, kaip vitaminus derinti tarpusavyje, galime sau labiau pakenkti negu padėti. Todėl vaistininkė Elvyra Ramaškienė įvardija pagrindines vitaminų ir maisto papildų poras, kurių nevertėtų drauge vartoti bei pataria, kokiu paros metu juos geriau vartoti.

Įprastai rudenį padaugėja besiskundžiančių suprastėjusia sveikata ir kamuojamų įvairiausių negalavimų – nuo peršalimo iki sinusito. Vaistininkė Greta Šimkė akcentuoja to priežastis ir išskiria būdus, kurie leidžia tinkamai pasirūpinti imuniteto stiprinimu.  „Šaltuoju metų laiku daugiau laiko praleidžiame uždarose, prasčiau ventiliuojamose patalpose – jose susidaro puikios sąlygos oro lašeliniu būdu plisti virusams ir bakterijoms.

Kalcis – gyvybiškai svarbi medžiaga žmogaus organizmui. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė teigia, kad vidutinis suaugęs žmogaus kūnas turi apie kilogramą kalcio. Kalcis – minkštas, pilkas, šarminis metalas. Tai penktasis labiausiai paplitęs elementas Žemėje bei gausiausias mineralas žmogaus organizme.

Vitaminas D yra vienas svarbiausių vitaminų, kurio organizmui reikia dėl kelių svarbių priežasčių. Jo reikia kaulų ir širdies sveikatai, taip pat imuninei sistemai stiprinti. Express.co.uk pakalbino Abbas Kanani apie šį vitaminą bei kokiais požymiais pasireiškia jo trūkumas. Vitaminas D – ne tik „saulės“ vitaminas. A. Kanani jį apibūdino kaip „riebaluose tirpstantį vitaminą, kuris skatina kalcio įsisavinimą“, rašo express.co.uk.

Šaltasis metų periodas verčia gyventojus atsigręžti į savo sveikatą – stiprinti savo organizmą virusinių ligų. Pirkinių krepšelyje vis dažniau atsiranda vaistai, skirti gydyti pavienius ligų simptomus, COVID-19 skirti diagnozuoti testai, vitaminas D. Pastebima ir dar viena tendencija – žmonės vis anksčiau pradeda rūpintis savo imunitetu. Vis dažniau į vaistines užsukę žmonės skundžiasi ne vienu, o iškart keletu virusinių ligų simptomais.

Baltagūžis kopūstas – regis, neįmantri daržovė, tačiau joje glūdi gausios vitaminų bei kitokių organizmui naudingų medžiagų atsargos. Rudenį nuimtas kopūstų derlius ilgai išsaugo vertingas maistines savybes, todėl ši daržovė nuo seno tarnavo kaip vitaminų bankas šaltuoju sezonu. Be to, tai universali daržovė kulinarijoje, kurią galima valgyti ne tik šviežią ar raugintą, bet ir kepti, troškinti ar virti. Maisto specialistė dalinasi idėjomis, kaip įtraukti kopūstus į kasdienę mitybą.

Šaltuoju metų laikotarpiu smarkiai išaugant susirgimų peršalimu ir gripu skaičiams, neretas žmogus organizmui stiprintii renkasi vartoti vitaminus. Šeimos gydytoja Agnė Gudaitė-Staškūnė sako, kad pacientai dar neturi įpročio apie vitaminų poreikį pasikalbėti su gydytojais ir juos vartoja savo nuožiūra. Vis dėlto, pacientų iniciatyvumas gali ne padėti, o pakenkti jų sveikatai – netinkamo vitaminų vartojimo pasekmės gali būti stipresnės nei jų stoka.

Oda yra didžiausias žmogaus organas. Joje lyg veidrodyje atsispindi viso organizmo būklė. Spindinčiai ir sveikai odai nepakanka vien išorinių grožio priemonių, tam labai svarbus ir pakankamas vitaminų, mineralų ir kitų maistinių medžiagų balansas. Vienas naudingiausių odai  – vitaminas D. Šeimos gydytoja Vidmantė Vilkė sako, kad jame esantys antioksidantai apsaugo didžiausią mūsų organą bei padeda kovoti su priešlaikinio senėjimo žymėmis.

Vitaminas B12 organizme atlieka svarbias funkcijas. Kad suprastumėte – jis padeda gaminti raudonuosius kraujo kūnelius, palaiko nervų sistemos veiklą ir kovoja su nuovargiu. Tačiau vienas pojūtis ryte gali išduoti šio svarbaus vitamino trūkumą. Nuovargis apibūdinamas kaip nuolatinis bejėgiškumo pojūtis, kuris nedingsta net pailsėjus. Jis dažniau jaučiamas ryte, kai pabudus iš miego nesijaučiate pailsėję, vis dar esate pavargę, rašo express.co.uk.

Keletą metų iš eilės sveikatos tema – viena opiausių. Nuolat kovojame su virusu, rūpinamės imunitetu ir higiena. „Eurovaistinės“ duomenimis, gyventojai per pastaruosius metus iš tiesų daugiau dėmesio skyrė ne tik lygų gydymui, bet ir profilaktikai – įvairių rūšių vitaminų Lietuvos gyventojai įsigyja keliolika procentų daugiau nei iki šiol.   „Lyginant šių metų septynis mėnesius su pernai, maisto papildų gyventojai įsigyja 9,5 proc.

Vitaminas D yra būtina maistinė medžiaga, kuri atlieka įvairias funkcijas organizme. Šis vitaminas yra svarbi sveikų kaulų statybinė medžiaga, kadangi jis palaiko jų audinius ir raumenis stiprius. Kuomet organizme trūksta šio svarbaus vitamino, pastebimai suprastėja sveikata. Sužinokite, kokie simptomai išduoda, jog jums trūksta vitamino D. Vasara – puikus metas įgauti natūralaus vitamino D, kurį gauname tiesiai iš saulės spindulių.

Kūdikio laukimas – ypatingas laikotarpis, tačiau būsimoms mamos kyla rūpestis, ką daryti, kad joms ir vaisiui užtektų būtinų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų. Vienas iš dažnai tiek visiems lietuviams, tiek nėščiosioms trūkstamų vitaminų – D, kurio pagrindinis šaltinis – saulė, tačiau, specialistai pastebi, jog vienos saulės dažnai negana. Vaistininkė atsako, kodėl į šio vitamino trūkumą negalima žiūrėti pro pirštus.

Gydytojai perspėjo, kad ne tik įmanoma perdozuoti vitamino D, bet tai dar yra ir labai pavojinga. Vienas britas buvo paguldytas į ligoninę dėl to, kad suvartojo beveik 400 kartų didesnę nei rekomenduojamą vitamino D paros dozę. Nors dažnai užsimenama apie vitamino D naudą organizmui, hipervitaminozė D arba apsinuodijimas vitaminu D yra dažnėjančios problemos. „Pasauliniu mastu hipervitaminozės D atvejų dažnėja.

Agrastai – nuo seno lietuvių vertinamos, tačiau pastaruoju metu primirštos uogos. Agrastuose gausu vitaminų ir kitų naudingų medžiagų, juos galima įvairiai panaudoti virtuvėje. Agrastuose gausu vitaminų C, B1, E, P, fosforo ir kitų organizmui naudingų medžiagų, be to, nedaug kalorijų – 100 g vos 44. Puikus ingredientas patiekalams Šios uogos auginamos visoje Europoje, o Anglijoje – viena populiariausių sodo gėrybių.

Lietuviai vis labiau vaikosi tarp pramogų pasaulio žvaigždžių išpopuliarėjusios mados – vitaminų terapijos. Jos metu į veną lašinami ar į raumenis leidžiami vitaminai ar kiti neva sveikatą gerinantys preparatai. Tačiau medikai perspėja, kad tai, kas madinga, nebūtinai yra reikalinga ir naudinga, o kartais gali ir pakenkti. Jei be reikalo lašinsitės ar leisitės vitaminų kokteilius, anot specialistų, galite ne tik išmesti pinigus į balą, bet ir pakenkti savo sveikatai.

Dar XIX amžiaus pabaigoje medicinos mokslas konstatavo, kad žmogaus organizmui be angliavandenių, riebalų, baltymų, mineralų ir vandens yra reikalinga kita labai svarbi, bet tuo metu dar nežinoma medžiaga. Praėjus keliems dešimtmečiams, jai buvo suteiktas vitamino pavadinimas, kai mokslininkai atrado tiaminą, galintį išgydyti sergančiuosius sunkia nervus pažeidžiančia liga. Šiandien jis žinomas kaip vitaminas B1 ir kartu su kitais septyniais vandenyje tirpiais vitaminais sudaro B vitaminų grupę.

Naujas metų laikas – nauji vitaminų prioritetai mūsų organizmui. Daugumą jų vartojame sezoniškai, todėl gerai žinome, kurie mums labiau pravers žiemą, o kurie – vasarą. Tačiau kur kas daugiau klausimų kyla dėl skirtingų vitaminų formų veiksmingumo – pavyzdžiui, ar kapsulės, šnypščiosios tabletės bei aliejiniai ir purškiami vitaminai veikia vienodai. Farmacininkė Jovita Aleknienė sako, kad tiek daug vitaminų formų atsirado ne veltui, todėl ji supažindina su kiekvienos iš jų individualiu poveikiu.

Organizmui ypač svarbaus mikroelemento magnio stoka gali pasireikšti bet kuriuo metų laiku. To priežastis – paprasta: daugeliui sunku užsitikrinti reikiamos jo paros normos. Vaistininkė Jurgita Jankauskienė sako, kad galima įvardyti ne tik apie šio mineralo trūkumą įspėjančius simptomus, bet ir žmonių grupes, kurioms dažniausiai pasireiškia jo stoka.

Lietuvių kalbos abėcėlę turbūt kiekvienas iš jūsų pažįstate, bet ar žinote, jog maisto produktai irgi turi savo raideles – vitaminų pavadinimus. O kiek ir kokių jų yra - dabar jums ir papasakosime. Kad mūsų organizmai būtų sveiki ir stiprūs, mes valgome ne bet kokius maisto produktus, o tokius, kuriuose yra gausu mums reikalingų vitaminų – A, B grupės, C, D, E, K. Kiekvienas maisto produktas turi skirtingą kiekį vienų ar kitų vitaminų.

Sultys – pamėgtas lietuvių gėrimas, kurio neatsisako nei vaikai, nei suaugę žmonės, tačiau tokie pomėgiai turėtų pasikeisti. Dar visai neseniai buvo kalbama, kad sultis gerti sveika, tačiau, pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjo profesoriaus dr. Rimanto Stuko, dabar rekomenduojama sultis keisti į paprasčiausią vandenį ir šviežius vaisius.

Kalis ir magnis – du iš septynių svarbiausių mikroelementų, reikalingų tam, kad žmogus būtų sveikas. Dažnai nutinka, kad jų stoka jaučiama pavasarį dėl atsiradusio organizmo išsibalansavimo, tačiau šių mineralų trūkumas gali pasireikšti bet kuriuo metų laiku, nes daugeliui žmonių nepavyksta per parą užsitikrinti reikiamos jų dozės.

Atėjus pavasariui ne vienas skubame organizmą stiprinti įvairiais vitaminais. Kai jau išsirenkame, kokie mums tinkamiausi, kyla klausimai dėl formos, kuria vitaminai bus greičiausiai įsisavinami, ką patogiausia vartoti. Šnypšiančios tabletės, sirupas ar kapsulės – vitaminų formos atrodo pritaikytos kiekvieno poreikiams, tačiau vaistininkė Jovita Aleknienė sako, kad žmonėms išsirinkti ir nepasiklysti vitaminų gausoje nėra lengva.

Anksčiau energiniai gėrimai buvo laikomi gaiviaisiais gėrimais, kuriuos kiekvienoje maisto prekių parduotuvėje ar degalinėje galėjo įsigyti net ir nepilnamečiai moksleiviai. Nuo 2014 metų, šio stipraus poveikį turinčio gėrimo Lietuvoje įsigyti gali tik asmenys nuo 18 metų. Kuo energiniai gėrimai yra pavojingi žmogaus organizmui, tv3.lt naujienų portalui papasakojo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vaikų ligų gydytoja, vaikų kardiologė Gerda Jančienė.

Papildų ir vitaminų vartojimas atrodo įprasta kasdienybė rūpinantis savo sveikata. Tačiau, retas susimąsto, kad perdėtas jų vartojimas gali sukelti rimtą pavojų sveikatai. Ekspertai įspėja, kad vienas ypač populiarus vitaminas gali sukelti inkstų veiklos sutrikimą, jeigu pasirenkama netinkama dozė. Šiuo metu papildų pramonė išgyvena tikrą „aukso amžių“, tačiau mokslininkai įspėja tinkamai pasverti papildų ir vitaminų naudą bei galimas rizikas.

Šaltuoju metų laiku aplinkoje cirkuliuoja daugybė virusų, tačiau dėl to, kad susergame, kalti ne tik jie, bet ir pasikeitę mūsų įpročiai. Mažiau laiko praleidžiame lauke ir skiriame fiziniam aktyvumui, nesilaikome darbo-poilsio režimo ir sveikos mitybos principų. Visa tai sekina organizmą, o kartu mažina atsparumą ligų sukėlėjams.

Galvos skausmas, bėrimai, raumenų spazmai – tai tik dalis simptomų, kuriuos gali sukelti vitaminų perdozavimas. Nežinodami, kokių vitaminų trūksta, žmonės dažnai juos pasirenka savo nuožiūra. Kaip teisingai papildus suderinti tarpusavyje, kad nesukeltų šalutinių efektų, pasakoja vaistininkė Jūratė Vaičiūnienė. Žiemos metu, ypač mūsų regiono gyventojams, trūksta įvairių vitaminų ir mineralinių medžiagų.