vincas kudirka

Vincas Kudirka ir Lietuvos himnu tapęs jo kūrinys „Tautiška giesmė“ yra tautiškumo ir lietuvybės simboliai, kuriuos žino kiekvienas lietuvis. Tačiau V. Kudirka tikrai ne nuo mažumės buvo tautiškumo puoselėtojas, o ir sukūręs „Tautišką giesmę“ neįsivaizdavo, kad šio kūrinio eilutes žinos kiekvienas tautietis. Istorikas Mindaugas Nefas naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad V. Kudirka, kaip ir daugelis tuometinių lietuvių, žengusių intelektualo keliu, buvo persismelkęs lenkiška kultūra.

Daugiau nei šimtmetį lietuvių širdyse nugulusi „Tautiška giesmė“, nors ir jauna, lyginant su kitų šalių himnais, bet ypatinga. Svarbu tai, kad kur kas ilgiau nei pats gyvuoja, himnas buvo uždraustas, žmonės už jo giedojimą persekioti, todėl „Tautiška giesmė“ žmonių lūpose įgavo protesto formą. Portalas tv3.lt su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentu, kalbininku Antanu Smetona pasikalbėjo apie tai, kuo ypatingas dar XIX a. sukurtas Lietuvos himnas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jam kelia nerimą visuomenės susipriešinimas, kurį atspindi ginčai dėl Jono Noreikos – Generolo Vėtros įamžinimo Vilniuje. „Aš matau susipriešinusią visuomenę ir tai tikrai mane neramina kaip šalies vadovą“, – išskirtiniame interviu BNS sakė G. Nausėda.

Kalbininkai ir tradicijų puoselėtojai ginčijasi, kaip teisingiau giedoti Lietuvos himną - ar „tegul saulė Lietuvoj, ar „tegul saulė Lietuvos tamsumas pašalina". Autentikos mylėtojai aiškina, kad Vinco Kudirkos sukurtos „Tautiškos giesmės" kraipyti negalima, kalbininkai paskutinę raidę taiso pagal gramatikos taisykles.

„Mintis ant lapo pradėjau dėlioti, kai man buvo septyniolika, - portalui tv3.lt prisipažino sambo atstovas Natas Akmanavičius. – Bėgant laikui supratau, kad minčių yra labai daug, nusprendžiau, jog galiu jas panaudoti eilėraščiams“. Sportininkas prisipažino, kad grįžus iš varžybų po pralaimėjimų visada viduje jautė minčių antplūdį. „Jaučiau didelę motyvaciją, kad gyvenimas tęsiasi.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis valstybės saugomais paskelbė dar aštuonis kultūros paveldo objektus, tarp jų – rašytojų ir visuomenės veikėjų Vinco Kudirkos, Antano Baranausko, Antano Žukausko-Vienuolio gimtines. Šią savaitę ministro įsakymu valstybės saugomu objektu tapo V.Kudirkos gimtinės kompleksas Vilkaviškio rajone. Privačioje valdoje įsikūrusi sodyba vertinga architektūriniu, dailės, etnokultūriniu, istoriniu ir memorialiniu aspektais.

2013 m. gruodžio 6 d., penktadienį, 13 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Vinco Kudirkos muziejuje, Kudirkos Naumiestyje (V. Kudirkos g. 29), vyks Vinco Kudirkos 155-ųjų gimimo ir „Tautiškos giesmės“ sukūrimo 115-ųjų metinių paminėjimas. Meninę programą atliks Vinco Kudirkos gimnazijos moksleiviai. Vincas Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Paežeriuose, Vilkaviškio apskrityje. V. Kudirkos asmenybė turėjo ypatingą reikšmę XIX a. pabaigoje kilusiam lietuvių tautiniam atgimimui.

„Vincas Kudirka tuo metu, kai sukūrė Lietuvos himną, neturėjo mobilaus telefono, todėl neįrašė konkrečios kūrinio trukmės ir neįtraukė jos į Konstituciją. Jei būtų taip pasielgęs, – sutikčiau, jog Tautiškos giesmės negalima trumpinti nei greitinti. Bėda ta, jog niekas nežino, kokiu tempu V. Kudirka grojo Lietuvos himną“, – jau šįvakar 21.00 val.

Gal ne viskas mūsų valstybėje yra tobula ir gražu, bet pabandykime, nors ir ne visai profesionaliai, apžvelgti, kokį kelią nuėjome ir einame, anot Vinco Kudirkos, „vardan tos Lietuvos“. Prieš 22-ejus metus tauta, degdama didžiuliu noru tapti laisva ir nepriklausoma nuo Sovietų Sąjungos, dėjo kertinį tašką atkurdama Nepriklausomybę.

Penktadienio popietę Vilniečiai bei miesto svečiai ir vėl kviečiami praleisti su krepšiniu. Pirmojo Baltijos muzikinio kanalo projektas „Muzikinis kamuolys“ šį kartą atkeliauja į Rotušės aikštę. O specialiais renginio svečiais taps dainingoji Seimo narė Donalda Meiželytė ir grupės „Išjunk šviesą“ vokalistas Valdas Burnys. Šiame Europos krepšinio čempionate niekam nekyla abejonių, kad krepšinis lietuviams tikrai yra antra religija.

Siekiant išlaikyti tradicijas valstybės himnu pradėti ir užbaigti dieną, parlamentarų grupė siūlo Lietuvos valstybės himną – Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“ per nacionalinį radiją giedoti arba groti ryte pradedant ir vakare baigiant programos transliaciją.

Pastaruosius keletą metų Kultūros ministerija knygų leidybą paremdavo maždaug 2 mln. litų per metus. Tačiau šių metų vasarį paskirti pinigai dar nepasiekė nė vienos leidyklos. Lietuviškų knygų leidybos procesas sustojo. Leidėjai jau beveik pusmetį sėdi be darbo vegetuodami. Mažėjantys tiražai Knygų leidybos rėmimo programa, tvarkoma Kultūros ministerijos, veikia jau daug metų, nuo pat nepriklausomybės proceso pradžios.

Gimtadienių niekas nešvenčia tris kartus per metus, ir valstybei savo gimtadienį švęsti triskart yra keistoka - taip LŽ teigė Vilniaus licėjaus direktorius, istorijos mokytojas Saulius Jurkevičius. Istoriko nuomone, išgyvename „kvailus ir maitojančius“ laikus, kai jaunuomenę neigiamai veikia bloga politinė aplinka, o nesibaigiančios reformos išsekino mokyklą, kuriai primetama nesibaigianti kaita.

Minėdami Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį vis dažniau kalbame apie šv. Brunoną. Bet ar, apmąstant mūsų valstybės gyvenimą, ši misija yra svarbesnė nei garbingi tūkstantinės Lietuvos istorijos ir kultūros raidos puslapiai: mįslingas pagonybės palikimas, šimtmečius trukusi kova su kryžiuočiais, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lietuvos-Lenkijos jungtinės valstybės praeitis, kultūros, mokslo pasiekimai Renesanso, Baroko, Apšvietos laikotarpiu, tautinis atgimimas, sukilimai prieš pavergė...

Tris Lietuvos teisinės minties galiūnus paklupdė paprasčiausias godumas. Išsistatę šimtų tūkstančių vertės vilas, jų link - valstybės sąskaita - nusitiesė ir milijono vertės tiltą. Vieno tilto istorija gali tapti savotišku dabartinės Lietuvos apibendrinimu - aukščiausio rango pareigūnai, turintys kryžiumi gultis už teisingumą - tampa neteisėtumo simboliais. Šioje istorijoje susipynę ir politika, ir teisė, ir statybos.

Vinco Kudirkos gimimo 150-mečiui ir jo redaguoto žurnalo „varpas“ 120-osioms metinėms skirta. Gydytojas, politikas, publicistas, redaktorius, kompozitorius Vincas Kudirka (1858–1899) XIX a. Lietuvoje buvo dvasinis nacionalinio sąjūdžio įkvėpėjas, sutelkęs lietuvių šviesuomenę. Jis ne tik diagnozavo visuomenės ydas („ligas“), bet ir sudarė veiksmų programą kūrybos ir ūkio laisvei pasiekti. Šiame scenos veikale atveriamos skaudžiausios, dabarties visuomenei vis dar aktualios temos.

Prezidentas Valdas Adamkus teigia pasigendantis Lietuvoje „kudirkiškos" kritikos, kuri skatintų blaiviai vertinti situaciją, bei pabrėžė, kad nėra „pavojingesnės krizės nei tautinės ambicijos stoka". Sakydamas kalbą Vasario 16-osios minėjime Operos ir baleto teatre, prezidentas pabrėžė, kad Vincas Kudirka - asmenybė, kurios darbai ir laikysena ne vieną būsimąjį Vasario 16-osios akto signatarą žadino dvasiniam ir tautiniam atgimimui.

„Važinėdamas šią vasarą po Lietuvą, užtėmijau, kad piemenukai (paleisti ant vasaros iš pirmamokslinyčių mokintiniai1) stengiasi kaip įmanydami kalbėti tarp savęs maskoliškai ir noriai rašinėja ant sienų ir tvorų maskoliškai taipgi, bet tokius žodžius, kuriuos galima išgirsti vien tikt nuo maskoliškų kareivių. Tėvai, nesuprasdami nieko, džiaugiasi, kad jų vaikeliai „mokinti“, nes jau moka ir kalbėti kitoniškai, ir da rašyti.

Ambasadorius Vytautas Antanas Dambrava - tikra diplomatijos legenda - kelis dešimtmečius dirbo Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. Jis mielai sutiko pasidalyti su „Lietuvos žiniomis“ savo įžvalgomis apie šiandienos Lietuvą.

„Lietuva, tėvyne mūsų“. Užrašęs ligonio ranka šiuos tris paprastus žodžius, dr. Vincas Kudirka paėmė smuiką ir iš šalto kambario, carinės Rusijos Vladislavovo mieste prie Šešupės upės, pasklido po Lietuvą melodija, vienijusi ir būrusi lietuvį prie lietuvio siekti žodžio, žmogaus ir tautos laisvės. Tautišką giesmę sugrojęs XIX a. pabaigoje Marijampolėje iš žydelio pirktu smuiku, dr. V.Kudirka tapo tautos laisvės šaukliu ir simboliu.

Kadaise, Pirmosios Respublikos laikais, kai dar kapitalizmas nebuvo pavadintas laisvosios rinkos ekonomikos viešpatija, vienas kitas raštingas lietuvių autorius pradėjo  lyginti trijų Baltijos šalių visuomenės ir ūkio raidą. Nors ne taip dažnai kaip šiandien buvo linksniuojama Estija, nors ji netapo lietuviškų nesėkmių veidrodžiu ir desperatiškų anekdotų veikėja, tačiau vienas rimtas dalykas buvo pastebėtas.

Šeštadienį vykusiame XI-ajame Sąjūdžio suvažiavime jo garbės pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis teigė, jog dalį kovų sąjūdininkai turėtų jaustis pralaimėję. Pasak jo, jei Sąjūdžiui kylant 1988-ais kas nors būtų pasiūlęs likti nelaisvėje ir nepadorume „dėl trupinio aukso ir gardaus valgio šaukšto“, didelė minia būtų jį nušvilpusi. Vincas Kudirka ir Maironis tuomet, anot profesoriaus, buvo tapę Lietuvos širdimi.

Gražu, kad Arvydas Vidžiūnas steigia zanavykų partiją. Girdėjome, Sergejus Jovaiša galvoja apie krepšininkų partiją. O Baravykų partija, siekianti autonomijos Varėnoje? Susiprivatizuotas lentų būdeles su giriomis aplink reikės juk apsaugoti nuo galimų porinkiminių netikėtumų. Demokratinėje šalyje ir plėšikai lygūs prieš įstatymą, jų teisėti lūkesčiai turės būti gerbiami. Todėl po tiltu tebevyksta debatai dėl Šviesios Ateities vardo. Atgimimas Per Juoką irgi gerai. Arkliai pradėjo domėtis.

Atėjo laikas mums mesti visas savo jėgas į ateities lemtingosios mažumos suformavimą. Trejus metus rašiau komentarus savo gimtojo miesto dienraščiui „Klaipėda“. Tai buvo gražūs metai. Šiandien grįžtu į terpę, kurioje susiformavau kaip politikos ir kultūros komentatorius. 2003 metais pradėjau rašyti „Omni.lt“. Dabar jis yra „Balsas.lt“. Savo sugrįžimą pradedu tekstu, kurį su džiaugsmu publikuoju šiandien, vasario 16 dienos išvakarėse.

Juozas Tumas-Vaižgantas, 1918-ųjų metų Lietuvos atgimimo, arba kaip jis pats sakydavo „pakirdimo“, darbininkas, buvo ne tik nepranoktas ano meto publicistas, bet – kurį laiką ir politikas. Užsirašęs į tautininkus, ėjo šios partijos dvasios vado pareigas. Prezidentas Antanas Smetona vertino draugystę su kanauninku ne vien dėl jo publicistinių gebėjimų bei politinio nusistatymo artumo.

Kas yra artimiausi Lietuvos giminaičiai ir draugai, kuriais galėtume pasitikėti? Į šį klausimą atsakyti sunku. Brolių latvių adresu pastaruoju metu išliejome nemažai karčių žodžių. Užtat atsigręžėme į pietų kaimyną, Lenkiją, paremdami jo kovą prieš šio pasaulio galingųjų diktatą. Trečiame kaimyne, Baltarusijoje, giminystės ir draugystės ieškoti dar anksti.

„Savo kultūrinę aplinką turime kurti patys“, – daugiau kaip prieš 100 metų sakė Vincas Kudirka, kuris gyvendamas „žydpilėje” (Šakiuose) buvo subūręs styginį kvartetą. Simboliška, kad dabar nusipelniusius informacinei visuomenei žmones vadina naujaisiais knygnešiais. Dar prieš metus didžioji dauguma Šakių savivaldybės kaimo bendruomenių nesuprato interneto naudos.

Nuolat girdžiu, kad mums reikia atsikratyti kompleksų. Garsūs menininkai, politikai, verslininkai žvelgia iš TV išsproginę akis ir reikalauja – atsisakyk kompleksų. Važiuok į Europą, pasižiūrėk, kaip jie gyvena, kaip elgiasi, paskaityk jų literatūros ir atsikratyk prakeiktų kompleksų. Nė velnio. Kompleksai yra labai gerai. Senovėje žmogus, žvelgdamas į paukštį, kompleksavo, kad negali skraidyti, ir kūrė mitus bei poeziją apie skraidančius žmones.

Gamta su kaupu atsilygino už šaltą vėlyvą pavasarį. Karščiai jau išdegino žolę, anksti nubalino rugius. Prislopinęs ir politinį gyvenimą, vidurvasaris suteikė atokvėpį skandalų krečiamiems veikėjams. Daug energijos, kol sprendė savo atostogų klausimą, išeikvoję Seimo nariai braškančios valdančiosios koalicijos bei partijų vidinių rietenų peripetijas gvildena sambūriuose prie ežerų.

Kudirka… Vincas Kudirka. Tik nesakykite, kad negirdėjote. Maždaug taip prasidėjo dešimtys pokalbių su praeiviais Aukštaitijoje, Žemaitijoje ir Dzūkijoje. Kaip manėte, kokius nuopelnus praeiviai priskyrė ponui, kurio atvaizdas puošia 500 litų banknotą? Tiesą sakant, niekada ir neatspėsite. Verčiau paskaitykite. Pabradiškis:- Žinau, kad jis parašė… Cvir… kaip jis… Kudirka?- Kudirka.- …parašė kažką apie runkelius. Kažkas ten buvo. Jei aš meluoju, tai aš, vyrai, reiškia galiu išeit iš čia.

„Iustitia est fundamentum regnorum“. Teisė - valstybių pamatas. Gražu ir teisinga. Tik štai klausimas, ar mūsų „regnum“ - Lietuvos valstybė stiprina savo pamatą, ar palieka savieigai: kaip bus, taip bus. Nors ir kirmėlės jį graužtų. Justicija tampa rinka. Valstybė rūpinasi (arba nesirūpina, kaip turėtų), kokių specialistų ir kiek parengus. Ietys tebelūžta dėl bakalauro-magistro kvalifikacijų dalykinio santykio.

Palemonas Dračiula, fenomenas ir kultūros, ir Lietuvos gyvenime, savo tekstus sąžiningai spausdina "Naujajame Židinyje". Praeitais metais šis fenomenas kreipėsi į lietuvių tautą, prašydamas paremti jo knygos išleidimą. "Omni laikas" neliko abejingas šiam šauksmui. Deja, jo kūrinių publikavimas sulaukdavo ne piniginių įnašų, bet reikalavimo atskleisti jo tapatybę. Šiandien skelbiame paskutinį Dračiulos kūrinį ir primename, kad jis yra daug jų prirašęs į stalčių.

Palemonas Dračiula, fenomenas ir kultūros, ir Lietuvos gyvenime, savo tekstus sąžiningai spausdina "Naujajame Židinyje". Praeitais metais buvo kreiptasi į tautą su prašymu paremti jo knygos išleidimą.

Palemonas Dračiula, fenomenas ir kultūros, ir Lietuvos gyvenime, savo tekstus sąžiningai spausdina "Naujajame Židinyje". Praeitais metais buvo kreiptasi į tautą su prašymu paremti jo knygos išleidimą.

Mokyklose ir kai kuriuose universitetuose moko, kad mitai - tai dalykai, labai panašūs į pasakas. Jų reikia vengti, nes mitai - tai netiesa. Juos galima demaskuoti ir iš jų šaipytis. Tačiau užmirštama pasakyti, kad mitai padeda gyventi. Taip, jie neteisingi (nors kartais gali būti ir teisingi), tačiau reikalingi mūsų gyvenimui. Mitai kuria tautą Mitai daug kam reikalingi, o pirmiausia kuriant tautą. Juk tauta - tai didelis mitas apie tam tikros žmonių bendruomenės ryšius.

Prezidentas Rolandas Paksas, ragindamas referendume balsuoti už Europos Sąjungą, pirmadienį (05.05) lankosi Suvalkijoje. Kudirkos Naumiesčio aikštėje susirinkusius kviesdamas nelikti abejingus savo ir savo vaikų ateičiai, prezidentas teigė, jog ir pats Vincas Kudirka, Tautinės giesmės autorius, ragino lietuvius eiti Europos keliu.