Vinco Kudirkos gimimo 150-mečiui ir jo redaguoto žurnalo „varpas“ 120-osioms metinėms skirta.
Gydytojas, politikas, publicistas, redaktorius, kompozitorius Vincas Kudirka (1858–1899) XIX a. Lietuvoje buvo dvasinis nacionalinio sąjūdžio įkvėpėjas, sutelkęs lietuvių šviesuomenę. Jis ne tik diagnozavo visuomenės ydas („ligas“), bet ir sudarė veiksmų programą kūrybos ir ūkio laisvei pasiekti. Šiame scenos veikale atveriamos skaudžiausios, dabarties visuomenei vis dar aktualios temos. Tačiau pagrindinė Vinco Kudirkos tema – kelias į doresnę visuomenę, įveikiant socialines piktžaizdes, skleidžiant tiesą ir grožį.
Premjera: 2009 m. kovo 11 d., trečiadienį, 19 val. Lietuvos rusų dramos teatre
Operą pristato VšĮ „Cantus firmus“.
Projektą remia Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Libreto autorius Andrius Vaišnys
Spektaklio kūrėjai:
Kompozitorius – Algirdas Martinaitis
Libreto autorius – Andrius Vaišnys
Režisierius – Jonas Vaitkus
Dailininkas-statytojas – Jonas Arčikauskas
Dirigentas – Robertas Šervenikas
Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Sergej Krylov)
Kamerinis choras „Brevis“ (meno vadovas Gintautas Venislovas)
Vaidmenys ir atlikėjai :
Baltasis Daktaras Vincas Kudirka – Audrius Rubežius
Valerija, Motina – Asta Krikščiūnaitė
Juodasis Daktaras Markuzonas – Algis Janutas
Popas, Žandaras – Ignas Misiūra
Kunigas, Jonas – Andrius Apinis
Miesto viršininkas, I miestelėnas – Rafailas Karpis
Rabinas, II miestelėnas – Giedrius Žalys
Algirdas Martinaitis (kompozitorius):
Muzika – tai paskata klausytojui naujai apmąstyti Vinco Kudirkos idėjas ir darbus, kurie atsispindi nūdienos veidrodžiuose, gal ir kreivuose. Kaip atrodo Tautos herojus šiais laikais, kai muzika padeda sukurti naujus prasminius kodus iš istorinės medžiagos? Ieškojome veiksmų harmonijos tarp žmogaus ir minios. Kitaip tariant, tai yra ir viena Vinco Kudirkos kūrybos interpretacijų – įsiklausykite.
Andrius Vaišnys (libreto autorius):
Apsidžiaugiau, kai kompozitorius Algirdas Martinaitis išskleidė šio herojaus temą. Dangoraižį radau Vinco Kudirkos publicistikoje. Manau, kad tai puiki jo paties naujojo amžiaus pasaulio įžvalga, kurią galima pritaikyti operos žanrui. Eiti ir vesti į Šviesą, Tiesos link – labai skaudus, varginantis, jausmus ir kūną sudeginantis pasirinkimas. Tačiau tai yra vertybių sklaida: „Kol jaunas... Kol dega ugnis toji... O dirbki...“. Užtat kelių kartų prisiminimuose Vincas Kudirka lieka amžinai jaunas. Ir kaip atrodo greta jo tie įvairaus plauko vilkai-viršininkai?! Menkystų menkystos!
Jonas Vaitkus (režisierius):
Pagrindinis herojus stengiasi pagydyti visuomenę: galime svarstyti – tik vieno miesto ar viso „mūsų“ pasaulio. Ar Baltajam daktarui pasiseka atvesti į šviesą? Iškėlėme žiūrovui ne tik šį klausimą. Kodėl atsiranda užsakyti artistai ligoniams klaidinti, kodėl išdavystė – kaip socialinis reiškinys – sunkiai įveikiama?..
Audrius Rubežius (tenoras):
Muzika atskleidžia įvairialypį daktarą – drąsų, žaismingą, liūdną, pavargusį. Aišku, kiekvienas herojus ilgainiui pavargsta, tačiau ne kiekvienas išeidamas palieka tiek daug, o svarbiausia – ragina siekti idealo, „tik doro, tik aukšto“. Tačiau viršininkams tokie herojai tikrai priimtinesni… mirę.
Asta Krikščiūnaitė (sopranas):
Valerija – tai ne vienos moters paveikslas. Tik gilindamasi į kūrinį, pastebėjau, kad ji įkūnija kelias asmenybes, kurias tikrovėje Vincas Kudirka pažinojo: tai suomė Maila Talvijo („kito vyro žmona“), Šakiuose gyvenusi Marija (kartą savo batelyje prie lovos radusi… Vinco laikrodį), pagaliau – pati Baltojo daktaro globėja Valerija Kraševska („protinga moteris“). Joms nesiseka daktarą mylėti. Operoje šis persikūnijimas turi tiek prasmės, kiek padeda atskleisti Vinco charakterį.