Palemonas Dračiula, fenomenas ir kultūros, ir Lietuvos gyvenime, savo tekstus sąžiningai spausdina "Naujajame Židinyje". Praeitais metais šis fenomenas kreipėsi į lietuvių tautą, prašydamas paremti jo knygos išleidimą. "Omni laikas" neliko abejingas šiam šauksmui. Deja, jo kūrinių publikavimas sulaukdavo ne piniginių įnašų, bet reikalavimo atskleisti jo tapatybę. Šiandien skelbiame paskutinį Dračiulos kūrinį ir primename, kad jis yra daug jų prirašęs į stalčių. Todėl norintys gali jam paaukoti (kreipkitės į “Naujojo Židinio” redakciją).
Paskutiniai “Omni laike” istoriniai Palemono Dračiulos dienorakščiai.
I
1904 m. gruodžio 12 d. ant fotografijos užrašyta: "Palvais plaukais apdengtoji mano galva turi 60 1/2 centimetrų storio (Umfang); josios ilgasis diametras (diam. londitudinalis) tur 20 1/2 cent., o skersasis (diam. transversalis) - 16 centim. Tokiu būdu mano galva turi index'ą 78.04, taigi, anot vokiškosios klasifikacijos, jiji yra mesokephališka, anot prancūziškosios - subdolikephališka. Mano veidas yra orthoprosopiškas ir leptordhiniškas; akys mėlynos, barzda po smakru ir ant žandų pražilusi".
- Tikras patriarchas, - patenkintas tarstelėjo Jonas Basanavičius, žvelgdamas į savo atvaizdą.
II
1906 m. kovo 26 d. Jonas Basanavičius, važiuodamas bričkele iš Kauno į Garliavą, pakelėje išgirdo vieversius čiulbant, o to 25 metus nebuvo girdėjęs. Jis negalėjo atsigėrėti.
Tačiau netgi neįtarė, kad tą pačią dieną Zakopanėje Jonui Biliūnui pasirodė kraujas, o karštis pakilo ligi 40.
III
1889 m. vasario 16 d., turėdama 65-80 respiracijų per minutę, Lom-Palankoje mirė Gabriela Eleonora Mohl, Basanavičiaus žmona.
Ši data daktarui įsiminė iki grabo lentos.
IV
Kai 1883 m. patekėjo "Aušra", Vincas Kudirka pasijuto lietuvis esąs.Kai 1889 m. išmušė "Varpas", Jonas Basanavičius atrado trako Makoporio akmenį su graikišku įrašu.
Abu medikai - o kokie skirtingi likimai!
V
1930 m. Juozas Tumas-Vaižgantas sunkiai atsiduso:- Jokių pragiedrulių.
Niekas nesuprato, kad tąkart jį vėl aplankė didžiausia gyvenimo svajonė - išvykti į Pietų Afrikos deimantų kasyklas.
VI
1940 m. liepos 1 d. Lietuvos liaudies vyriausybė, netverdama džiaugsmu, darniai įžengė į Kremlių. Viačeslavas Molotovas, kaip ir dera laimės kalviui, visiems tvirtai paspaudė rankas, tik vienam Vincui Krėvei - ne. Plieninis komisaras tiesiog nepastebėjo mažiausio Europoje užsienio reikalų ministerio. Krėvė dėl to labai supyko ir po kelerių metų išplaukė Amerikon.
VII
Vaidilos ainis pamilo mergą jauną, da skaistesnę užu saulę, da blaivesnę užu rasą. Tačiau ji buvo šalta kaip bėgis.
Ėjo 1917-ieji.
“Naujasis Židinys” (www.aidai.lt/zidinys/)
