Nors ypač šaltuoju metų laiku dažnas dairosi, kaip būtų galima pastiprinti organizmą, papildyti jį įvairiomis maistinėmis medžiagomis, „MediCa klinikos“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė pirmiausia ragino peržiūrėti savo mitybą, o tik tada dairytis papildų.
Tiesiogiai sveikatos neprideda
Gydytoja atkreipė dėmesį, kad plačiajai visuomenei prieinami preparatai labai daug sveikatos nepridės, bet ir didelės žalos, jei vartojami, kaip nurodyta, nepadarys.
„Tie preparatai, kurie vaistinėse parduodami be recepto, kalbant apie sveikatinimosi procesą, tiesiogiai sveikatos neprideda. Tai yra kaip papildoma priemonė, kuri galbūt leis pasijausti geriau, bet tai nėra būdas gydytis ar atstatyti didelę kažkokio vitamino ar mikroelemento stoką.
Nes tuose preparatuose, kurie parduodami be recepto ir yra prieinami plačiai visuomenei, vitaminų kiekiai tikrai yra nedideli. Taigi juos vartodamas žmogus žalos organizmui nepadarys, bet kiek bus naudos – čia jau kitas klausimas. Nes jie taip ir yra sukurti, kad žmogus ramia sąžine galėtų nusipirkti kažkokį papildą ir pavartoti dėl bendro fono“, – kalbėjo gydytoja.
Jos teigimu, savijauta pavartojus tokių preparatų dažniausiai pagerėja, tačiau tai gali būti sąlygota ir placebo efekto: „Jei tai nėra kažkokie dideli vitaminų deficitai, bendrai organizmo funkcijai palaikyti tai gali būti tinkamas dalykas, tačiau teigti, kad juos reikia pirkti ir vartoti saujomis, tikrai negalima.“
I. Juškienė ragino nepamiršti, kad kaip ir maisto prekių parduotuvėje susiduriama su įvairiais marketingo triukais, taip be jų neapsieinama ir vaistinėse, tad čia reikėtų labai atsirinkti. Kitu atveju kartais ir pinigai gali būti išmesti į balą, tad gydytoja ragino neužkibti už teiginių apie stebuklingą preparato efektą.
„Jei kalbame apie gydomąjį efektą, kai žmogus pasidaro tyrimus ir mato, kad akivaizdžiai kažko trūksta, tai dažniausiai vartoti reikia receptinius preparatus, kuriuos skiria gydytojas. Tokiuose preparatuose vitamino dozė būna didesnė ir tokių dalykų kaip receptiniai polivitaminai mes neturime.
Čia yra atskiri mikroelementai, kuriuos, atsižvelgdami į paciento tyrimų rezultatus, konkrečiai paskiriame žmogui. Tai reiškia, kad ten yra gerokai didesnė paties preparato koncentracija, kuris konkrečiai veikia į to mikroelemento, kurio trūksta, atstatymą ir rezervo papildymą. Tai čia jau yra gydomasis efektas“, – pažymėjo šeimos gydytoja.
Vitamino D tyrimai – ne panacėja
Paklausta, kokių mikroelementų pacientai stokoja dažniausiai, pašnekovė teigė, kad tam įtakos turi ir sezoniškumas – vasaros ir žiemos laikotarpiu sulaukiama šiek tiek skirtingų tyrimų rezultatų. Tarp dažniausiai stokojamų vitaminų ir mikroelementų atsiduria vitaminas B12, folio rūgštis, geležis, magnis, kalis, netgi natris.
„Natris – tai valgomoji druska, kurios daug kur dabar raginama atsisakyti, viską valgyti be druskos, tai vėl nėra tiesa, viskas turi būti daroma protingai ir su saiku, nes jei ilgą laiką valgome nepasūdytą maistą, kas ypač būdinga senyvo amžiaus žmonėms, to pasekmė – trinkantis širdies ritmas“, – perspėjo I. Juškienė.
Paklausta, kaip gi reikėtų elgtis dėl šiuo metu itin dažnai linksniuojamo vitamino D, gydytoja teigė sąmoningai jo nenurodžiusi tarp tų medžiagų, kurių stoka aptinkama dažniausiai.
„Realiai dėl šių tyrimų jau kelis metus stebima panacėja. Nes jei nerandant žmogaus nusiskundimų priežasties padarome tyrimus ir pamatome, kad trūksta vitamino D, viską tam ir „suverčiame“, tarsi priežastis yra rasta.
Bet iš tiesų darytis tiek vitamino D tyrimų, kiek jų daroma dabar, nėra ypatingo reikalo ir naudos. Žinoma, jo reikia periodiškai pavartoti, kaip duodame vaikams, lygiai taip pat ir mūsų organizmas jį išeikvoja. Bet tai tikrai nėra tas tyrimas, į kurį žmogus turėtų koncentruotis“, – pasakojo šeimos gydytoja.
Ji sutiko, kad vitaminas D – labai svarbus mikroelementas, dalyvaujantis imuniteto stiprinimo, ypač vaikų augimo procesuose, svarbus kaulų-raumenų struktūros formavimuisi:
„Tačiau nereikia to taip sureikšminti ir sekti kas kelis mėnesius, ar jis geras, ar ne, šitaip daryti nereikia. Svarbiausia visavertė mityba ir buvimas lauke, nes jei bent kiek yra aktyvi ultravioletinė spinduliuotė, vitaminas D gaminasi per odą.“
Dalį vitaminų gamina pats organizmas
Gydytoja akcentavo, kad didžiąją dalį vitaminų, kuriuos norime gauti ir gauname pirkdami papildus ir juos vartodami, sintetina ir pats organizmas.
„Didžioji dalis yra gaminama ir kaupiama tiek ir kepenyse, tiek žarnyne, jo floroje. Ir jei žmogus normaliai maitinasi, žarnynas normaliai funkcionuoja, mityba yra visavertė, neturėtų būti poreikio dar kažką vartoti papildomai.
Mes įpratę sakyti, kad mikroelementus gauname su maistu, bet tai yra tik vienas būdas, kitą dalį organizmas pasigamina pats papildomai. Ir jokių sutrikimų nėra, normaliai maitinantis mums nieko trūkti neturėtų“, – sakė I. Juškienė.
Jos aiškinimu, visi tie vitaminų deficitai, kurie matomi atlikus kraujo tyrimus, tik patvirtina, kad visgi žmogaus mityba nėra visavertė.
„Išskirtiniais atvejais tai gali sąlygoti tam tikros ligos, pavyzdžiui, skrandžio ligos, tam tikri kiti lėtiniai susirgimai, būklės po operacijų ir panašiai. Bet jei kalbame apie standartinį sveiką žmogų, kuris neturi lėtinių susirgimų, paprastai vitaminų jam trūksta dėl nevisavertės mitybos.
Kai minėjau, jei žmogus normaliai maitinsis, bus fiziškai aktyvus, jokių mikroelementų papildomai jam net nereikės. Taigi viskas susiveda į patį žmogų – kiek jis pasirengęs paaukoti dėl savęs ir kiek dėl savo sveikatos įdėti pastangų“, – pasakojo šeimos gydytoja.
Gydytoja taip pat ramino, kad vartojant nereceptinius vitaminus sunku jų perdozuoti ar pasidaryti ypatingos žalos, jei preparatas vartojamas taip, kaip nurodyta anotacijoje.
„Mikroelementų kiekiai tokiuose preparatuose per maži, kad būtų galima jų perdozuoti“, – pabrėžė ji.
Imunitetą grūdiname sirgdami
Paklausta, kaip tuomet vertina įvairius imunitetui stiprinti skirtus papildus, kurie paprastai sudaryti iš kelių vitaminų ir įvairiausių kitų medžiagų, gydytoja paaiškino, kaip išties stiprinamas imunitetas.
„Žmonės pamiršta, kad imuniteto stiprinimas susiveda ne tik į papildų vartojimą. Tai vyksta tada, kai mes susiduriame su bakterijomis ir virusais. Tad kiekvienas gerklės skausmas, sloga ar pačiaudėjimas – tai yra imuniniai procesai, vykstantys mūsų organizme.
„Jei kalbame apie gydomąjį efektą, kai žmogus pasidaro tyrimus ir mato, kad akivaizdžiai kažko trūksta, tai dažniausiai vartoti reikia receptinius preparatus, kuriuos skiria gydytojas. Tokiuose preparatuose vitamino dozė būna didesnė ir tokių dalykų kaip receptiniai polivitaminai mes neturime.“
Ir kodėl dabar buvo tokia didelė sergamumo banga? Visi žmonės kontaktus buvo stipriai susimažinę kovido metu, pradėjome suktis savo bakterijų ir virusų, kurie mums yra pažįstami, aplinkoje.
Šie metai pirmieji, kai turime visišką atlaisvinimą ir bendraujame vieni su kitais nebekreipdami dėmesio į kovidą, gripą, kitus susirgimus. Tad organizmui reaguojant į „pamirštus“ patogenus, susirgę mes imunitetą ir stipriname. To reikia, kad imuninė sistema turėtų tam tikrą atmintį, gamintų antikūnus ir kitą kartą duoti atitinkamą atsaką“, – dėstė I. Juškienė.
Jokios lašelinės negali būti leidžiamos profilaktiškai
Itin skeptiškai gydytoja atsiliepė ir apie dabar influencerių taip populiarinamą būdą sveikatai „pagerinti“ – lašelines su vitaminų „kokteliais“.
„Jokia intraveninė profilaktika, kažkokių vitaminų ar kitų medžiagų lašininimus negali būti taikomas profilaktiškai. Jei į veną lašiname preparatus, tai jau yra gydomoji procedūra. Teigiama, kad prieš lašinant vitaminus yra padaromi tyrimai, pamatomas deficitas ir tada pasiūlomas kokteilis, viskas pritaikoma, bet pats pacientas juk neguli ligoninėje, jo būklė nėra tokia sunki, kad jis negalėtų vartoti preparatų gerdamas juos per burną. Jis gyvena savo gyvenimą ir tiesiog sugalvoja, kad jam kažko reikia papildomai ir norėtų susileisti į veną“, – kritiškai apie naują madą atsiliepė I. Juškienė.
Ji pažymėjo, kad vaistai ir kiti preparatai į veną paprastai leidžiami ligoninėje, tas daroma esant tam tikroms indikacijoms ir tam tikrai sveikatos būklei.
„Tokių sveikatos būklių būna, kai sutrinka mikroelementų įsisavinimas ir jų žmogus negali vartoti per burną, tada svarstoma galimybė suleisti juos į veną ar raumenį. Bet jei žmogus gali vartoti preparatą gerdamas, tai vienintelis rekomenduojamas būdas tą daryti. Nes tiesiogiai leisdami elementus į veną mes apeiname virškinamąjį traktą, kas nėra gerai.
Kai tai yra liga, tada jau kalbame apie vaistų leidimą ar pacientų guldymą. O jokių profilaktinių leidimųsi sveikatai pastiprinti išvis negali būti. Tai yra vėlgi triukai, kurias turi ir parduotuvės, vaistinės, taip ir klinikos, tad paslaugas reikia rinktis labai atsargiai“, – įspėjo I. Juškienė.
