Neatsakingas ir neperskaičius informacinio lapelio (ar informacijos ant pakuotės) vitaminų ir mineralų vartojimas gali būti pavojingas, praneša theconversation.com.
Be to, svarbu atsiminti, kad maisto papildai ir vitaminai turėtų būti vartojami pasitarus su gydytoju ar vaistininku, o ne savo nuožiūra.
Kas yra maisto papildai?
Maisto papildai yra natūralūs sveikatos produktai, tokie kaip vitaminai, mineralai, amino rūgštys, fermentai, augalų ekstraktai ir dumbliai, vartojami pagerinti žmonių mitybą, o ne gydyti ligas.
Papildai, kuriuose yra vitaminų ir mineralų yra vieni perkamiausių vaistinėse, pavyzdžiui, Australijoje juos vartoja 47 proc. apklausos respondentų. Tarp populiariausių medžiagų yra vitaminai D ir C, kalcis, magnis ir vitaminas A.
Šeši maisto papildų galimai keliami pavojai
Žmonės dažnai sako, kad jiems niekada nėra tekę girdėti apie maisto papildų keliamą pavojų. Nepaisant to, maisto papildų sudedamųjų dalių galima žala yra puikiai žinoma visiems farmakologiją studijavusiems žmonėms, ypač kai šios medžiagos yra vartojamos didelėmis dozėmis.
Yra žinomi mažiausiai šeši žalos tipai:
Šalutinis poveikis. Vitaminų ir mineralų šautinis poveikis gali atsirasti ir po trumpalaikio, ir po ilgalaikio vartojimo. Paprastai šalutiniai poveikiai pasireiškia suvartojus per dideles dozes, tiesa, taip nutinka ne visada. Kai kurie papildai gali būti pavojingi nėštumo ir žindymo laikotarpiu.
Sąveika su vaistais. Papildų sąveika su kitais vaistais, tam tikrais maisto produktais ar ligomis gali padaryti kitus vaistus pavojingesniais arba ne tokiais veiksmingais.
Kaina. Maisto papildų kaina gali turėti įtakos žmonių finansams ir jų gebėjimui gauti prieigą prie reikalingo gydymo ar kitų būtinų prekių, pavyzdžiui, pilnaverčio maisto produktų.
Efektyvesnio gydymo atidėjinėjimas. Laikas, praleistas vartojant mažiau veiksmingus papildus, pavėlina efektyvesnes intervencijas. Dėl to pajutus sveikatos sutrikimo požymius pirmiausia reikia kreiptis į medikus, o ne savo nuožiūra imti vartoti maisto papildus. Kitaip gali būti švaistomas brangus laikas, kai liga toliau progresuoja.
Netikros viltys arba apgavystės. Nepasitarus su gydytoju ar vaistininku, ar perkant maisto papildus ne iš vaistinių, rizikuojama būti apgautam melagingų pažadų, o tai gali būti demoralizuojanti ir slegianti patirtis.
Vaistų našta. Didėjant vartojamų vaistų ir papildų skaičiui, didėja ir tikimybė, kad kažkas gali nutikti ne taip. Tai apima ir šalutinio poveikio, vaistų sąveikos ar klaidos padarymo riziką.
Saugumą užtikrina tinkama dozė
Dauguma maisto papildų gali būti saugiai vartojami medicininiais tikslais. Moterims nėštumo metu gali būti skiriami folio rūgšties ir jodo turintys papildai, arba tokie produktai gali būti išrašomi esant konkrečių vitaminų arba mineralų, pavyzdžiu, geležies, trūkumui.
Saugų jų vartojimą užtikrinanti dozė yra nustatoma vykdant tyrimus, kurie parodo, kada jų nauda yra didesnė už žalą.
Tačiau situacija būna kitokia, kai žmonės bando savarankiškai gydytis lengvai prieinamais produktais. Retai kas susimąsto, kokia dozė yra veiksminga ir saugi, todėl dažniausiai vadovaujasi produkto etikete, kuri ne visuomet būna teisinga, arba vartoja tokias dozes, kokios jų manymu yra tinkamos.
Žmonės retai susimąsto apie riziką perdozuoti konkrečią medžiagą, pavyzdžiui, vitaminus B6 arba A, o tai gali nutikti vienu metu vartojant kelis produktus.
Vertinant galimą papildų naudą ir riziką, būtina atsižvelgti ne tik į pagrindinį ar geriausiai žinomą ingredientą. Sužinokite, kokį tiksliai produktą vartojate, kokios yra jo sudedamosios dalys ir rekomenduojama dozė. Pasidomėkite, kokia yra perdozavimo ta pačia medžiaga, naudojama keliuose jūsų vartojamuose produktuose, tikimybė.
Kaip ir su visais vaistais, jeigu pavartojus maisto papildų jums pasireiškė bet kokie šalutiniai poveikiai, nedelsdami apie tai praneškite vaistus reguliuojančioms institucijoms.
