Tačiau ar tikrai per žiemą išsieikvoja mūsų gyvybiniai resursai ir kaip sulaukti pavasario žvaliems, pranešime spaudai kalbamasi su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytoju Viliumi Rajecku.
Kaip šaltasis metų laikas paveikia mūsų savijautą?
Pasak gydytojo V. Rajecko, šaltuoju metų laiku žmonės iš tiesų dažniau kreipiasi dėl suprastėjusios bendros savijautos. Tenka dažniau išgirsti tokius nusiskundimus kaip nuolatinis nuovargis, silpnumas, pablogėjusi emocinė savijauta. Tai rodo ir įvairios studijos, o kai kurių iš jų duomenimis, net iki 90 proc. tiriamųjų žiemą pajunta savijautos, ypač emocinės, pokyčius.
„Šaltuoju metų laiku, kai aplinkos temperatūra žema, didesnę paros dalį tamsu, keičiasi ir mūsų gyvenimo ritmas. Neretai žiemą norisi daugiau ir sotesnio, kaloringesnio maisto, sumažėja fizinis aktyvumas, daugiau laiko praleidžiama pasyviai uždarose, dirbtinai apšviestose patalpose ir mažiau – gryname ore. Rudens–žiemos laikotarpiu padažnėjančios peršalimo ir kitos virusinės ligos veikia imuninę sistemą. Kartu visa tai iš tiesų gali ir paveikia bendrą žmogaus fizinę ir emocinę savijautą“, – sako šeimos gydytojas.
Manoma, kad tam įtakos turi ženklus natūralios šviesos sumažėjimas. Remiantis įvairių studijų duomenimis, stebimos tendencijos, kad žiemą ilgas tamsus paros metas turi įtakos nuovargiui, apetito didėjimui, apatijai. Vis dėlto vieniems žmonėms šie pasikeitimai beveik nekelia diskomforto, o kiti juos išgyvena jautriai.
Ar per žiemą iš tiesų išeikvojame vitaminų atsargas?
Žiemai artėjant prie pabaigos, neretai pasigirsta spėlionių, jog organizmas galbūt išnaudojo per vasarą sukauptas vitaminų ir mineralų atsargas, todėl natūralu, kad artėjant pavasariui pasijuntame tarsi pristigę energijos.
„Jei kalbėsime apie mineralų ir vitaminų atsargas, svarbu suprasti, kad daugumą organizmui reikalingų vitaminų ir mikroelementų žmogus gauna su maistu, t. y. jei jo mityba visavertė, subalansuota, vitaminų ar mineralų trūkumo, nesant išskirtinių sveikatos būklių, pavyzdžiui, skrandžio ar virškinamojo trakto, onkologinių ligų ar įgimtų apykaitos sutrikimų, atsirasti neturėtų, o ir praktikoje pasitaiko retai. Juolab kad šiais laikais turime galimybių gauti šviežių daržovių, vaisių, kitų produktų, visus metus, priešingai nei prieš kelis šimtmečius, kai žiemą tekdavo vartoti tik per vasarą sukauptas maisto produktų atsargas“, – sako šeimos gydytojas.
Išimtis, pasak V. Rajecko, galėtų būti vitaminas D, kurio mūsų kraštų gyventojams iš tiesų gana dažnai trūksta, rečiau – geležis, kurios trūkumas labiau būdingas menstruacinio amžiaus moterims.
Paklaustas, kaip atpažinti, ar organizmas nestokoja vitaminų, gydytojas atkreipia dėmesį į tai, kad konkretaus vitamino trūkumui būdingus simptomus įprastai sukelia reikšmingas jo trūkumas, kai jo koncentracija organizme nukrenta gerokai žemiau normos. Subtilūs, nedideli pakitimai įprastai išreikštų simptomų neturi. Tiesa, pasitaiko nemažai atvejų, kai vitaminų trūkumui priskiriami simptomai atsiranda dėl kitų sveikatos būklių, kurias reikia išsamiau ištirti ir gydyti.
Ar daugiau reiškia geriau?
Gydytojas pastebi, kad dėl papildomo vitaminų ar maisto papildų vartojimo su gydytoju konsultuojasi anaiptol ne kiekvienas. Vis dėlto, pasak gydytojo, kalbant apie maisto papildų vartojimą, taip pat galima pritaikyti seną taisyklę, kad kas per daug, tas nesveika.
„Iš tiesų žmogaus organizmas yra gana tobulai sukurtas mechanizmas, kuris geba pasisavinti jam reikalingas medžiagas ir pašalinti tai, kas nereikalinga. Esant kurios nors medžiagos trūkumui, organizmas iš papildomai vartojamų maisto papildų pasisavins daugiau trūkstamos medžiagos ir pašalins jam nereikalingų medžiagų perteklių. Vis dėlto kai kurios medžiagos, tarp jų ir tam tikri vitaminai, vartojami itin dideliais kiekiais, gali kauptis organizme ir sukelti tam tikrų pakitimų.
Pavyzdžiui, žinoma, kad perteklinis vitamino C vartojimas skatina tam tikro tipo inkstų akmenų formavimąsi, todėl gali padidėti akmenligės rizika, dideliais kiekiais perteklinai vartojant riebaluose tirpius vitaminus, tokius kaip A, D, E, K, jų perteklius gali kauptis kepenyse. Vis tik praktikoje tokių atvejų pasitaiko retai“, – sako šeimos gydytojas.
Pasak V. Rajecko, ne tik žiemą, bet ir visus metus reikėtų laikytis subalansuotos mitybos: reguliariai maitintis, užtikrinti maisto produktų įvairovę, rūpintis, kad lėkštėje visuomet būtų įvairių daržovių. Tuomet ir vitaminų bei mineralų trūkumo neturėtų atsirasti.
Ką daryti, kad pavasarį pasitiktume žvalesni?
Paklaustas, ar vis dėlto yra koks nors receptas, kaip sulaukti pavasario žvaliems, gydytojas šypsosi – tikriausiai nieko nenustebins dar kartą pakartodamas tris pagrindinius veiksnius, turinčius įtakos gerai savijautai ir sveikatai:
Visavertė ir subalansuota mityba. „Kiekvienas turėtume užtikrinti, jog mityba būtų visavertė ir subalansuota. Šiais laikais, kai didelis pasirinkimas rafinuotų, daug pridėtinio cukraus turinčių produktų, tai gali atrodyti ne taip paprasta, bet kiekvienas galime pasirūpinti, kad lėkštėje visada būtų daržovių, kokių tik mėgstame – pomidorų, agurkų, salotų, šviežių ar virtų, keptų. Beje, jos turėtų užimti pusę lėkštės“, – sako Šeimos medicinos centro gydytojas V. Rajeckas.
Fizinis aktyvumas. „Fizinis aktyvumas labai svarbus visoms organizmo sistemoms, tiek jauniems, tiek vyresniems. Tai neprivalo būti sudėtingi, alinantys pratimai, intensyvios treniruotės – pakanka jau vien to, jog pasistengtume kasdien bent pusvalandį pasivaikščioti gryname ore, ypač šviesiu paros metu. Pastaroji sąlyga, ypač žiemą, kai didesnę paros dalį gaubia tamsa, labai svarbi. Yra atvejų, kai dienos šviesos terapija (specialių lempų pagalba) naudojama netgi gydymo tikslais“, – pasakoja gydytojas ir primena, kad Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja fiziniam aktyvumui skirti bent keturias valandas per savaitę.
Subalansuotas darbo ir poilsio režimas. „Šiuolaikiniame pasaulyje daug laiko praleidžiame prie ekranų, kurie tampa aktualia problema, kai kalbame apie poilsio režimą ir miego higieną. Norint kokybiškai pailsėti, reikėtų nesinaudoti ekranais, nesvarbu, ar tai telefonas, ar televizorius, bent vieną valandą iki miego. Tai svarbu ne tik dėl vadinamosios mėlynos šviesos, bet ir dėl to, kad per juos gaunama informacija, tiek teigiama, tiek neigiama, aktyviai stimuliuoja nervų sistemą, emocijas, o tai tampa kliūtimi kokybiškam miegui – sunkiau užmigti, trumpėja gilaus miego laikas. Tai lemia, kad rytą prabundame pakankamai nepailsėję, dieną trūksta energijos, sunku susikaupti“, – atkreipia dėmesį V. Rajeckas.
Nepraeinant negalavimams, svarbu nenumoti ranka į savo sveikatą. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokie negalavimai kaip energijos trūkumas, nuovargis, galvos svaigimas, prasta bendra savijauta gali būti būdingi daugeliui sveikatos būklių ir ligų. Dėl to jiems užsitęsus, visada verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, kuris padės išsiaiškinti tikslias priežastis ir prireikus skirs tinkamą gydymą.
